Svarbesnė moterims ir brandesnio amžiaus žmonėms
Tik kiek daugiau nei penktadalis (21 proc.) apklaustųjų sveikos gyvensenos svarbą įvertino mažesniu balu nei 7, o aukščiausią balą – dešimt – skyrė ketvirtadalis. Vidutiniškai didesnę reikšmę sveikai gyvensenai teikia moterys ir vyresni nei 55 metų apklausos dalyviai.
Paprašyti įvardinti, kokių sveikos gyvensenos praktikų jie asmeniškai laikosi, didžiausia dalis (89 proc.) respondentų nurodė asmeninę higieną, 7 iš 10-ies minėjo saikingą alkoholio vartojimą arba jo atsisakymą, du trečdaliai (66 proc.) išskyrė sveiką mitybą, dar beveik tiek pat – fizinį aktyvumą.
Apklausa parodė, kad sveika gyvensena yra vis svarbesnė Lietuvos žmonėms.
„Apklausa parodė, kad sveika gyvensena yra vis svarbesnė Lietuvos žmonėms. Tikėtina, kad jos aktualumą sustiprino ir šiuo metu visame pasaulyje kilusi sveikatos krizė, tačiau pastaraisiais metais augantis visuomenės rūpestis sveika mityba, fiziniu aktyvumu, žalingų įpročių atsisakymu taip pat buvo labai matomas: iš bėgikų ir dviratininkų skaičiaus gatvėse, populiarėjančių sveikatos temų žiniasklaidoje. Šios tendencijos džiugina“, – sako tyrimą inicijavusio Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (VVSSF) vadovė Gražina Belian.
Visgi tuo pačiu ji pažymi, kad kai kurie tyrimo dalyvių atsakymai atspindi rimtas visuomenės sveikatos problemas. Pavyzdžiui, mažiausiai respondentų apklausoje minėjo, kad rūpinasi savo psichine sveikata. „Su emocine sveikata susijusios temos Lietuvoje išlieka skaudi problema – kai kuriose visuomenės grupėse kalbėtis apie tai vis dar tabu. To pasekmes, deja, matome sergamumo depresija, savižudybių statistikoje. Tai sveikatos aspektas, kuriam privalome skirti daug dėmesio“, – sako G. Belian.
Su emocine sveikata susijusios temos Lietuvoje išlieka skaudi problema – kai kuriose visuomenės grupėse kalbėtis apie tai vis dar tabu.
Dauguma pasitiki medikų teikiama informacija
Tyrime taip pat siekta išsiaiškinti, kiek šalies gyventojai pasitiki įvairių sveikatos ekspertų patarimais ir rekomendacijomis. Daugiau nei pusė – 56 proc. – apklausoje dalyvavusių žmonių teigė, kad pasitiki šalies sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių specialistų (medikų, mokslininkų, sveikatos srities tarnautojų) pateikiama su sveikata susijusia informacija. Tai, kad tokia informacija nepasitiki, sakė vos kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.). Trečdalis laikėsi neutralios pozicijos.
Didžiausią visuomenės pasitikėjimą sveikatos srityje yra įgiję gydytojai ir medicinos specialistai – jų pateikiamų rekomendacijų sakė klausantys 79 proc. apklausos dalyvių. 60 proc. pasitiki mokslininkais ir akademikais, 38 proc. – šeimos draugais ir artimaisiais.
Tyrimų bendrovė „Rait“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko šių metų liepos 7-15 d. Jos metu iš viso apklausti 1086 žmonės.
Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas (VVSSF) įsteigtas 2015 m., siekiant kaupti lėšas ir naudoti jas visuomenės sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo veikloms, švietimui sveikatos klausimais. Jį administruoja LR sveikatos apsaugos ministerija (SAM). VVSSF biudžetą sudaro įplaukos iš akcizo pajamų, gautų už parduotus stiprius alkoholinius gėrimus.
