Šiuo metu sveikos gyvensenos ir asmenybės ugdymo mokytoju save pristatantis Saulius tikina, kad kiekvienam žmogui svarbu įsisąmoninti pagrindinę taisyklę – tam, kad būtume sveiki ir laimingi, turi būti suderinti visi trys komponentai. Tai – mityba, fizinis aktyvumas ir psichikos harmonija. Visi šie trys elementai yra neatsiejami ir labai svarbūs kiekvienam, tai lyg trikampis, kurio vieną kraštinę išjudinus, griūva ir visa sistema.
Apie tai, kaip pasukti sveikos mitybos keliu, kokių produktų ir įpročių pirmiausia reikėtų atsisakyti bei kokių klaidų derėtų vengti – ir pirmoji interviu su Sauliumi Urbonu dalis.
– Esate sveikos gyvensenos mokytojas – kaip nusprendėte pasukti šiuo profesiniu keliu?
– Visais sveikatinimo klausimais aš susidomėjau kažkur prieš dvidešimt metų – iš pradžių tai dariau vien tik dėl savęs ir savo artimųjų, o sukaupęs pakankamai žinių ir patirties, nusprendžiau to mokyti ir kitus.
Profesiniu keliu tai tapo ne taip ir seniai – galbūt kiek daugiau nei prieš šešerius metus. Maždaug 2009-aisiais vienu metu į eterį plūstelėjo labai daug skirtingos ir ganėtinai prieštaringos informacijos apie sveiką gyvenimo būdą bei mitybą, pastebėjau, kad daugelis – tiek mano pažįstami, tiek ir artimieji, jautėsi pasimetę šioje informacijos gausoje, tad nusprendžiau padėti jiems šias žinias susisteminti.
Mano tikslas buvo rasti tokias sistemas, kurios būtų efektyvios, trumpos, greitos, nekeistų mūsų mąstymo, įsitikinimų ar vertybių sistemos.
Tuo labiau, kad pats turėjau pedagoginės veiklos dirbdamas psichologinio ir fizinio paruošimo srityje – tam turėjau apie trisdešimt metų praktikos, taigi su šiomis sritimis susipažinęs buvau ganėtinai tvirtai. Beliko įtraukti trečiąją svarbią dalį – sveiką mitybą, viską sujungti į vieną visumą ir atrasti ar sukurti naujas europiečiams pritaikytas sistemas. Mano tikslas buvo rasti tokias sistemas, kurios būtų efektyvios, trumpos, greitos, nekeistų mūsų mąstymo, įsitikinimų ar vertybių sistemos.
2009-aisiais surinkau pirmąją grupę žmonių ir pristačiau jiems savo sukurtą trumpą sisteminę mankštą. Tai vos tris minutes trunkanti mankšta, kurią ir dabar aš siūlau daryti kiekvieną rytą ar kiekvieną vakarą – kasdien mažiausiai po kartą per dieną. Pirmąją grupę žmonių šios mankštos išmokiau maždaug per dvi su puse valandos ir, kiek žinau, ją jie daro iki šiol. Ši grupė man buvo tarsi bandymas pasižiūrėti, kiek mano sistema įdomi ir aktuali žmonėms.
Vėliau pradėjau organizuoti kursus, kuriuose jau mokiau visumos – kad visi trys kiekvienam žmogui svarbūs komponentai (kūnas, smegenys ir mityba) atsistotų į savo vietas. O maždaug po dvejų metų nusprendžiau žmones mokyti individualiai, mat supratau, kad kiekvienas mes esame skirtingi, tad ir programos turi būti taikomos kiekvienam skirtingos.
Didžiąją dalį mano darbo užima ir psichologinis paruošimas bei pasąmoninių programų taikymas – mes žinome, kad 5 proc. mūsų veiksmų lemia mūsų sąmonė – taigi tai, ką mes patys suvokiame, o 95 proc. – įvairūs pasąmoniniai vandenys, kurie ir paruošia dirvą mūsų priimamiems sprendimams ar veiksmams.
– Papasakokite, su kokiomis problemomis į jus dažniausiai kreipiasi žmonės.
– Pasitaiko įvairių atvejų – ateina tie, kurie nori numesti svorio, arba tie, kurie nori jo priaugti. Dažnai į mane kreipiasi ir sergantys ūminėmis ar autoimuninėmis ligomis, kurių atsiradimo priežasties gydytojams nepavyksta nustatyti, arba tie žmonės, kurie jaučia, kad jiems tiesiog iš esmės trūksta energijos. O kartais – žmonės tiesiog ieško harmonijos arba naujų galimybių.
Nesu aš gydytojas, aš esu mokytojas. Mokau žmones tam tikrų bazinių pamatinių elementų, kad jie nesirgtų, gerai jaustųsi ir būtų laimingi.
Visiems jiems iš karto pasakau, kad nesu aš gydytojas, aš esu mokytojas. Aš mokau žmones tam tikrų bazinių pamatinių elementų ir padedu jiems susitvarkyti savo mitybą, psichologiją ir fiziologiją, kad jie nesirgtų, gerai jaustųsi ir būtų laimingi. Tai ilgas procesas, ir visi tie mano minėti trys elementai yra neatsiejami ir labai svarbūs kiekvienam.
– Tai kad ir kokia problema bebūtų, savo mitybą patariate pakeisti kiekvienam?
– Dažniausiai ją reikia pareguliuoti. Atlikta daug tyrimų, įrodžiusių, kad priklausomai nuo to, kokia yra mūsų mikroflora, taip mes ir mąstome. Taigi, jei nuolat aliname savo organizmą neteisingu maistu, tai mūsų organizmas yra nuolatinėje streso būsenoje, o juk stresas yra pagrindinis daugelio ligų dirgiklis. Žmogus gali būti laimingas, mylėti savo darbą, tačiau jei jis maitinasi blogai, vis tiek jausis prastai.
Taip pat skaitykite: Alyvuogių aliejaus stebuklas – 3 šaukštai padės numesti svorio ir ilgiau gyventi
Dėl neteisingo maisto mūsų organizme gali prasidėti įvairūs uždegiminiai procesai, alerginės reakcijos į tam tikrus maisto komponentus – taigi grynai fiziologiniame lygmenyje prasideda uždegimai, kurie sukelia energijos praradimą, suprastėjusią savijautą arba netgi ir skausmus. Taip mes fiziškai prarandame savo energiją.
Žmogus gali būti laimingas, mylėti savo darbą, tačiau jei jis maitinasi blogai, vis tiek jausis prastai.
O kai jos netenkame, nepadarome mums skirtų svarbių užduočių – dėl to blogai jaučiamės ir psichologiškai.
Kitaip tariant – pradedame save žlugdyti psichologiškai dėl to, kad fiziškai esame nepakankamai sveiki ir energingi. Juk nuo kūno priklauso mūsų emocijos, kaip ir nuo emocijų priklauso mūsų kūnas.
Tik koreguojant mitybą labai svarbu suvokti, kad vieningos ir visiems tinkančios mitybos sistemos nėra – juk, pavyzdžiui, vienas gali laisvai visą gyvenimą gyventi be mėsos, o štai kitas be jos jausis prastai. Svarbu ir tinkamas organizmo paruošimas atliekant bet kokį mitybos pakeitimą.
– Kokių klaidų patartumėte vengti ir kaip reikėtų pereiti prie sveikos mitybos?
– Dažnas save keisti nusprendęs žmogus sau meta iššūkį – viskas, nuo rytojaus nevalgau mėsos, arba – nuo pirmadienio būsiu veganas. Toks požiūris ir yra pagrindinė klaida.
Svarbu suprasti, kad organizmui yra būtinas paruošiamasis laikotarpis, per kurį jis yra pravalomas, ir tik tada galima pradėti mitybos pokyčius. Lygiai toks pats neteisingas požiūris yra ir nusistatymas badauti ar laikytis dietų net nesvarstant, o ką aš darysiu po to, kai pabadausiu ar kai dieta baigsis.
Labai blogai, kuomet žmonės nepasiruošia žinių bazės – kiekvienas, nusprendęs sukti sveikos mitybos keliu, visų pirma turi perskaityti daug literatūros, apsilankyti to mokančiose paskaitose ar rasti žmogų, kuris jam tas žinias sudėliotų.
Juk žinios – tai kryptis, o kiekvieną žingsnį žengiant reikia jau iš anksto žinoti, kur eini. Nereikėtų pasinerti į kurią nors bangą ir aklai ja sekti – visų pirma reikia suprasti, ką darai, ir tik tada tai daryti. Tik paskui vis stebėti save ir aiškintis, kurie produktai organizmui tinka, o kurie ne. Reikia atsižvelgti ir į maisto kokybę – juk šiuolaikiniuose produktuose tiek daug mums kenksmingų priedų ir medžiagų.
– Sauliau, tai kokie turėtų būti tie pirmieji žingsniai ir kaip neprarasti motyvacijos einant toliau?
– Pagrindinė ir pati svarbiausia sąlyga – atsisakyti alkoholio, nes jis visų pirma mums absoliučiai neleidžia sąmoningai dirbti su savimi, o antra – alkoholis yra stimuliatorius, į smegenis mums siunčiantis apgaulingą laimės signalą. Ir kol yra tokių išorinių stimuliatorių, tol vidinė žmogaus laimės sistema neveikia.
Taip pat skaitykite: Bestselerių autorė Modesta Žukauskaitė: „Jei norite sulieknėti, išsiugdykite 10 įpročių“
Tik po to reikia žengti kitus žingsnius, kurie atneštų natūralų malonumą ir pasitenkinimą savimi, nes jei žmogus šito nepajus, tai visas darbas nueis perniek. Sveiką gyvenseną kiekvienas išsiugdys tik jausdamas malonumą, o ne per suvaržymus ar prievoles. Tačiau tam reikia mokėti pajusti džiaugsmą ir tai įmanoma padaryti tik išbridus iš priklausomybių rato – iš tų išorinių stimuliatorių, kurie ir trukdo pasireikšti mūsų vidiniams stimuliatoriams.
Juk dažniausiai nuo pirmųjų žingsnių ir priklauso tai, kaip toli ir kiek aukštai tu skrisi.
Kita svarbi sąlyga – įsipareigojimas kitam, nes įsipareigoti sau yra labai sunku – juk tokiu atveju visuomet rasime pasiteisinimų, kodėl galime šiek tiek nuklysti. Taigi geriausia būtų rasti ar kažkokią grupę, ar draugą, ar mokytoją, kuris padėtų keisti savo gyvenimo būdą ir vestų teisingu keliu arba kuris bent jau padėtų žengti teisingus pirmuosius žingsnius. Juk dažniausiai nuo pirmųjų žingsnių ir priklauso tai, kaip toli ir kiek aukštai tu skrisi. Tas žmogus daugeliui ir atstoja trūkstamą valią bei prideda motyvacijos.
Aš pats teisingo sveikos mitybos kelio ieškojau daugiau kaip dešimt metų – ir tiek pat jų praradau, tai kam gi klaidžioti? Neturėdamas tinkamo vedlio, žmogus gali pasiklysti informacijos sraute ir bandyti būdus, kurie jam galbūt net nėra veiksmingi. O nusivylęs jis nuspręs: ai, ką aš čia išsidirbinėsiu, na ir nereikia, gyvensiu kaip visi. O juk jau esame įsitikinę, kad toks mąstymas, „kaip visi“, nėra teisingas.
– Kokius produktus ar gėrimus patartumėte išbraukti iš savo mitybos raciono?
– Visų pirma iš savo raciono reikėtų visiškai išbraukti dirbtinį cukrų ir visus miltinius produktus. Tik derėtų atminti, kad dirbtinio cukraus pilna ir įvairiuose grūdiniuose produktuose, padažuose, daugelyje gėrimų... Šį sąrašą būtų galima ilgai vardinti.
Kitas turbūt pats blogiausias šiais laikais produktas mūsų organizmui yra kviečiai ir visi iš jų padaryti produktai, o jų yra ištisa galybė: įvairūs pyragai, bandelės, sausainiai. Tai bomba mūsų organizmui ir pagrindinė priežastis, kodėl žmonės yra nesveiki, turintys antsvorio ar stokojantys energijos.
Taip pat reikėtų atsisakyti ir pramoniniu būdu išgautų mėsos bei pieno gaminių, nes mūsų organizmui tai yra visiški nuodai. Nesakau, kad mėsa yra blogai – ją valgyti galima, tačiau tik ne tą, kuri užauginta pramoniniu būdu.
Mūsų naujųjų laikų rykštė yra perdirbtas, apdorotas denatūruotas ir rafinuotas maistas, todėl kiek įmanoma dažniau vertėtų rinktis ekologiškus, natūralius produktus. Žinoma, jie yra brangesni, bet jau verčiau maisto pirkti kad ir mažiau, bet tik kokybišką. Ir tai galioja tiek kalbant apie mėsą, tiek apie vaisius ar daržoves, tiek ir apie grūdinius produktus.
Kalbant apie gėrimus, kad ir apie sultis iš pakelių – ant jų parašyta 100 proc. sultys, o smulkiu šriftu žemiau pridurta – iš koncentratų. Tai reiškia, kad sultys buvo išspaustos, išfiltruotos, išgarintos, iš jų buvo išmesta visa ląsteliena ir paliktas pakankamai didelis cukraus kiekis. Tuomet jos vėl buvo sumaišytos su vandeniu ir pasterizuotos, tai yra procese buvo išnaikintos visos jose esančios fermentinės medžiagos, daugelis vitaminų ir mineralinių medžiagų, ir štai turime galutinį rezultatą – produktą, kuris ilgai negenda.
Cukrus taip pat yra stimuliatorius, dėl kurio mūsų smegenyse išsiskiria apgaulingas laimės hormonas, dėl to cukrų galima prilyginti narkotikams.
Bet ką reiškia ilgai negendantis produktas? Mūsų organizmui sveikatos jis tikrai neprideda. Iš tokių sulčių gauname tik didžiulį cukraus kiekį. Apskritai kalbant, net ir šviežiai išspaustos, tarkime, obuolių sultys bus visiškai kitas produktas nei patys obuoliai, tokiose sultyse taip pat neliks ląstelienos, kuri ir pristabdo pačiame vaisiuje esančio cukraus įsisavinimą į mūsų organizmą.
O juk cukrus taip pat yra stimuliatorius, dėl kurio mūsų smegenyse išsiskiria apgaulingas laimės hormonas, dėl to cukrų galima prilyginti narkotikams. Jis iš pradžių duoda tą impulsą smegenims, ir mes pajuntame pagerėjimą, po kurio laiko tos dozės mums jau būna per mažai, todėl po truputį ją didiname, bet galiausiai vis tiek jau nebejuntame to pirminio impulso. Ir jei cukraus staiga atsisakome, tuomet organizmas jaučia stiprų jo trūkumą, nes juk jis jau įprato būti stimuliuojamas.
Taip pat skaitykite: Mitybos lentelė: žaliosios, geltonosios ir raudonosios zonos maisto produktai
Priklausomybę nuo cukraus įgauname jau nuo vaikystės – daugeliui žmonių tai apskritai yra pirmoji rimta priklausomybė ir tik gerokai vėliau atsiranda jau ir priklausomybė nuo alkoholio, įvairių cheminių elementų ar kitų žalingų įpročių – visos jos ir kyla nuo tos pirminės cukraus priklausomybės, mat būtent tada smegenys pirmą kartą pajunta tą malonią išorinę stimuliaciją.
O cukraus tikrai nėra taip lengva atsisakyti jau vien dėl to, kad jį vartojame nuo mažens, o ir pilna jo dabar visur, kur tik pasisuksi. Štai kad ir košės – jos lyg ir sveika, bet iš tiesų – ten gi vien tik cukrus krakmolo pavidale, lygiai taip pat kaip ir duona ar paprasčiausia bulvė.
Visi žinome, kad onkologinių ląstelių mes kiekvienas turime jau nuo pat gimimo ir mums ne vieną ir ne du kartus gyvenime jos gali suaktyvėti. Tačiau jei padidiname tą apžiūrų kiekį, tai ką mes gauname?
Taigi dar kartą pabrėžiu – norint sveikai maitintis reikia turėti labai daug žinių, mat vienareikšmiškai teigti, kad vienas produktas sveikas ar nesveikas, tikrai negalima. Juk pati gliukozė yra būtina mūsų organizmui – tai mūsų degalai, tačiau labai svarbu yra tai, kokiu pavidalu ji patenka į mūsų organizmą ir kas ją supa. Reikia maitintis taip, kad gliukozė neduotų to šuolio ir pernelyg didelio stimuliavimo smegenims, nes būtent tai ir veda į priklausomybę.
O dėl kitų produktų, vienareikšmiško atsakymo nėra. Svarbu, kad net ir turėdamas bazines žinias, kiekvienas sveikai maitintis norintis žmogus nuolat domėtųsi ir žinotų, ką, kada, su kuo ir kaip jam derėtų valgyti – šias taisykles kiekvienas kūrybiškai turi pritaikyti sau įsiklausydamas ir jausdamas savo poreikius.
– Apie sveikatą ir sveiką gyvenseną pastaruoju metu kalbama nemažai ir vis dėlto dar pasitaiko daktarų, kurie, jei eini kasmetės sveikatos patikros, dar žiūri kreivai ir sako: „Ko gaišinat laiką ir ligų ieškot?“ Ką manote apie tokią jų nuostatą ir kada pats paskutinį kartą lankėtės pas gydytojus?
– Į šį klausimą atsakysiu galbūt kiek kontroversiškai. Tokį gydytojų nusistatymą aš palaikyčiau – manau, kad tie gydytojai, kurie neskatina pernelyg dažnai tirtis savo sveikatos, yra teisūs. Taip, aš sutinku, kad medicininis tyrimas gali parodyti tam tikrą, kad ir neva ankstyvą problemą, tačiau yra ir kita to pusė.
Jeigu imsime šiuolaikinę mediciną, tyrimai dabar kartu yra ir tam tikra verslo rūšis, jie atveda pacientą tolimesniam darbui, kitaip sakant – numeta jį į farmacijos ir gydytojų rankas.
Tarkime, pastaruoju metu populiariausia tema – krūties, prostatos ar bet kurio kito organo vėžys, ir mes nuolat skatinami tik tirtis, tirtis ir dar kartą tirtis. Visi žinome, kad onkologinių ląstelių mes kiekvienas turime jau nuo pat gimimo ir mums ne vieną ir ne du kartus gyvenime jos gali suaktyvėti. Tačiau jei padidiname tą apžiūrų kiekį, tai ką mes gauname?
Staiga aptinkame menką suaktyvėjimą – ir galbūt šis darinys dingtų savaime, tačiau kadangi gydytojai jį jau rado, tuomet, aišku, jie imsis visų reikalingų priemonių ankstyvajam gydymui. Tai reiškia, kad mes orientuosimės į patikras ir į gydymą, o ne į profilaktiką. Jeigu žmogus visada orientuosis į profilaktiką, tuomet gydytojas jam bus reikalingas tik tada, jei jis, tarkime, išsisuks ranką, susilaužys koją ar kitaip susižeis.
Galiausiai – jei nuolat sau ieškosime ligų, tai galimi du variantai – iš tiesų jas rasime ir gydysime, nors jos galbūt ir šiaip savaime pranyktų, o besigydydami galime ir dar labiau apsirgti. Juk šalutinis apskritai bet kurio vaisto poveikis dažniausiai yra vis tolimesnio ir tolimesnio gydymo programa. O farmacininkams tai yra labai naudinga.
Taip pat skaitykite: Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė: „Atsargiai žavėkitės visomis cukraus alternatyvomis“
Kitas dalykas – taip įvedama visuotinė psichozė. Mums nuolat kalama į galvą, kad reikia nuolat tikrintis ir tikrintis, taigi psichologiškai mes nusistatome, kad tikrai galime sirgti ir dėl to pradedame bijoti. O juk baimė yra vienas pagrindinių stresorių, kurie nuodija mūsų organizmą ir tikrai gali sukelti ligas.
Sveiko gyvenimo būdo esmė tokia ir yra – suderinus mitybą, fiziologiją ir psichologiją gyventi taip, kad gydytojų tau tiesiog nereikėtų.
Prieš gydytojus aš tikrai neturiu nieko prieš. Apie ligas jie išmano tikrai daug, tačiau apie sveikatą, deja, – gerokai mažiau. O sveiko gyvenimo būdo esmė tokia ir yra – suderinus mitybą, fiziologiją ir psichologiją gyventi taip, kad gydytojų tau tiesiog nereikėtų.
Žinoma, net ir sveikai gyvenantis žmogus, nors ir retais atvejais, bet tikrai taip pat gali pasigauti ir peršalimą, ir gripą ar kitas ligas, tačiau skirtumas tas, kad sirgs jis gerokai trumpiau, mat jis daug mažiau vartoja vaistų, kurie kaip tik ir prailgina tą sirgimo procesą, paslėpdami ligos simptomus, o tikrosios jos priežasties neišgydantys. Pats pas gydytojus lankiausi turbūt prieš kokius 15–16 metų, ir tai tik dėl to, kad to reikalavo draudimo bendrovė.
Dar norėčiau pridurti, kad norint sveikai gyventi, vien tik mitybos neužtenka. Tai tėra vienas rimtas trečdalis žmogaus sveikatos, kalbant apie bendrą jo organizmo savijautą. Todėl prie mitybos labai svarbu pridėti ir tinkamą psichologinę būseną bei fizinį aktyvumą – tik tada žmogus galės būti laimingas ir sveikas.
