Vairuotojai nuolat mokomi, kad pamačius eismo įvykį ar į jį patekus, privalu skambinti pagalbos telefonu. Kuo greičiau atvažiuos medikų ekipažas, tuo daugiau galimybių išgyventi turės avarijoje sužeisti žmonės. Tačiau prisiklausę istorijų, kai padėti mėginę žmonės dar labiau pakenkė sužalotiesiems, daugelis iškviečia pagalbą ir laukia – nė nebando padėti tiems, kurie galiausiai nebespėja sulaukti medikų. Dažna tokių mirčių priežastis – nukraujavimas.
Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbantis Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centro vadovas profesorius Saulius Vosylius sako, kad šalia eismo įvykio esantys žmonės gali reikšmingai padėti, kad žmogus nenukraujuotų ir sulauktų medikų pagalbos.
Profesorius pagalbą teikia kritinės būklės pacientams. Dažniausiai tai – būtent avarijų keliuose aukos. Medikas sako, kad sunkiausi atvejai tie, kai eismo dalyviai būna patyrę daugybinius sužalojimus. Tokie nukentėjusieji gausiai kraujuoja. Ir jei kraujavimas būtų sustabdytas vos įvykus nelaimei, pavojaus gyvybei galima būtų išvengti.
„Kai tokios traumos įvyksta, retai kada būna vienos vietos sužalojimai, dažniausiai būna daugybiniai sužalojimai. Tik išoriškai dažniausiai matome galūnių [sužalojimus], šalia būna daug kraujo. Reikia kaip įmanoma padėti – galima dėti spaudžiantį tvarstį arba užspausti arteriją aukščiau. Bet reikia žinių, kaip tai padaryti“, – sako S.Vosylius.
Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai aiškina, kad svarbu nesutrikti ir kraujavimą stabdyti net ir neturint specialių priemonių.
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius primena, kad atviros žaizdos jokiu būdu negalima liesti plikomis rankomis. Žinoma, geriausia automobilio vaistinėlėje turėti pirštines.
„Nesvarbu, kur esate, – gatvėje ar miške, reikia griebti tai, kas yra po ranka. Marškiniai, viskas tinka“, – teigia Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Zdislavas Skvarciany.
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius primena, kad atviros žaizdos jokiu būdu negalima liesti plikomis rankomis. Žinoma, geriausia automobilio vaistinėlėje turėti pirštines.
Jei matote, kad kraujas bėga ne srovele, o tiesiog liejasi, tai – veninis kraujavimas. Jį sustabdyti pavyks greičiau.
Pasak profesoriaus S.Vosyliaus, spausti kraujuojančią vietą reikėtų kuo skubiau, nes nukraujuoti sužeistasis gali per kelias minutes.
Avarijų liudininkus ypač sukrečia tos nelaimės, kai nukenčia pažeidžiamiausi eismo dalyviai – pėstieji, dviratininkai ar motociklininkai. Pasitaiko, kad susidūrę ar prispausti automobilių jie netenka galūnių. Jos tiesiog nutraukiamos. Tokiu atveju pagalba ypač reikalinga.
Užveržti galūnę virve, vadinamuoju varžčiu ar kita priemone – daugeliui tokia mintis pirmiausia šautų į galvą. Tačiau medikai sako, kad toks būdas taikytinas tik kraštutiniu atveju.
Būtina atsiminti: jei neturite kitos išeities ir kraujavimą bandote sustabdyti verždami galūnę, to daryti negalima ties sąnarių linkiais. Tačiau specialistai pataria nesivadovauti jokiais įmantriais ar pasenusiais pirmosios pagalbos mokymais.
Būtina atsiminti: jei neturite kitos išeities ir kraujavimą bandote sustabdyti verždami galūnę, to daryti negalima ties sąnarių linkiais.
Žinovai teigia, kad išvydę kraujuojantį žmogų, pirmiausia privalome nusiraminti ir nepanikuoti. O iškvietę greitąją pagalbą, turime susitelkti ir nejudindami nukentėjusiojo, užspausti kraujuojančią vietą. Operatyvi tokių veiksmų seka padės išsaugoti gyvybę. O tai – svarbiausia, nes net ir netekęs galūnės žmogus jūsų dėka galės gyventi kone visavertį gyvenimą.
Kad stengtųsi padėti sužeistiesiems, sako kone visi. Tačiau paklausti, kaip tai darytų, dvejoja.
LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ gatvėje išgirdo įvairių variantų, kaip stabdyti kraujavimą.
Kaip teisingai stabdyti kraujavimą, sužinosite pažiūrėję laidos reportažą. Jį rasite čia.
