Tam, kad išsipildytų svajonė, jis ėmė gaminti tartaletes, kurias parduoda, o gautus pinigus atideda operacijai. „Jau sulaukiu nemažai užsakymų“, – džiaugiasi Robertas.
Vaikystėje patyrė skaudžių išgyvenimų
Roberto vaikystė iš jo pareikalavo tiek sunkių išbandymų, kiek, rodos, kiti nepatiria per visus gyvenimo metus – dar būdamas vienerių jis neteko savo mamos.
„Iki 16 metų augau pas dėdę ir jo žmoną, o mirus tetai, patekau į globos namus, kur gyvenau iki pilnametystės, – prisimena R.Tarleckis. – Tie metai buvo sudėtingi, bet nuo 13-os pradėjau vaikščioti į vaikų dienos centrą, kuris man suteikė pagalbą.“
Būtent vaikų dienos centras Robertui buvo ramstis, neleidęs palūžti ir padėjęs toliau kabintis į gyvenimą. Ir dabar vaikinas palaiko ryšį su įstaigos vadove, kuri prireikus visada jam pagelbėja.
„Mokykloje patyriau patyčias, – pasakoja R.Tarleckis. – Tačiau dienos centre gaudavau visko, ko trūko – ir dėmesio, ir net maisto. Kai sulaukiau 16-os, dienos centro darbuotojai surado man amatų mokyklą, į kurią nuvažiavau mokytis virėjo specialybės.“
Nors nuo vaikystės didžiausia Roberto svajonė buvo sieti savo gyvenimą su muzika ir dainuoti, dėl problemų su sąkandžiu to daryti jis kol kas negali. Tačiau greitai vaikinas atrado kitą vietą, kur galėtų save realizuoti – ja tapo kulinarija.
„Nuo mažens patiko stebėti, kaip teta gamina maistą, stengdavausi jai padėti. Kulinarija yra prie širdies, nes ir mano mama taip pat buvo virėja. Galbūt tai susiję, – svarsto R.Tarleckis. – Pradėjau mokytis šio amato ir supratau, kad patinka. Mokyklą baigiau su pagyrimu, o dabar dirbu restorane.“
Visgi restoranas Roberto, išėjusio iš globos namų, atviromis durimis iš karto nelaukė – tam, kad įsitvirtintų savarankiškai gyvendamas, vaikinui reikėjo įdėti nemažai pastangų.
„Esu žmogus, kuris, norėdamas ką nors pasiekti, stengiasi viską padaryti pats. Buvo momentų, kai buvo tikrai keblu, neturėjau, kur gyventi. Tuomet man padėjo profesinės mokyklos pavaduotoja ir buvusi dienos centro vadovė“, – sako R.Tarleckis.
Esu žmogus, kuris, norėdamas ką nors pasiekti, stengiasi viską padaryti pats.
Skirtingus patiekalus gaminti mėgstantis Robertas restorane Trakuose atsidūrė per praktiką. Tiesa, kurį laiką buvo išvykęs ir tik neseniai sugrįžo dirbti į Lietuvą.
„Išvykau su „Erasmus+“ programa į Vengriją, o kai parvažiavau, gavau pasiūlymą dirbti kitame restorane. Iš ten išėjęs, sugrįžau dirbti ten, kur ir pradėjau“, – džiaugiasi R.Tarleckis.
Kad užsidirbtų pinigų veido operacijai, gamina tartaletes
Greta patirtų skaudžių išgyvenimų, Robertas nuo mažens kompleksuoja dėl turimų sveikatos problemų – vaikinui diagnozuota skeletinė sąkandžio anomalija.
„Kiek save pamenu, visada turėjau bėdų su nosimi, kvėpavau per burną, bet niekas į tai neatkreipė dėmesio. Tik sulaukęs 18-os pagaliau ėmiau ieškoti išeičių savarankiškai, tačiau neturėjau pakankamai finansų. Dabar, susitaupęs pinigų, pradėjau gydymą, man buvo uždėti breketai, – pasakoja R.Tarleckis. – Problemos su sąkandžiu trukdo kalbėti, kelia kitų sveikatos trikdžių, o kartu bijau šypsotis, nes nekaip atrodo.“
Po pusantrų metų Robertui yra suplanuota operacija, kuri turėtų visiškai išgydyti vaikiną. Tiesa, tam, kad svajonė išsipildytų, jam reikia surinkti gana nemažą sumą – operacija kainuoja 14 tūkst. eurų.
„Operacija truks 5 valandas: bus pjaunami apatinis ir viršutinis žandikauliai, juos pastatys į savo vietas, sulygins. Po to reikės pusmetį vaikščioti su geležimis burnoje, negalėsiu normaliai kalbėti, valgyti. Laukia nemažai kankinimų, bet pasveikus bus gražu, tad verta pakentėti“, – tikina R.Tarleckis.
Laukia kankinimų, bet užtat bus gražu, tad verta pakentėti.
Būsima operacija odontologijos klinikoje yra visiškai nekompensuojama. Todėl Robertas iš karto žinojo, kad pinigų jai turės susirasti pats. Jis greitai rado išeitį – tam, kad pavyktų surinkti pinigų, vaikinas sumanė pardavinėti savo paties gamintas tartaletes.
„Nuo atlyginimo negaliu atsidėti tiek, kad viską susitaupyčiau pats, nors kiekvieną mėnesį į taupyklę padedu bent po 50–100 eurų, – pripažįsta vaikinas. – Todėl ėmiau galvoti, ką dar galėčiau padaryti? Taip kilo mintis apie tartaletes. Norėjau pabandyti ruošti tartaletes, anksčiau nebuvau to daręs. Nors darbas sunkus ir užima laiko, jos labai skanios.“
Norintys prisidėti prie Roberto operacijos ir įsigyti tartaletę, susisiekti su juo gali per feisbuką. Šiuo metu nusipirkti galima vieno skonio skanėstą – su karamele, lazdynų riešutais, juoduoju šokoladu ir cukraus pudra.
„Vieneto kaina prasideda nuo 5 eurų. Jei žmogus nori, gali skirti ir daugiau, – sako prieš mėnesį jas gaminti ėmęs R.Tarleckis. – Jau sulaukiu nemažai užsakymų: pavyzdžiui, viena klinika užsisakė kiek daugiau nei 60 tartalečių, kaip tik jas gaminu, liko papuošti.“
Kalėdiniu laikotarpiu apie savo svajonę prabilęs Robertas neslepia, kad be galo norėtų, jei šventės padėtų išsipildyti didžiausiam jo troškimui – operacijai, kuri leistų vaikinui šypsotis nekompleksuojant.
„Labai viliuosi, kad taip nutiks. Tikiu Kalėdų stebuklu, manau, pavyks,“ – šypteli 21-erių vaikinas.
