Tiesa, Vyriausybė trečiadienį jau ketina leisti panaudoti 145,3 mln. litų iš PSDF biudžeto rezervo lėšų, kad medikai nebebūtų verčiami eiti nemokamų atostogų, o medicinos įstaigos turėtų už ką teikti paslaugas pacientams antrą šių metų pusę.
Panaudojus šias lėšas PSDF biudžeto rezerve dar liks daugiau nei 100 mln. litų, be to, Ligonių kasų vadovas Algis Sasnauskas prognozuoja, kad į rezervą per šiuos metus papildomai pavyks surinkti dar 130 mln. litų.
Nepaisant to, ministerija neketina šiemet didinti sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertės, tikindama, kad net panaudojus visą PSDF rezervą ligoninės iš skolų neišlips, tačiau sumažės visos valstybės skolinimosi reitingas.
Išsaugojo galimybes skolintis valstybei
Sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas tvirtino, kad būtent dėl geresnių skolinimosi sąlygų valstybė neleido PSDF rezervo fondo lėšų panaudoti anksčiau, nors buvo žadėta tai padaryti dar šių metų balandį.
„Geresni finansiniai rodikliai mums, kaip valstybei, leido pigiau skolintis. Manome, kad tai buvo rimtas Finansų ministerijos argumentas “, – teigė viceministras.
 |
| Gediminas Černiauskas |
Toks jo paaiškinimas įsiutino Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę „darbietę“ Dangutę Mikutienę. Ji pareiškė, kad gyventojų sveikata negali būti atpirkimo ožiu sprendžiant valstybės įvaizdžio klausimus, o turint pinigų jų nenaudoti yra nesąžininga ir medikų, ir pacientų atžvilgiu.
„Jūs norite pasakyti, kad mirštantys ligoniai, įmonės, einančios į bankrotą, išgelbėjo tarptautinį valstybės prestižą su 200 mln. litų?“ – pyko parlamentarė.
Jai pritarė ir konservatorius Antanas Matulas. Anot jo, jei Vyriausybė būtų laiku leidusi naudoti PSDF biudžeto rezerve sukauptas lėšas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis gal būtų išvengęs interpeliacijos.
Pasak jo, sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertės balas jau šiemet gali pasiekti 1 litą. Be to, A.Matulas ragino ministeriją nesitikėti, kad situacija sveikatos sektoriuje gali pagerėti vien nusprendus mažinti ar visai atimti valstybinį finansavimą iš privačių medicinos paslaugų teikėjų.
„Atėmę pinigus iš privatininkų efektyvaus taupymo lėšų jūs nesitikėkite. Jei jiems sustabdysite finansavimą, tai susidarys eilės kitur ir reikės daugiau pinigų“, – tikino A.Matulas.
Siūlėsi keistis vietomis
Viceministras tikino, kad ministerija šiemet numato balo vertę didinti ir kvotų atsisakyti tik gimdymo paslaugoms bei atidžiai stebėti, kaip panaudojamos iš PSDF rezervo įstaigoms skirtos lėšos.
Savo ruožtu komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė pareiškė, kad sprendimai Sveikatos apsaugos ministerijoje yra priimami vėžlio žingsniu ir tebekalbama apie kažkokius planus, o ne nešami jau parengti dokumentai.
 |
| Dangutė Mikutienė |
D.Mikutienė viceministro teiravosi, ar liepos mėnesį ministras V.Andriukaitis nenorėtų užsiimti tik Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai reikalais, o savo pareigas ministerijoje laikinai perduoti Seimo komitetui.
„Mes per vasarą galėtume padirbėti“, – pareiškė D.Mikutienė.
Ligonių kasų vadovo Algio Sasnausko teigimu, neleidus panaudoti PSDF rezervo fondo lėšų, realiai balo vertė šių metų antrąjį pusmetį galėtų siekti vos 0.78 lito.
Sunkiausiai, Ligonių kasų skaičiavimu, šiuo metu verčiasi respublikinės ligoninės (skola balandį siekė 21,627 mln litų), universitetinės ligoninės (skola 10,671 mln. litų), rajoninės ligoninės (7,972 mln. litų), regioninės ligoninės (skola balandį – 5, 288 mln litų), pirminės sveikatos priežiūros centrai (skola – 4,954 mln. litų) greitosios pagalbos medicinos stotys (skola – 752 tūkst. litų), slaugos ligoninės (511 tūkst. litų). Be skolų metus pradėjo tik miesto poliklinikos. Jos uždirbo 1,861 mln. litų.
Jei Vyriausybė trečiadienį leis panaudoti 145,3 mln. litų iš PSDF biudžeto rezervo, daugiausia numatoma skirti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms (132,8 mln.litų), medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui (8,3 mln. litų) ir paslaugoms, teikiamoms pagal sveikatos programas (4,2 mln. litų).
