Kas jis ir kaip susidaro?
Mūsų organizme nuolat vyksta oksidacijos procesas. Jo metu gaunama energiją, kuri būtina gyvybei, bet taip pat pagaminami ir laisvieji radikalai – atomai, kurie taip vadinami dėl to, kad yra praradę vieną elektroną ir elgiasi agresyviai.
Oksidacinis stresas ir atsiranda būtent tada, kai sutrinka pusiausvyra tarp organizmo antioksidacinės apsaugos ir laisvųjų radikalų, kurie gali pažeisti ląsteles.
Paprastai tai nesukelia sveikatos problemų, nes laisvuosius radikalus organizme slopina natūralūs junginiai – antioksidantai. Vis tik, jei pusiausvyra tarp laisvųjų radikalų ir antioksidantų sutrinka dėl aplinkos taršos, netinkamos mitybos, streso, žalingų įpročių, laisvieji radikalai pradeda sąveikauti su sveikomis ląstelėmis jas žalodami. Pakenktos ląstelės pačios tampa laisvaisiais radikalais, o jų perteklius sukuria organizme oksidacinį stresą.
Atsakingi ir patys
Nors oksidacinis stresą gali sukelti ir aplinkos veiksniai, vis tik itin dažnai jam susidaryti puikias sąlygas sudaro pats žmogus, gyvendamas įtemptą ir pernelyg nerūpestingą gyvenimą.
„Oksidacinį stresą mūsų organizme sukelia gyvenimas. Skamba kiek neįprastai, tačiau yra daug mus supančių veiksnių, kurių mes tiesiog negalime išvengti – tai oro užterštumas, išmetamos dujos, saulės šviesa, įvairių prietaisų spinduliuotė ir galybė kitų, kurių išvardinti tiesiog nėra galimybės dėl jų gausos.
Valgome maistą ir net nežinome, kiek jame yra kenksmingų medžiagų dėl trąšų, pesticidų ir pan. Atlikti tyrimai rodo, kad ilgainiui mūsų maiste labai mažėja sveikatai reikalingų, naudingų medžiagų, tokių kaip vitaminai ir mineralai medžiagų, kurios būtinos norint sumažinti oksidacinį stresą. Prie žalingų veiksnių prisideda ir tiesiog gyvenime patiriamas stresas. Net kalbant apie porų nesėkmes susilaukti kūdikio, kiek girdime atvejų, kai pora atsipalaiduoja, nustoja stresuoti, tuomet ir būna apdovanoti dviem juostelėm“, – komentavo „Fertilgen“ atstovė gydytoja Regina Žukauskienė.
Skamba kiek neįprastai, tačiau yra daug mus supančių veiksnių, kurių mes tiesiog negalime išvengti
Svarbu žinoti, kad mūsų organizmas linkęs natūraliai gaminti tam tikrus laisvuosius radikalus. Taip jis reaguoja į fizinį krūvį, tam tikrą maistą ar gėrimus. Vienas iš tokių pavyzdžių – alkoholio vartojimas skatina organizmą gaminti laisvuosius radikalus.
Kokie yra dar potencialūs laisvųjų radikalų šaltiniai? Tai – cigarečių dūmai, pramoninės cheminės medžiagos, oro tarša, radiacija, pesticidai, vaistai, alkoholis, per didelis fizinis krūvis, medikamentai ir nutukimas.
Kai ne vienas, o daugiau šių šaltinių ima veikti žmogaus organizmą, laisvųjų radikalų poveikis gali būti stipresnis, nei manome, ir pažeisti mūsų organizmo ląsteles bei audinius.
Kaip laisvieji radikalai gali pakenkti vaisingumui?
Apie laisvuosius radikalus dažnai girdime kaip apie vieną iš odos senėjimo, aterosklerozės, vėžinių susirgimų, uždegimo, artrito, kataraktos, autoimuninių ligų, silpno imuniteto priežasčių. Kitaip tariant, laisvieji radikalai atsakingi už organizmo ir audinių senėjimą.
Laisvieji radikalai daro reikšmingą neigiamą įtaką gausiai besivystančioms ląstelėms, tarp kurių – spermatozoidai bei kiaušialąstės. Laisvieji radikalai pažeidžia ląsteles, suardo jų branduolius ir juose esančią DNR, formuojančią genetinį kodą. Dėl tokio poveikio spermatozoiduose ima vystytis DNR fragmentacija ir šie praranda galimybę apvaisinti kiaušialąstę.
Laisvieji radikalai daro reikšmingą neigiamą įtaką gausiai besivystančioms ląstelėms, tarp kurių – spermatozoidai bei kiaušialąstės.
Kaip apginti reprodukcinę sistemą nuo žalingo poveikio?
Medžiagos, natūraliai kovojančios su laisvaisiais radikalais tai – antioksidantai.
Nuo neigiamo laisvųjų radikalų poveikio organizmą gelbėja natūraliai susidarantys antioksidantai. Jie atiduoda savo elektronus laisviesiems radikalams ir tokiu būdu juos neutralizuoja, o gavę elektronus laisvieji radikalai tiesiog pasišalina iš organizmo jam nepakenkę.
Geriausiai žinomi antioksidantai – tai vitaminai A, C, E, D, K, beta karotinas, cinkas, selenas, bioflavonoidai ir kt. Kalbant apie žmogaus reprodukcinę sistemą, vienas veiksmingiausių antioksidantų – glutationas. Ši medžiaga tai – organizmo ląstelėse gaminamas baltymas, kuris ne tik yra labai stiprus antioksidantas, bet ir padeda atsistatyti kitiems antioksidantams, kurie jau panaudojo savo galimybes neutralizuoti laisvuosius radikalus. Mokslinėse studijose pabrėžiamas nustatytas ryšys tarp mažo kiekio glutationo ir blogos spermos kokybės. Pastebėta, kad mitybą papildžius glutationu, spermos kokybė pagerėja.
„Antioksidantų svarbą sunku pervertinti. Jie suriša laisvuosius radikalus ir pašalina juos iš organizmo dar jiems nespėjus atlikti jų juodo darbo. Itin vertingas yra glutationas, kuris ne tik pats pasižymi galingu antioksidaciniu poveikiu, bet ir sustiprina kitų antioksidantų, tokių kaip vitaminas C ir E, veikimą. Yra atlikta daugybė studijų, įrodančių antioksidantų teigiamą poveikį spermos kokybei“, – tikino medikė.
Ji pridūrė, kad labai efektyvūs antioksidantai taip pat yra selenas ir cinkas. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos dirvožemyje seleno beveik nėra, todėl daržovėse ir vaisiuose, išaugintuose Lietuvoje, minėtų antioksidantų nevertėtų ieškoti. Dėl to nėštumą planuojančiai porai itin dažnai rekomenduojama į savo mitybą įtraukti seleno papildų, pastarieji ypač aktualūs vyrams dėl vaisingumo ir normalios prostatos būklės.
Kitas prieinamas antioksidantas – tai vitaminas E. Šis vitaminas yra antioksidacinės sistemos tinklo dalis, sauganti lipidus, iš kurių sudaryta ląstelės membrana arba apvalkalas. Apsaugodamas lipidus, vitaminas E apsaugo ląsteles, tarp jų ir spermatozoidus, nuo neigiamo oksidacijos poveikio.
Kas be ko, porai planuojant vaikelį reikėtų susirūpinti ir gyvensena bei mityba, kas, kaip minėta, taip pat prisideda prie oksidacinio streso atsiradimo ir didėjimo. Derėtų riboti alkoholio vartojimą ir rūkymą, reguliuoti mitybą taip, kad joje būtų kuo daugiau antioksidantų turinčių produktų – uogų ir žalumynų, taip gerinti bendrą gyvenimo kokybę – psichologinę būklę ir miego režimą.
