Keturis dešimtmečius veikiančios patologijos tarnybos specialistų vaidmuo nuolat auga – be jų įsitraukimo jau nebeįsivaizduojamas daugelio sričių gydytojų darbas. Koks yra gydytojo patologo vaidmuo ir svarba, patirtimi dalijasi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojai.
Gydytojų patologų išvados – ypatingos vertės
„Kalbėdamas apie onkologinę chirurgiją ir patologo vaidmenį, galėčiau perfrazuoti garsiojo filosofo I.Kanto žodžius: „Moksle yra tiek tiesos, kiek jame yra matematikos.“ Medicinoje galutinės tiesos yra tiek, kiek joje yra patologijos, – sako VUL Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovas abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Tomas Poškus.
Pasak jo, patologo išvada lemia mūsų apsisprendimą sudėtingose klinikinėse situacijose.
„Tai yra ta instancija, kuria mes remiamės galutinai formuodami diagnozę, galime pasakyti, kokia tikimybė pacientui pasveikti, kuris gydymas jam geriausias, kuris – netinkamas. Mes labai laimingi, nes Santaros klinikose dirba puikūs skirtingose srityse besispecializuojantys gydytojai patologai. Turime ir gydytojus patologus ekspertus, kurių aukšta kompetencija praverčia tiriant išskirtinius atvejus“, – sako medikas.
Tiriama dešimtys tūkstančių mėginių
1979 metais buvo įkurtas Respublikinis patologoanatominis centras prie Onkologijos mokslinio tyrimo instituto klinikos. 1984 m. sausio 1 d. Patologinės anatomijos tarnyba reorganizuota į savarankišką įstaigą – Respublikinį patologinės anatomijos biurą. Laikui einant keitėsi šios įstaigos darbo apimtys, autonomiškumas, pavadinimas – 2011 m. Valstybinis patologijos centras tapo Santaros klinikų filialu.
Jau 30 metų jam vadovaujantis gydytojas patologas prof. Arvydas Laurinavičius prisimena pirmuosius savo darbo metus ir įvykusius įspūdingus pokyčius: „Anuomet mūsų pagrindinis darbas buvo autopsijos (mirusiųjų tyrimas) ir žymiai mažiau biopsinių (gyvų pacientų ląstelių, audinių) tyrimų. Tuo postsovietiniu laiku technologijos buvo labai žemo lygio, darbo sąlygos – itin nepatogios. Pirmosios investicijos į technologijas prasidėjo tik 1999 metais, per maždaug 10 metų transformavomės iš senos, sovietinio tipo patologijos į modernią, dalyvavome Jungtinių Amerikos valstijų patologų kolegijos laboratorijų akreditavimo programoje – mokėmės dirbti vakarietiškai.“
2023 metais Valstybiniame patologijos centre (VPC) atliktas rekordinis skaičius biopsinių tyrimų – peržengta 50 tūkstančių riba (prieš 30 metų jų būdavo apie 10 tūkstančių). Visgi VPC vadovas labiau linkęs akcentuoti kokybinį šių tyrimų komponentą.
„Anksčiau užtekdavo tik histologinių metodų, dabar atliekame daug specialių testų pagal organo patologijos ištyrimo reikalavimus. Nustatome navikų imunohistocheminį (biopsinės medžiagos vėžinės ląstelės, paveiktos chemine medžiaga, pakeičia spalvą) bei molekulinį profilį, kuris atspindi baltymų raišką ir genetines pažaidas audiniuose. Vis dažniau šie testai reikalingi ne tik diagnozei patikslinti, bet ir gydymo metodų efektui numatyti. Ši sritis ypač greitai vystosi, kartu su precizinės taikinių terapijos bei imunoterapijos pažanga. Ištyrimo reikalavimai per kelis dešimtmečius paaugo galbūt šimtus kartų,“ – sako profesorius.
Pagrindinę vietą užima ir nefrologijoje
Inkstų biopsija ir patologinė jos informacija padėjo nefrologijai vystytis kaip atskirai medicinos sričiai. „Patologinė išvada šiame, pavadinkime, molekuliniame amžiuje suteikia ypač daug informacijos: gydytojai patologai pateikia ne tik inkstų ligų aprašomąją diagnostiką, bet ir remdamiesi molekuline informacija suformuluoja tikslų jų vystymosi mechanizmą, – sako VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas gydytojas nefrologas prof. Marius Miglinas.
– Jų išvados svarbios ir diagnozuojant lėtines inkstų ligas, taip pat ir atmetimą po inkstų transplantacijos. Kartu su patologais galime padėti konkrečiam pacientui nustatyti ligos priežastį, skirti individualizuotą gydymą. Esant skubiam atvejui ir biopsiją atlikus ryte, po pietų galime turėti pirminius rezultatus. Įprastiniu atveju atsakymą gauname per 2–3 darbo dienas. Tai ir pasauliniu, ir išsivysčiusių šalių mastu yra labai didelis greitis, tikslumas ir svarbiausia – itin profesionalūs atsakymai.“
Vaikų onkohematologijoje be patologo išvadų darbas neįsivaizduojamas
VUL Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centre gydomos vaikų amžiuje retos ligos. Pasak šio centro vadovės gydytojos vaikų onkohematologės prof. Jelenos Rascon, kiekvienas iš patologų specializuojasi tam tikroje srityje, o tai turi ypač didelės reikšmės, nustatant teisingą diagnozę, sprendžiant sudėtingus atvejus, parenkant optimalų gydymą: „Patologas yra tas specialistas, kuris patvirtina, ar mūsų mažasis pacientas iš tiesų serga vėžiu, ar galime būti ramūs patys ir tą ramybę suteikti tėvams ir pacientams. Džiaugiamės, kad mūsų bendradarbiavimas vyksta labai sklandžiai, aptariant paciento sveikatos būklę daugiadalykės komandos konsiliumuose. Visada gydytojas patologas gali parodyti vaizdinę tyrimo medžiagą – ką jis mato, kaip atrodo tos ląstelės, kaip jos nusidažo ir pan. Be patologų pagalbos mūsų darbas tiesiog neįmanomas.“
Pagalba ypač svarbi planuojant būsimą nėštumą
„Įprastai tyrimams siunčiame placentą komplikuotų nėštumų ar gimdymų atvejais, patologai atlieka naujagimių autopsijas ir pagal gautus rezultatus jau strateguojame kito nėštumo priežiūrą,“ – aiškina VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė prof. Diana Ramašauskaitė.
Gydytojai patologai talkina ir radiologų darbe. Pastebėjus įtartiną pakitimą organe, ištyrimui reikia paimti audinio gabaliuką. Ši procedūra atliekama radiologinių tyrimų metu, procesą kontroliuojant ultragarsu, kompiuterine tomografija, magnetiniu rezonansu ar kita metodika. Taip atliekama biopsijos procedūra saugesnė ir tikslesnė bei, tikėtina, kad gydytojams patologams siunčiama medžiaga bus ta, kurios reikia, norint įvertinti ir nustatyti tikslesnę diagnozę.
Pasak Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro vadovo gydytojo radiologo dr. Artūro Samuilio, būna situacijų, kai radiologiniuose vaizduose auglys matomas, o paimta biopsija to nepatvirtina. „Tuomet biopsiją tenka kartoti, nes auglys nėra vienodos sandaros audinys: jame gali būti ir žuvusių audinių, vadinamų nekrozių, dažnai apimtų uždegiminio proceso. Jeigu gydytojas patologas to nepamatys, gali ateiti atsakymas, kad ten vėžio nėra, nes į biopsinę medžiagą pateko uždegiminės ląstelės,“ – sako medikas.
Dr. A.Samuilis pabrėžia glaudaus bendradarbiavimo ir aktyvios komunikacijos būtinybę: „Šis mūsų darbas yra labai dinamiškas, dažnai tariamasi, ar reikia mėginių paimti papildomai, iš kokio organo jie paimti, kokio dydžio pakitimai – šie duomenys yra papildomi, bet darant išvadas itin svarbūs. Histologija suteikia tam tikro preciziškumo, kai einama link individualizuoto gydymo, surandant jam geriausią gydymo parinktį. Kolegos turi nemažą įdirbį vaizdų analizei panaudoti dirbtinio intelekto sprendimus, siekiant rasti labiau precizišką, labiau teisingą sprendimą.“
Pagal naviko histologijos atsakymą, kokia imunohistochemija, parenkamas ir krūties vėžio gydymas. Gražiu bendradarbiavimu tarp patologo, chirurgo ir radiologo džiaugiasi VUL Santaros klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro gydytoja dr. Daiva Gudavičienė: „Tai ypač jaučiama per multidisciplininius aptarimus, kuriuose dalyvauja labai laukiami ir gerbiami bei vertinami tiek gydytojai patologai, tiek radiologai.“
Biobankas: sveikatos informacijos bei biologinių mėginių kolekcija mokslui vystyti
Biobankas diagnostinių tyrimų neatlieka, jame kaupiami įvairūs sveikų bei įvairiomis ligomis sergančių pacientų mėginiai. Jiems tirti ir kaupti reikia iniciatyvių, profesionalių specialistų, kurių Santaros klinikose labai daug: „Didelė jų dalis dirba Valstybiniame patologijos centre. Būtent jie žino, kuri tiksliai vieta yra pažeista ligos, koks konkrečiai yra vėžys, jie žino, kaip išsaugoti audinį, kad jį būtų galima panaudoti ir mikroskopijai, ir molekuliniams tikslams ar ateities mokslui. Jie labai gerai moka dirbti su sveikatos duomenimis, nuotraukomis, vaizdais, juos analizuoti jau pasitelkdami ir dirbtinį intelektą, – bendradarbiavimo patirtimi dalinasi Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Biobanko skyriaus vedėjas-vyresnysis tyrėjas Daniel Naumovas.
– Tai parodo aukštą Santaros klinikų lygį medicinos moksle ir čia didžiulis gydytojų patologų indėlis. Neabejojame, kad ir biobanko skyriuje, ir VPC bus sukaupti mėginiai, duomenys, kuriais dalinsimės su viso pasaulio mokslininkais, įmonėmis, kurios vystys naujus diagnostinius testus, naujus gydymo būdus, ir taip bandysime priartinti pasaulį prie personalizuotos medicinos.“
Patologų specializacija – kokybinis tyrimų šuolis
Pasak prof. A.Laurinavičiaus, didžiausia šio centro vertybė yra žmonės: „Kitaip tariant, tai patologų ir technologų mokykla, kuri susiformavo per trijų dešimčių metų laikotarpį. Svarbu tiek kompetencija, tiek specializacija įvairiose srityse, nes patologija apima praktiškai visas medicinos sritis. Patologijos mokslas ir praktika progresuoja, tai ir specialistai turi atitinkamai specializuotis savo srityse. Iš pirmųjų patologų, kurie čia dirbo, perėmėme perfekcionizmo kultūrą, kuomet posėdžiai dažnai baigdavosi ilgametės gydytojos patologės Eulelijos Beatos Felinskaitės apibendrinimu: „Eikime dirbti be klaidų.“ Suprantame savo atsakomybę, nes dažnai mūsų diagnostika yra esminė informacija tolesniems paciento gydymo sprendimams.“
Kitas dalykas – technologijos: greta įspūdingos tyrimų metodų plėtros padaryta nemaža pažanga skaitmeninės transformacijos kryptimi.
„Mūsų darbe procesai beveik 100 proc. yra be popieriniaus. Naudodami informacines technologijas pasiekiame didesnio darbo efektyvumo. Nesame pažengę taip toli, kaip kai kurios Vakarų šalys, tačiau mes esame tame pažangos kelyje. Tyrimo procesų ir duomenų skaitmenizacija atveria galimybes dirbtinio intelekto technologijoms – kai kurios sistemos yra pripažintos tinkamomis ir jau naudojamos – padeda patologui surasti vėžį, pamatuoti jo dydį, piktybiškumo laipsnį ir panašiai.
Tokių sistemų neišvengiamai gausės: į praktiką ateina ir dirbtinio intelekto įrankiai, leidžiantys įvertinti ir žmogaus akiai nematomus pokyčius. Kitaip sakant, tai, ką patologas įgyja per kelis savo patirties dešimtmečius, ne visuomet kai kuriuos ligos ypatumus ar niuansus gali tiksliai įvardinti. Šiuo atveju tos sistemos padeda atrasti ir naujus kliniškai reikšmingus ligos požymius. Manau, po 5–10 metų mes juos dažniau matysime klinikinėje praktikoje. Džiaugiamės turėdami ir nemažą skaitmenizacijos partnerių tinklą, šiemet Vilniuje organizuosime Europos skaitmeninės patologijos kongresą,“ – pasakoja direktorius prof. A.Laurinavičius.
