Šiuo metu Laurynos „Facebook“ profilis „Mitybologija“ vienija virš 12 000 sekėjų, kurie nori maitintis sveikiau, bet kad būtų skanu, kad neaugtų svoris ir nekamuotų alkio jausmas. Apie tai, kaip viską suderinti ir kalbamės su Lauryna.
Paskui svajonę
Prieš iškeliaudama kartu su vyru į Prancūziją Lauryna dirbo teisinį darbą. Išvykus buvo galimybė ir toliau dirbti pažįstamoje sferoje. „Tačiau viduje buvo tokios didelės dvejonės, kad gal norėčiau kažką keisti. Pamenu, net studijų metais laisvalaikiu skaitydavau mokslinius straipsnius apie mitybą. Apsigyvenimas kitoje šalyje tapo stimulu daryti tai, kas man patinka: susikurti tinklalapį, pradėti burti bendruomenę. Būdama Prancūzijoje nuotoliniu būdu baigiau sertifikuotus mitybos specialisto kursus. Pradėjau rašyti tinklaraštį, paskui tapau sveikos mitybos instruktore. Tai yra tarptautinės sporto mokslo asociacijos išduotas sertifikatas.
Mano specializacija buvo susijusi su fitnesu, žiūrima, kaip veikia maistinės medžiagos, kai žmogus sportuoja. Buvo pora disciplinų susijusių su emociniu valgymu. Ši tema man labai įdomi, todėl kvalifikaciją šioje srityje kėliau mokymuose Londone. Pati esu buvusi sunkiose situacijose ir žinau, kad emocijos labai susijusios su maistu“, – pasakoja Lauryna.
Ji suvokė, kiek grėsmių ir rizikų iškyla, kai žmonės pasirenka netinkamus sprendimus savo kasdienėje mityboje. Todėl mergina pasisako tik už visavertę mitybą – tai, kas vadinama auksiniu standartu.
Nepritariu nuostatai, kad sveika mityba lygu kažko atsisakymas. Sveika mityba yra individualus požiūris į save.
„Visavertė mityba – tai visų maisto grupių buvimas kasdieniame racione, kuo daugiau natūralių ir kuo mažiau perdirbtų produktų, kad mityboje būtų reikiami kiekiai maistinių medžiagų.
Produktai sveikesni, nes mūsų organizmas turi dirbti intensyviau, kad suvirškintų natūralų maistą nei gamykliškai perdirbtus maisto gaminius. Ir dar turi būti sąmoningi pasirinkimai, kai suvokiama, kas jums tinka ir patinka, kas naudinga, o kuo nereikėtų kasdien piktnaudžiauti“, – sako Lauryna Nelkinė.
Nepritaria atsisakymams mityboje
Savo tinklalapyje Lauryna publikuoja tokių patiekalų receptus, kuriuos drąsiai galima pavadinti sveikesniais. „Dauguma moterų įsivaizuoja, kad sveika mityba – tai kažko atsisakymas. Ne valgai, o nuolat sau kažką draudi valgyti. Nepritariu nuostatai, kad sveika mityba lygu kažko atsisakymas. Sveika mityba yra individualus požiūris į save.
Daugybė mokslinių tyrimų rodo, jog individualumas priklauso nuo mūsų genetikos, sudėjimo, tam tikrų emocinių išgyvenimų, manau, negalima žmogui numesti bet kokį mitybos planą. Matau, kad dauguma moterų neturi to sveikesnio požiūrio, kad ne atimti iš savęs kažką reikia, o pridėti, kad gautų kažkokių maistingų medžiagų. Ir tada gyvenama „to negaliu, ano negaliu“, o paskui tie draudimai pasibaigia sprogimais: persivalgymais, stipriomis emocijomis, savęs kaltinimais“, – sako Lauryna.
Ji nenori į mitybą žiūrėti tik per sudedamųjų medžiagų prizmę. Jos manymu, labai didelę reikšmę mityboje turi žmogaus emocijos ir to nulemtas požiūris bei kasdieniai pasirinkimai.
Maisto demonizavimo ir reabilitavimo bangos
„Aš už tai, kad su maistu reikia draugauti, su savo kūnu reikia draugauti, todėl noriu padėti kiekvienai moteriai atrasti tokį mitybos racioną, kuris tinka jai, o ne jos draugei, kolegei ar įžymybei. Tokią mitybos rutiną, kad ji nejaustų alkio, kad jaustųsi laiminga, turėtų visavertį gyvenimą, bet tai pasiekiama tik subalansuoto maisto būdu, renkantis sveikesnį maistą. Man net kartais žodis "sveikesnis" nepatinka, nes jis turi tam tikrą atspalvį visuomenėje, kad tai yra kažkokios mitybos mados, ką valgo visi (bolivines balandas) ir ko nevalgo (miltų ar cukraus). Mitybos erdvėje nuolat kyla visokių bangų; dabar demonizuojamas cukrus, prieš tai buvo riebalai, paskui jie reabilituojami“, – pasakoja pašnekovė.
Laurynos tinklalapyje mitybologija.lt galima rasti receptų be miltų, be cukraus. Ji sako, jog tai plačiai auditorijai skirta informacija, nes išties miltų ir cukraus mes valgome per daug. Tačiau pradėjus dirbti individualiai, į tokius tam tikrų produktų atsisakymus ji nesusitelkia.
„Sakyčiau, kad tai nėra ribojimas, o sveikesnis pakeitimas. Miltų keitimas į avižas, pilno grūdo kruopas, cukraus keitimas į vaisius – tai tiesiog sveikesnių alternatyvų pasirinkimas. Bet tai nėra drastiškas visiškas kažko atsisakymas“, – pabrėžia Lauryna.
Atsiduoti saldumo pagundai ne dažniau kaip kartą per savaitę
Pasak Laurynos, maisto pagundos irgi turi savo vietą sveikoje, visavertiškoje mityboje. Vienas pyragaitis kavinėje šnekantis su drauge vieną kartą per savaitę tikrai nepakenks, nes žmogus gauna teigiamą emociją. Aišku, tai neturi virsti kasdiene rutina.
Mitybologijos projekto įkūrimo tikslas buvo parodyti, kad visavertišką mitybą lengva užsitikrinti sveikesniais pasirinkimais. Dauguma žmonių turi saldumo potraukį ir, pasak Laurynos, su tuo nereikia kovoti, nes tai yra natūralus, evoliucijos nulemtas reiškinys.
„Savo tinklalapyje aš bandau parodyti, kad galima pasidaryti sveikesnius desertus ir juos valgyti paprastomis dienomis, o labai kaloringus desertus, kur daugiau cukraus, miltų – pasilikti savaitgaliui. Mes norime saldumynų ir kad nebūtų ribojimo visą savaitę, o savaitgalį neįvyktų sprogimas, kai sušveičiama pusė torto, eilinę dieną pasidarykime varškės desertą - su riešutais, uogomis, medumi. Iš tokio deserto gausime ne tik kalorijų, bet ir maistingųjų medžiagų“, – pataria Lauryna.
Dvidešimtmetės ir keturiasdešimtmetės alkio jausmas
„Moters kūne per skirtingus gyvenimo etapus vyksta daug biologinių pokyčių, nuo kurių priklauso ir alkio jausmas. Jaunystėje kalorijų poreikis didesnis, tačiau ir didesnis nepasitikėjimas savimi, savo kūno nepriėmimas, todėl jaunoms merginoms labiau rūpi būti lieknomis.
Kvaila tikėtis, kad būsi liekna ir graži jeigu save nuolat riboji. Liekna gal ir būsi, bet vargu ar graži.
Man nuoširdžiai gaila tų merginų, kurios nustumia natūralius organizmo alkio signalus ir alina save dietomis. Su amžiumi lėtėja medžiagų apykaita, tad nors ir kalorijų mums pakanka mažiau, po nuolatinių dietų jaunystėje išsivystę netinkami valgymo įpročiai, sumažėjęs aktyvumas, hormonų pokyčiai, daugiau streso ir per mažai poilsio išbalansuoja natūralius organizmo signalus, todėl labai dažnai moterys skundžiasi nebevaldomu nuolatiniu alkio jausmu, persivalgymo priepuoliais.
Jauname amžiuje trūksta sąmoningumo, žinių, bet netrūksta ryžto imtis drastiškų priemonių save riboti. Vėliau suvokus sveikos mitybos svarbą, sveikatos, o ne išvaizdos prioritetą, jau būna prisirinkta prieštaringų nuomonių, daug kas išbandyta ir nusivilta, todėl skepsio keturiasdešimtmečių tarpe yra daugiau“, – sako Lauryna.
Alkio jausmo buvimą nulemia daug veiksnių, pavyzdžiui, pakankamas baltymų kiekis maiste. „Jeigu mes neįtrauksime į savo mitybą pakankamai baltymų, alkio jausmas gali kamuoti nuolat. Reikiamas skaidulų kiekis irgi signalizuoja smegenims apie sotumo jausmą. O jų nebuvimas prisideda prie to, kad nuolat norėsis „ko nors“.
Be to, nepamirškime genetiškai nulemto kūno sudėjimo, tukimo geno, skirtingo medžiagų apykaitos greičio. Labai lieknų žmonių, kurie netunka ką jie bevalgytų, yra labai mažai, tačiau jeigu turi tokią draugę – tai tampa dideliu išbandymu, nes matai, kaip jį viską šlamščia ir nestorėja. Todėl nereikia lygiuotis į kitus, reikia mokytis pažinti savo kūną, jo poreikius, jo alkio jausmą ir visas su maistu susijusias emocijas“, – pataria Lauryna.
Sveikos mitybos instruktorė atkreipia dėmesį, kad kai su maistu gauname reikiamų mūsų organizmui medžiagų, mes gerai jaučiamės ir gerai atrodome. „Kvaila tikėtis, kad būsi liekna ir graži jeigu save nuolat riboji. Liekna gal ir būsi, bet vargu ar graži“, – šypteli Lauryna.
Veganizmas turi savų grėsmių
Deja, dauguma merginų, pasirinkusių veganizmą, taip elgiasi, nes tai yra būdas riboti kalorijas. „Kai veganizmas yra neprotingas, nesubalansuotas, kas valgoma? Tik vaisiai ir daržovės. Mažiausiai kalorijų turintys produktai.
Veganiška mityba gali būti visavertiška, jeigu maitinamasi protingai. Jeigu atsisakoma mėsos, reikia galvoti iš kur bus ganamas reikiamas baltymų kiekis. Jeigu atsisakoma kažkokios maisto grupės, iš pradžių džiaugiamasi efektu – krinta svoris, tačiau galiausiai ima vystytis pokyčiai nervų sistemoje.
Tokie asketiškos mitybos periodai gali padaryti labai neigiamą įtaką, vėliau bus persivalgymo priepuoliai, nesusitvarkymas su savo alkio ir sotumo jausmais, emocijomis. Galiausiai, tai gali virsti mitybos sutrikimu. O pasveikimui gali prireikti nuo 5 iki 10 metų, jeigu nusprendžiama tą spręsti. Nuo paauglystės iki 35 metų moterys yra rizikos grupėje paslysti ant visokių dietų ir atsidurti mitybos sutrikimų gydymo centruose“, – perspėja Lauryna.
Pasak jos, savęs ribojimas turi ribas. Kūnas anksčiau ar vėliau pareikalaus jam taip reikalingos energijos, maistinių medžiagų, sotumo jausmo. „Jei veganizmas yra sąmoningas pasirinkimas, paremtas etiniais sumetimais – gerai. Jeigu veganizmas – „ėjimas“ su banga, galimybė pasigirti feisbuke draugams „aš veganė“ – tai blogai.
Jeigu išėmus mėsą iš raciono tariamasi su specialistais, kaip gauti baltymų, geležies, B grupės vitaminų – tai subalansuotas požiūris į savo mitybą. Jeigu tris metus gyvenama pajuodusiais paakiais, dar papildomai save alinama bėgiojimu, nes tai irgi madinga – tai jau rimtos bėdos, kai žmogui reikalinga pagalba“, – atkreipia dėmesį sveikos mitybos instruktorė.
Receptus kurti smagu
Lauryna jau kurį laiką organizuoja sveikesnių patiekalų gaminimo seminarus. Tai viena didžiausių jos aistrų, kaip ji juokauja, genetiškai paveldėtas polinkis gaminti, nes jos prosenelė buvo kulinarė. Lauryna Lietuvoje baigė profesionalios konditerijos kursus, nes norėjo išmokti ir kitiems parodyti, kaip sukurti estetiškai gražius, skanius ir, svarbiausia, sveikus desertus. Jai ne kartą teko ragauti desertus, kurie yra sveiki, bet atrodė labai nepatraukliai, arba atvirkščiai.
Maisto gaminimo seminarų sumanymas kilo iš Laurynos suburtos bendruomenės. „Neretai susilaukusios vaikų moterys suvokia, kad jeigu anksčiau joms nepatiko gaminti ar jos niekuomet tam neskyrė dėmesio, dabar turi gaminti dėl savo vaikelio. Ir tai turi būti sveika, natūralu, subalansuota.
Jeigu atsisakoma kažkokios maisto grupės, iš pradžių džiaugiamasi efektu – krinta svoris, tačiau galiausiai ima vystytis pokyčiai nervų sistemoje.
Ateina ir tokios moterys, kurios eilę metų gamina maistą savo šeimai. Jos nuo to pavargusios, jau nesugalvoja naujų receptų, įsisuka į tų pačių patiekalų rutiną ir juolab nežino, kaip kasdienį racioną padaryti sveikesniu.
Kartais reikia visai nedaug: vieno kito naujo sprendimo, kitų produktų pasirinkimo. Iš esmės, požiūrio į įprastus dalykus keitimo“, – šypsosi Lauryna. Todėl sveikos mitybos instruktorės rengiami maisto gaminimo seminarai ir individualios pamokos visuomet būna labai populiarūs.
Mitybologijos skaitytojų labiausiai pamėgti receptai
Ji siūlo išbandyti kelis jos sukurtus sveikesnių desertų receptus. Jais mėgautis galėsite kasdien.
Riešutų sviesto krepšeliai su bananų įdaru
(6 krepšeliai)
Reikės:
- 100 g juodojo šokolado (naudojau 70 % kakavos),
- 2 šaukštų riešutų sviesto,
- 1 nedidelio banano,
- silikoninių formelių.
Paruošimas:
1. Bananą supjaustykite vienodo dydžio didesniais apskritimais.
2. Garų vonelėje ištirpinkite šokoladą.
3. Imkite silikoninę formelę ir jos dugną bei kraštus patepkite tirpintu šokoladu (teptuku ar apliekite šaukšteliu).
4. Tuomet ant šokolado sluoksnio dėkite banano griežinėlį, šaukštelį riešutų sviesto ir viršų padenkite tirpinto šokolado sluoksniu.
5. Pakartokite tai su likusiomis formelėmis.
6. Formeles įdėti į šaldiklį bent valandai ir ištraukti tik prieš valgant. Šiuos desertus reikia valgyti šaltus, todėl nepalikite kambario temperatūroje per ilgai, nes desertas subliukš.
Sveikuoliški varškėčiai be miltų per 5 minutes
(2 porcijos)
Reikės:
- 200 g varškės,
- 1 kiaušinio,
- 4 šaukštų smulkintų avižų (sumalu avižas iki miltų maisto smulkintuvu),
- 1 šaukštelio vanilės ekstrakto,
- žiupsnelio druskos,
- 1 šaukštelio klevų sirupo,
- šlakelio alyvuogių aliejaus.
Paruošimas:
1. Varškę sutrinti su kiaušiniu, druska, vanile ir klevų sirupu.
2. Įmaišyti sumaltas avižas.
3. Keptuvę su aliejumi įkaitinti iki vidutinės kaitros, kai tikrai bus įkaitusi, su šaukštu dėti varškės masę ir viršų prispausti.
4. Po kelių minučių patikrinti, ar varškėčių apačia jau pakankamai apkepusi. Jei apkepusi, tuomet apversti ir apkepti iš kitos pusės.
Varškėčius galima paskaniniti natūraliu jogurtu, sumaišytu su lašeliu klevų sirupo, uogomis ar vaisiais.
Sveikesnis tinginys: sausainius pakeiskime vaisiais
Reikės:
- 100 g išmirkytų džiovintų obuolių (arba kitų mėgstamų džiovintų vaisių/uogų),
- 60 g lazdyno riešutų,
- 100 g minkštų datulių,
- 1 šaukšto tamsios kakavos,
- 80 g sviesto.
Paruošimas:
1. Ištirpinti sviestą ir sutrinti maisto smulkintuvu su datulėmis ir kakava.
2. Išmirkytus vandenyje obuolius ar kitus vaisius (galima užpilti verdančiu vandeniu ir palaikyti bent 20 min.) supjaustyti pailgomis juostelėmis.
3. Riešutus sumaišyti su smulkintais džiovintais obuoliais ir kakavine mase, kol pasiskirstys tolygiai.
4. Toliau procesas toks pats kaip ir tinginio. Aš visą masę dėjau į plastikinį maišelį, suformavau „dešrą“ ir porai valandų įkišau į šaldiklį. Galima palikti ir per naktį.
5. Ištraukus pjaustyti norimo dydžio gabaliukais.