PMS ar PMSD?
Visuomenėje apie PMS įprasta ir pajuokauti. Kartais moterys šiam sindromui linkusios priskirti bet kokias nemalonias kasdienes jausenas: skauda galvą – PMS, viskas erzina – PMS. Pasak gydytojo akušerio-ginekologo dr. Vytauto Klimo, nors daugumai moterų šie išgyvenimai nesukelia didesnių nesklandumų, 3–8 proc. moterų savaitę iki menstruacijų pradžios ir pirmosiomis jų dienomis gyventi įprastą gyvenimą tampa sunku.
„Jeigu nuotaikos svyravimai, dirglumas, įtampa ar net depresija tampa tokie stiprūs, kad trukdo įprastiniam moterų gyvenimui ir sutrikdo jų santykius su aplinkiniais žmonėmis, tai jau ne paprastas PMS, o psichikos ligoms priskiriamas priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS)“, – teigia dr. V.Klimas.
Bloga nuotaika, nerimas, irzlumas, sumažėjęs domėjimasis kasdiene veikla, sutrikęs gebėjimas susikaupti, greitas nuovargis, ryškūs apetito ir miego ritmo pokyčiai, nevisavertiškumo jausmas, krūtų skausmingumas ir kiti fiziniai nusiskundimai – pagrindiniai priešmenstruacinio sindromo ženklai. Tačiau jei likus savaitei iki menstruacijų pasireiškia bent 5 iš prieš tai įvardytų simptomų, galima įtarti daug sunkesnį PMSD. Tuomet verta ieškoti pagalbos.
„Abu sutrikimai kyla dėl tos pačios priežasties ir skiriasi intensyvumu. Cikliškai besikartojantys hormonų svyravimai „paleidžia“ su PMS ir PMDS susijusius biocheminius mechanizmus smegenyse. Moters organizmą veikia tiek pakitęs moteriškų lytinių hormonų koncentracijos svyravimas, tiek „laimės hormono“ serotonino išsiskyrimas. Tai ir sukelia minėtus simptomus“, – pasakoja akušeris-ginekologas.
Garsiai neįvardija
„BENU vaistinės“ vaistininkė Jūratė Vitkauskaitė pastebi, kad atėjusios į vaistinę moterys retai įvardija, kad jas kankina PMS ar PMSD. Dažniausiai jos pamini simptomus ir tik paklaustos atskleidžia, kad įvairūs nemalonūs simptomai vargina periodiškai.
„Paprastai moterys tiesiog pasako, kad jaučiasi piktos, irzlios, pilvo srityje jaučia spazmus. Dalis moterų puikiai pažįsta savo kūną, todėl netrukus paprašo nervų sistemą stiprinančių magnio, B grupės vitaminų ar net diuretikų (šlapimo susidarymą skatinančių vaistų), kitos prašo kuo skubesnių sprendimų“, – atskleidžia J.Vitkauskaitė.
Pasak jos, šiuo laikotarpiu geresnę savijautą užtikrina vitaminas B6, kalcis ir magnis, o krūtų skausmingumą padeda lengvinti preparatai su bromokriptinu ar vitaminas E. Stiprius fizinius skausmus gali sumažinti nereceptiniai uždegimą slopinantys vaistai. Sunkiais atvejais gydytojai ginekologai skiria specialių kontraceptinių tablečių. Tačiau vaistininkė pabrėžia, kad nereikėtų pamiršti ir gamtoje randamų priemonių.
„Dauguma moterims skirtų vitaminų kompleksų ar maisto papildų yra papildyti nakvišų aliejumi – jį naudoti gali net paauglės. Šiame augale esančios medžiagos yra labai panašios į moterišką hormoną estrogeną, todėl padeda sumažinti jo svyravimus ir sumažinti PMS simptomus. Tiesa, norint pajusti efektą, nakvišas rekomenduojama vartoti bent du tris mėnesius“, – teigia vaistininkė.
Padeda mityba ir lengvas fizinis aktyvumas
Sveikatos specialistai pastebi, kad tiek psichologinius, tiek fizinius PMS simptomus galima sumažinti ir pakeitus gyvenimo būdą bei mitybą. Prieš menstruacijas rekomenduojama nesilaikyti dietų, vengti vidurius pučiančių produktų ir patiekalų, alkoholio.
„Prieš menstruacijas organizme labiau kaupiasi skysčiai, todėl moterys jaučiasi patinusios. Didžiausia klaida tokiu atveju – nustoti gerti vandenį. Iš tiesų, kuo daugiau gersite skysčių, tuo daugiau jų ir pasišalins iš organizmo. Taip pat padeda salierai, petražolės, agurkai. Skysčius organizme sulaiko ir nemalonų paburkimo jausmą skatina druska, kava ir kiti kofeino turintys gėrimai, sunkus maistas, aštrūs prieskoniai“, – vardija J.Vitkauskaitė.
Atsilaikyti prieš hormonų atakas padeda produktai, kuriuose gausu kalio, kalcio, vitamino D ir sudėtinių angliavandenių. J.Vitkauskaitė, kuri taip pat profesionaliai užsiima sunkiąja atletika bei kūno rengyba, primena, kad šiomis dienomis neverta atsisakyti sporto, lengvos mankštos.
„Galinčioms iš lovos atsikelti moterims visada rekomenduoju lengvą fizinį aktyvumą. Pasivaikščiojimas, važiavimas dviračiu ar mankšta ne tik sumažina skysčių kaupimąsi organizme, bet ir padeda nusiraminti, atsipalaiduoti. Juk sportuojant žmogus ne tik stiprina kūną, bet ir gauna papildomą dozę „laimės hormono“, – teigia vaistininkė.