„Prieš kelerius metus atsiradusios antivakcininės nuotaikos pastaruoju metu yra suaktyvėjusios, ypač skepticizmas jaučiamas didmiesčiuose, jaunų žmonių tarpe. Kitokia situacija yra mažesniuose miesteliuose ir kaimuose, kur gyventojai labiau pasitiki tradicine medicina. Visgi susidaro įspūdis, jog skiepų vengimas tampa tam tikra mada. Jos atgarsiai jaučiami ir vaistinėse – vis daugiau tėvų konsultuojasi su vaistininkais, kaip jiems derėtų pasielgti, dalinasi savo abejonėmis ir baimėmis“, – sakė vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.
Jos teigimu, stereotipų apie vaikų skiepijimą kaip niekada gausu. „Dalis tėvų baiminasi šalutinio skiepų poveikio, dėl kurio bus pažeistos kurios nors organizmo gyvybinės funkcijos, kiti įsitikinę, kad skiepai iššauks ligas, treti galvoja, kad natūraliai susiformavęs imunitetas yra stipresnis. Ko gero tokias nuomones lemia ir tai, kad žmonėms nežino arba pamiršta, koks vaikų sergamumas ir mirtingumas buvo tais laikais, kai skiepai neegzistavo“, – svarstė vaistininkė.
„Dalis tėvų baiminasi šalutinio skiepų poveikio, dėl kurio bus pažeistos kurios nors organizmo gyvybinės funkcijos, kiti įsitikinę, kad skiepai iššauks ligas, treti galvoja, kad natūraliai susiformavęs imunitetas yra stipresnis“, – svarstė vaistininkė.
Pasak sveikatos priežiūros įstaigos „MediCA klinika“ šeimos gydytojos Vaidos Gedgaudienės, neretai tėvai, susirūpinę mažylio sveikata, yra linkę pasiduoti įvairiems gandams, taip pat ir susijusiems su profilaktiniais skiepais.
„Nors mūsų klinikoje ir vaikų, ir suaugusiųjų vakcinavimo mastai nemažėja, pastebėjome, kad būtent dėl skiepų vaikams vyksta gerokai daugiau diskusijų nei anksčiau. Tuo tarpu suaugusieji, pavyzdžiui, vykdami į egzotiškas šalis, be didesnių dvejonių naudoja ne tik privalomus, bet daugelį rekomenduojamų skiepijimų“, – sakė šeimos gydytoja.
Pasak V.Gedgaudienės, profilaktinių skiepų vaikams baimė yra perdėta: jei preciziškai laikomasi skiepų kalendoriaus, kurį sudarant atsižvelgiama į daugelį faktorių, bei naudojami tinkami preparatai, skiepijimas yra maksimaliai efektyvus ir saugus. Tuo tarpu privalomų skiepų atsisakymas, gydytojos nuomone, yra pavojinga tendencija, galinti atverti kelią seniai pamirštoms ligoms.
„Skiepai leido suvaldyti tokias negandas kaip kokliušas, difterija, tymai, raudoniukė, poliomielitas ir kitas bei išsaugoti milijonų vaikų gyvybes. Kita vertus, jei dabar šios ligos likviduotos, tai nereiškia, jog skiepytis nebereikia – susikaupus tam tikram nevakcinuotų žmonių skaičiui, jų protrūkis gali pasikartoti. Juolab kad šiais laikais toks didelis žmonių judėjimas tarp šalių ir žemynų. Jau dabar Lietuvoje pastebimas kai kurių „senovinių“ ligų atvejų pasireiškimas“, – sakė gydytoja.
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, prieš kelerius metus Lietuvoje buvo registruojama iki 30 kokliušo atvejų, o 2013 m. jų skaičius šoktelėjo bent trigubai ir sudarė per 100 atvejų. Dauguma ligonių buvo nepaskiepyti vaikai. ULAC duomenimis, kasmet mažylių skiepijimo apimtys mažėja apie 3 proc., o tai sudaro apie 1,5 tūkst. vaikų.
„Vaistinė, ko gero, yra ta įstaiga, į kurią pirmiausia užsuka pacientai, sužinoję vieną ar kitą diagnozę. Ir itin sunku guosti tuos, kurių mažyliams nustatyta sunki liga, kurią jau buvo galima kadaise pamiršti. Tuomet paprastai į šoną numetami visi įsitikinimai ir sutinkama su šiuolaikiniu gydymu. Kažin ar verta rizikuoti tuo, ką medicina jau seniai yra išsprendusi“, – pastebėjo vaistininkė G.Krikščiūnienė.
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų pernai atlikto tyrimo duomenimis, 18,5 proc. gyventojų nepritaria tam, kad Lietuvoje profilaktiniai skiepai būtų privalomi, dar penktadalis respondentų neturi tvirtos nuomonės. Šiuo metu Lietuvoje, kitaip nei kai kuriose kitose šalyse, tėvai gali pasirinkti, ar skiepyti vaikus profilaktiniais skiepais.