Apie tai, ar verta derinti maistą ir kaip tą daryti, Ji24.lt portalui pasakoja sveikos mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovė Vaida Kurpienė.
– Papasakokite, kokie ydingiausi maisto produktų deriniai, kurių vertėtų vengti? Kuo apskritai svarbus maisto derinimas?
– Labai svarbu suprasti, kad maisto derinimas gali duoti naudos mūsų savijautai, tačiau jeigu produktus jūsų organizmas toleruos gerai, t. y. puikiai virškins, tikrai nereiškia, kad numesite svorio (jeigu toks yra jūsų tikslas).
Žinoma, mažiau valgydami duonos, bulvių, makaronų, ryžių, įtraukę į racioną daržovių ir vaisių, galite sulieknėti, tačiau pats svarbiausias dalykas, kurį duoda maisto derinimas – tai nauda savijautai. Kodėl?
Jeigu mes suvalgome sunkiai virškinamų patiekalų, jaučiamės apsunkę, kai kurie netgi vengiame pietų, kadangi po jų dažnai būname mieguisti, sunku susitelkti į darbą. O štai suderintas maistas – tai ir sotus, ir naudingas, ir lengviau virškinamas, tad po jo jaučiamės ir pavalgę, ir energingi. Taigi tokius pietus galime valgyti drąsiai.
Kitas dalykas, jeigu mes primaišome daug įvairių patiekalų, tai mūsų virškinimo procesas pailgėja. Bet koks maistas yra suvirškinamas, tačiau klausimas, kiek tai užtruks, kiek organizmas įdės pajėgų, kaip mes jausimės.
Yra tam tikrų maisto derinių, kurie, teoriškai teigiama, daugiau ar mažiau tinka, tačiau jeigu pats žmogus nepersivalgo, stengiasi rinktis sveikus produktus, be saiko neužkandžiauja ir stengiasi įsiklausyti į save, tuomet labai dažnai jis savaime teisingai atsirenka, ką valgyti, ką jo organizmas toleruoja.
– Kaip žinoti, kas tinka mūsų organizmui, o ko verčiau atsisakyti?
– Viskas labai paprasta. Jeigu pavalgę jaučiatės apsunkę, aptingę, o skrandyje sunkumas, tuomet arba persivalgėte, arba toks produktų derinys jums netinka, o gal jūsų organizmui neįtiko konkretus produktas. Tačiau tam, kad pajustumėte, jog kažkas ne taip, turite maitintis tvarkingai ir laikytis sveikos mitybos taisyklių ilgesnį laiką.
Kitas dalykas, jeigu visada valgote sunkius patiekalus, tuomet ir jaučiatės kasdien vienodai. Trumpai tariant, netinkami produktų deriniai iš tikrųjų pastebimi tik tada, kai išsigryniname mitybą.
Taip pat skaitykite: Mitybos specialistė V. Kurpienė pataria, kurie makaronai sveikiausi
Ir nors yra daug mitybos teorijų apie derinimą, užmirštamas dar vienas svarbus aspektas – ar vienas produktas netrikdo kito produkto pasisavinimo arba, atvirkščiai, padeda. Pavyzdžiui, šiandien daug kas skundžiasi, kad krinta hemoglobino kiekis kraujyje. O ar susimąstėte, kad su maistu gaudami pakankamai geležies, galite jos neįsisavinti dėl tam tikrų savo mitybos ypatumų? Gal valgote jautieną ar grikius su grietinėlės padažu? O gal po sočių pietų mėgaujatės saldžia latės kava?
Kas tada nutinka? Pienas ir pieno produktai blokuoja geležies pasisavinimą, ir jeigu mes suvalgome jau minėtų produktų, organizmas geležies gauna išties labai nedaug. Ką daryti? Jautieną puiku valgyti su šviežiomis arba raugintomis daržovėmis. Pastarosiose yra vitamino C, kuris pagerina geležies pasisavinimą, todėl net iš mažesnio gabalėlio mėsos gausime daugiau naudos nei iš didžiulio kepsnio, aplieto grietinėle.
Dar pastebiu vieną klaidą, kurią pastaruoju metu daro vis daugiau žmonių. Anksčiau gerdavome juodą kavą, o dabar vis dažniau renkamės kavos gėrimus su pienu. Verta paminėti, kad net trečdalis lietuvių pieno laktozės išvis netoleruoja, organizmas jos neskaido, todėl jiems geriausiu atveju tinka tik rūgštūs pieno produktai.
Tam, kad pajustumėte, jog kažkas ne taip, turite maitintis tvarkingai ir laikytis sveikos mitybos taisyklių ilgesnį laiką.
Ir kai per pietus skanaujame žuvį arba mėsą, tikrai nesusimąstome apie tai, kad pienas apskritai labai trikdo baltymų pasisavinimą, o taip visada nutinka, kai po tokių pietų geriame kavą su pienu. Tačiau jei valgote tik angliavandenius, pavyzdžiui visadalius makaronus ir daržovių salotas, tuomet kava su pienu priimtinas variantas. Žinoma, jei toleruojate laktozę.
Kitu atveju, jūs tikrai labai apsunkinate savo organizmą todėl, kad pienas mažina skrandžio rūgštingumą, kuris yra reikalingas mėsai ir žuviai virškinti. Mano pasiūlymas būtų toks: jeigu jau negalite gyventi be kavos, ją rinkitės be priedų, t. y. ir be cukraus, juodą, ir jau po savaitės pastebėsite, kad savijauta iš tikrųjų pagerėjo. Tai nėra niekaip susiję su svorio metimu, tačiau jums mažiau pūs pilvą, jausitės lengvesni, pagerės virškinimas.
Beje, pietūs kavinėje slepia ir dar vieną baubą – cukrų. Jo rasite bene visuose patiekaluose: troškiniuose, salotose, kotletuose, duonoje (net iki 20 proc.!). Duona, palyginti kokia ji buvo, dabar yra tokio saldumo, kaip pyragai, ir vis saldėja.
Prie saldaus skonio, kaip ir prie sūraus, labai greitai priprantama, be to, skonio receptoriai tarsi atrofuojasi, ir mums anksčiau buvęs saldus produktas jau nebeatrodo toks saldus. Kokia išvada? Norime valgyti vis saldžiau ir saldžiau. O cukrus itin kenkia kasai ir visiems kitiems vidaus organams. Labai dažnai klaidingai manome, kad cukraus suvartojame tik tiek, kiek įsidedame į kavos ar arbatos puodelį, todėl visuomet atkreipkite dėmesį, ką ir kiek valgote.
Taip pat skaitykite: Diagnozė: chroniška vienatvė. Kaip išmokti jaustis laiminga?
– Pratęskime ydingų derinių temą. Dauguma esame įpratę ar įpratinti pietų lėkštėje matyti tradicinį derinį: mėsą, daržoves ir būtinai bulves arba ryžius. Daug kas tiki, jog pastarieji yra kur kas sveikiau. Ar tikrai?
– Jeigu šalia mėsos renkamės tuos įprastinius, šlifuotus ryžius, turiu tikrai nuvilti – sveikiau nebus. Bulvės – gerokai sotesnės, o kalorijų turi panašiai kaip ir ryžiai. Panaši situacija ir su grikiais, nors jie turi kitokių, naudingų medžiagų, tačiau norėdami jaustis lengviau, tokio efekto nepajusite.
Turiu pastebėti, kad tie tradiciniai deriniai yra kilę iš nepritekliaus, ir jeigu pažvelgtume į tradicinius patiekalus, pastebėtume, kad jie yra labai sunkiai virškinami (kad ir mūsų mėgstami, tačiau netradiciniai patiekalai kaip didžkukuliai, vėdarai ir pan.).
Jeigu dirbate tiek daug fizinių darbų, kaip jūsų seneliai ir proseneliai, tuomet puiku, galite rinktis riebų, sunkiau virškinamą maistą.
Tačiau tais laikais kitaip buvo neįmanoma, kadangi reikėdavo itin daug jėgų fiziniams darbams atlikti, o ir pačių maisto produktų gerokai trūko.
Taigi, tas sunkiau virškinamas maistas suteikdavo ilgiau trunkantį sotumo jausmą, nereikėdavo užkandžiauti, be to, būdavo jėgų nudirbti jau minėtus ūkio darbus.
O ką turime šiandien? Iš namų – į automobilį, iš automobilio – į liftą, ir visą dieną darbe sėdime. Taigi, jeigu dirbate tiek daug fizinių darbų, kaip jūsų seneliai ir proseneliai, tuomet puiku, galite rinktis riebų, sunkiau virškinamą maistą, tačiau jeigu sėdite, o kūno formos netenkina, tuomet tikrai reikia apsvarstyti savo mitybos ypatumus.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip inkstus išsaugoti sveikus
– Kai kurie žmonės mano, kad geriau valgyti atskirus produktus iš pietų lėkštės paeiliui, o ne viską iškart, neva taip sveikiau. Ar tame yra tiesos?
– Iš tikrųjų tai ne. Štai vaisius, saldumynus mūsų organizmas pasisavina, suvirškina labai greitai, o visa kita suvirškinti užtrunka kelias valandas. Todėl ar jūs prie pietų stalo per pusvalandį atskirai suvalgysite bulves, vėliau salotas ir galiausiai mėsą, ar skanausite viską vienu metu, tikrai nebus jokio skirtumo – juk skrandyje viskas susimaišo.
– Dažnas lietuvis neįsivaizduoja gyvenimo be mėsos, taigi, su kuo ją siūlytumėte valgyti? Kaip geriau tarpusavyje derinti baltymus, angliavandenius ir riebalus?
Čia yra klasikiniai deriniai, kurie daugumai žinomi, sakykime:
- gyvūninės kilmės baltymus (mėsą) geriausia valgyti su šviežiomis daržovėmis. Daržovės turi medžiagų, įvairių skaidulų, kurios palengvina virškinimą, neleidžia maistui užsistovėti žarnyne. Tuo labiau, kad šiandien, kai daugelis dirba sėdimą darbą, turi problemų su vidurių užkietėjimu, pakeitus mitybą iškart susitvarko daugelis bėdų;
- mėsą, žuvį venkite valgyti su kitais riebiais produktais, kadangi juose ir taip pakankamai daug riebalų;
- augalinės kilmės baltymus (įvairius ankštinius produktus) galima derinti su gerųjų riebalų turinčiais produktais;
- įvairias kruopas, tarkime, grikius, ryžius, ankštines kultūras, taip pat gerai skanauti su daržovėmis arba derinti tarpusavyje. Tarkime lęšius, avinžirnių kotletus galite valgyti su ryžiais ir pan.
- Nepakeičiamas patiekalas šaltuoju sezonu – bulvės su raugintais kopūstais, pagardintais šlakeliu šalto spaudimo saulėgrąžų aliejaus. Tai ir sotus, ir energijos suteikiantis, ir sveikas pasirinkimas.
Ir nereikia į maisto derinimą žvelgti aklai ar nukrypti į kraštutinumus, kad nebevalgote jokių kruopų, bulvių ir pan., nes mums reikia įvairių medžiagų ir negalime išmesti vieno ar kito produkto (arba turime jį pakeisti kitu). Paprastesnis maistas, su mažiau ingredientų, lengviau virškinamas, taigi, dar patarčiau nederinti itin daug skirtingų produktų (tik tai negalioja daržovėms).
Taip pat skaitykite: 7 priežastys, kodėl verta valgyti raugintus kopūstus
Taigi, sudėliokime taškus virš „i“: valgome vieną sotų produktą (bulves, makaronus, mėsą, žuvį), o šalia – šviežių daržovių porcija. Taip pat galite derinti grūdinius ir ankštinius produktus – toks pasirinkimas yra itin sotus, tad gali tikti ne visiems, apsunkinti.
– O kaip maisto derinimas veikia figūrą? Ar galime numesti svorio?
– Kaip aš sakau, tai šalutinis poveikis! (juokiasi). Kai valgome sveikesnį, suderintą maistą, tuomet išnyksta poreikis pliaupti kavą, kuri savo ruožtu skatina apetitą, jaučiamės energingesni, dingsta apsnūdimo jausmas, tad nebesinori ir saldumynų, tik labai trumpam suteikiančių energijos ir, labai gaila, skatinančių apetitą.
Nėra tiesioginio ryšio tarp maisto derinimo ir sulieknėjimo, tačiau viskas prasideda nuo geresnės savijautos, o tada atsiranda paskata ir lengviau lieknėti, kadangi jau jaučiame, kas tinka mūsų organizmui, o kas ne.
– Mėsą kai kurie derina ne tik su daržovėmis, bet ir su vaisiais. Ar tai naudinga?
– Pagal tradicines derinimo teorijas, rūgštis gerina baltymų pasisavinimą. Tačiau prieš kelerius metus Harvardo medicinos mokykla išplatino pranešimą, kuriame buvo paneigta ši teorija ir teigiama, kad rūgštis ardo baltymus, todėl maistą derindami su rūgščiais vaisiais, gausime mažiau mums reikalingų medžiagų. Taigi, jeigu remtumėmės tokiu tyrimu, geriau būtų mėsos ir rūgščių vaisių tarpusavyje nederinti.
