O štai Suomijoje gimdos kaklelio vėžys jau įtrauktas į retų onkologinių ligų sąrašą. Kodėl Lietuvos rodikliai vis dar nedžiuginantys? Kaip išvengti šios ligos ir kodėl svarbu skiepyti vaikus nuo pagrindinio gimdos kaklelio vėžio sukėlėjo – žmogaus papilomos viruso? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Nacionalinio vėžio instituto Onkoginekologijos skyriaus vedėja, gydytoja akušerė ginekologė dr. Daiva Kanopienė.
– Daktare, kas per liga yra gimdos kaklelio vėžys ir kas ją sukelia?
– Gimdos kaklelio vėžys, deja, yra jaunų moterų liga. Didžiausias sergamumas yra tarp moterų iki 40-45 metų amžiaus. Lietuvoje, deja, tai vienas dažniausių onkoginekologinių susirgimų. Visų onkologinių ligų priežasčių nežinome, bet dažniausia gimdos kaklelio vėžio priežastis yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija.
– Papasakokite plačiau apie ŽPV.
– ŽPV yra dažniausiai lytiniu keliu perduodama infekcija. Manoma, kad visi lytiškai aktyvūs žmonės vieną ar net kelis kartus gyvenime užsikrečia ŽPV. Šio viruso tipų žinoma daugiau negu 200. Apie 40 tipų susiję su lytiniais takais ir gali sukelti tiek onkologines ligas, tiek gerybinius lytinių takų pakitimus.
Manoma, kad ŽPV infekcija moterims gali sukelti ne tik gimdos kaklelio vėžį, bet ir išangės, išorinių lytinių takų navikus, turi ryšį su kai kuriais galvos-kaklo navikais tiek vyrams, tiek moterims. Todėl galvoti, kad tai yra tik moterų infekcija, nereikėtų. Ja užsikrėsti ir būti nešiotojais gali ir vyrai. Labai svarbu paminėti, kad jei žmogus užsikrečia ŽPV (pradžioje yra ūmus infekcijos periodas), mūsų imuninė sistema sugeba susidoroti su šiuo virusu.
Dažniausiai per 1–2 metus infekcija pasišalina iš organizmo ir nesukelia jokių pokyčių. Deja, apie 10 proc. atvejų susiję su imuninės sistemos sutrikimais, virusas ilgą laiką gali persistuoti organizme ir po kurio laiko sukelti onkologinę ligą.
– Ar vakcinacija nuo ŽPV padeda kovoti su gimdos kaklelio vėžiu?
– Padeda. Yra sukurtos vakcinos prieš ŽPV. Tačiau svarbu paminėti, kad gydomųjų vakcinų nėra, visos vakcinos yra profilaktinės. Geriausia skiepyti mergaites ir berniukus iki susidūrimo su ŽPV virusu, t. y. iki lytinio gyvenimo pradžios. Dažniausiai skiepai įtraukiami į nacionalinius kalendorius, džiugu, kad Lietuvoje nuo 2016 m. ŽPV vakcinacija įtraukta į vaikų skiepijimo kalendorių. Iki 2023 m. dvivalente vakcina, kuri apsaugo nuo dažniausių ŽPV tipų, sukeliančių gimdos kaklelio vėžį (16 ir 18 tipo) buvo skiepijamos mergaitės nuo 11 m. amžiaus.
Labai džiugu paminėti, kad nuo 2023 m. į skiepų kalendorių įtraukti ir vyresni, nei 11 metų berniukai. Dviem metams iš PSDF lėšų nupirkta devynvalentė Gardasil vakcina, kuri apsaugo net nuo 9 ŽPV tipų. Taip pat 6 ir 11 ŽPV tipų, kurie sukelia gerybines išorinių lytinių takų karpas.
– Ar tėvai Lietuvoje aktyviai skiepija savo vaikus nuo ŽPV?
– Deja, Lietuvoje turime daug negerų mitų apie skiepų poveikį. Visos naujovės ir visi nauji skiepai dažniausiai susiduria su priešprieša. Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos duomenimis, mergaitės nuo ŽPV skiepijamos apie 60 proc. aktyvumu, berniukai skiepyti pradėti labai neseniai, tad kol kas apie rezultatus kalbėti anksti. Turėtume paskiepyti apie 90 proc. populiacijos, kad sulauktume gerų rezultatų.
– Teko girdėti, kad prezervatyvai nuo ŽPV neapsaugo. Ar tiesa, kad vienintelė patikima apsauga yra skiepai?
– Nėra duomenų, kad prezervatyvai pilnai apsaugo nuo ŽPV. Net ir naudojant prezervatyvus, galima užsikrėsti ŽPV. Tačiau, be abejo, saugūs ir atsakingi lytiniai santykiai, apsaugos priemonių naudojimas padidina galimybę apsisaugoti nuo ŽPV. Tačiau patikimiausia priemonė yra skiepai.
– Daktare, papasakokite plačiau apie gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą. Kas tai per programa, kam ji priklauso ir kodėl svarbu joje dalyvauti?
– Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa Lietuvoje pradėta vykdyti nuo 2004 metų. Reikšmingas buvo Nacionalinio vėžio instituto specialistų indėlis inicijuojant šią pirmąją vėžio prevencijos programą. Šiemet turime programos 20 metų jubiliejų. Kitose Europos šalyse, pvz., Suomijoje, kurioje programa vykdoma daugiau nei penkis dešimtmečius, gimdos kaklelio vėžys yra įtrauktas į retų onkologinių ligų sąrašą. Deja, Lietuvoje tuo pasidžiaugti dar negalime.
Kasmet turime virš 200 moterų, kurios miršta nuo šios ligos ir tokių gerų rodiklių, kokių norėtume, kol kas nesame sulaukę. Taip yra todėl, kad ne visos 25–59 m. moterys pasinaudoja galimybe dalyvauti šioje programoje. Būtina paminėti, kad tai nėra vienkartinė akcija, o periodinis profilaktinis patikrinimas. Prieš porą metų programa pradėta skirstyti į dvi dalis. 25–34 moterims kas 3 metus atliekamas onkocitologinis tyrimas (PAP testas), kai paimamas tepinėlis iš gimdos kaklelio, siekiant rasti ikivėžinius pakitimus.
35–59 m. moterims atliekamas ŽPV testas, tepinėlis imamas lygiai taip, kaip ir PAP testo atveju. Neradus viruso, moterys kviečiamos pasitikrinti po 5 metų. Jei ŽPV aptinkamas, tada moteriai atliekamas citologinis tyrimas iš tos pačios terpės ir reikalinga gydytojo akušerio ginekologo konsultacija, kai atliekama gimdos kaklelio apžiūra ir, esant reikalui, atliekama biopsija. Norėčiau moterims priminti, kad jos pačios turėtų aktyviai dalyvauti programoje, susižinoti tyrimo atsakymus, būsimą patikros datą ir kokius veiksmus toliau atlikti, kad neišsivystytų gimdos kaklelio vėžys.
– Kaip vertinate neseniai atsiradusius gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos pakeitimus?
– Šiuos pakeitimus jau seniai iniciavo ir Nacionalinis vėžio institutas, kadangi turime neatsilikti nuo Europos standartų. Manau, kad šie pakeitimai bus naudingi: didėja tyrimo patikimumas, jo jautrumas ir specifiškumas. Labai tikime, kad moterų aktyvumas padidės. Turėtume patikrinti bent 80 proc. moterų, kurioms priklauso programa. Šiuo metu tirtis ateina kiek daugiau, nei pusė tokių moterų. Todėl rodikliai nėra labai džiuginantys. Taigi, noriu priminti visoms moterims, kad tikrai reikalinga dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje ir būtina tikrintis, kol esate sveikos.
Ačiū už pokalbį.
