Antradienį simboliškai, Tarptautinę Alzheimerio ligos dieną, kalbėdami su psichologe Jurgita Dečiuniene iš arčiau pažvelgsime į Alzheimerio ligą, demenciją bei klounų vizitų poveikį.
– Jurgita, jau daugiau nei 4 metai specializuojatės sveikatos psichologijoje, sakykite kokia jūsų patirtis, dirbant su senjorais, turinčiais neurodegeneracines ligas? Su kokias atvejais jums teko susidurti?
– Trejus metus dirbau socialinės globos įstaigoje. Daliai ten gyvenančių asmenų buvo diagnozuotos neurodegeneracinės ligos – tai Alzheimerio, Parkinsono ligos, kraujagyslinė demencija. Per šiuos darbo metus susidūriau su įvairiais atvejais – nuo iš pirmo žvilgsnio puikiai prisitaikiusiais žmonėmis, kurie, atsižvelgiant į jų galimybes, gyvena pilnavertišką gyvenimą, iki sunkių atvejų – kai žmogus yra visiškai priklausomas nuo kitų pagalbos, nebegali palaikyti pokalbio, kai kontaktas yra labai ribotas.
– Šiandien minime tarptautinę Alzheimerio ligos dieną. Tikriausiai, daugeliui kyla klausimas, kaip susijusi Alzheimerio liga ir demencija?
– Kai žmogui nustatoma demencija, nebūtinai diagnozuojama Alzheimerio liga, tačiau jei nustatoma Alzheimerio liga – visuomet yra ir demencija. Tik vieniems žmonėms demencijos požymiai gali būti ryškesni, kitiems ne tokie išreikšti.
-
Gydytojai-klounai sergantiems vaikams grąžina šypsenas
-
Raudonos nosies diena – su mažiausia kauke pasaulyje galima kurti džiaugsmą
-
Aktorė S.Špakovska: apie karaimės šaknis, klounadą ir ligoninėse lankomus vaikus
-
Maltiečiai mini veiklos 30-metį, labiausiai nusipelniusiems išdalinti Gerumo angelai
-
85-erių senjorų gynėja G.Makaravičienė: „Jeigu rašyčiau knygą, žmonės turbūt verktų“
– Galbūt galite plačiau papasakoti kaip pasireiškia demencija ?
– Demencija – tai pirmiausia pažintinių gebėjimų sutrikimas. Tačiau kiekvienam žmogui ji gali reikštis individualiai. Pagrindiniai demencijos požymiai tai trumpalaikės atminties, dėmesio, orientacijos laike, vietoje, savyje sutrikimai, kuriuos lydi įvairūs emociniai išgyvenimai. Pavyzdžiui – daugeliui pasitaiko situacijų, kuomet pamirštame, kur pasidėjome vieną ar kitą daiktą. Tačiau žmogus, sergantis demencija, gali ne tik kad neprisiminti, kur pasidėjo konkretų daiktą, bet ieškoti to daikto, kurio jau seniai nebeturi. Ir kai artimieji, ar dirbantis personalas bando sakyti, kad to daikto jau seniai nebėra, žmogus gali supykti, pasijausti nesuprastas, galvoti, kad jam meluojama, pasidaryti įtarus, nerimastingas.
Tokiose situacijose atsiskleidžia sumažėjęs kritiškumas savo būklei. Paprastai, kai ko nors nerandame, pagalvojame, kad na va buvau išsiblaškęs (-iusi), tačiau demencija sergantis asmuo gali būti įsitikinęs, kad jis puikiai prisimena, jog tą daiktą dar visai neseniai turėjo. Kol kritiškumas savo būklei nėra visai dingęs ir žmogus suvokia, kad per dažnai pamiršta dalykus, pasimeta, tuomet gali pasireikšti depresijos simptomai – padidėjęs liūdesys, neviltis, nerimas. Taip pat demencijai būdinga dažna psichologinės ir emocinės būklės kaita. Vieną akimirką, žmogus gali būti ramus, linksmas, smalsus, o kitą jau susijaudinęs, nerimastingas. Ši būsena gali keistis dienos ar net valandos bėgyje.
– Dirbant socialinės globos įstaigoje nuolat sutikdavote gydytojus klounus. Gal galite pasidalinti pastebėjimais kokią įtaką daro klounų vizitai senjorams, turintiems demenciją ?
– Gydytojų klounų vizitai senjorams atneša pozityvių emocijų, leidžia pasijausti svarbiems, pabūti santykyje su kitu, kas gali būti itin keblu. Pamenu vieną globos įstaigos gyventoją, kuris dėl savo būklės jau nebegalėjo pats savimi pasirūpinti, o ir bendrauti su juo buvo itin sunku. Buvo nelengva suprasti, kodėl taip sunku su juo susikalbėti – ar dėl prastos klausos, ar dėl suvokimo sutrikimo, ką galėjo nulemti liga.
Tuo metu buvo griežtas karantinas – gydytojai klounai lankydavo senjorus nuotoliniu būdu – skambindavo vaizdo skambučiu. Kiek nerimavau, kaip senjorui seksis, kaip jis reaguos į klounes. Tačiau labai nustebau, kad būtent tas žmogus, su kuriuo bendravimas buvo tikrai apsunkintas, puikiausiai įsitraukė į dainas ir šokius, kuriuos „užvedė‘‘ linksmosios klounės. Gydytojai klounai turi daug „raktų‘‘, kaip atrakinti iš pirmo žvilgsnio užsidariusius, atsiribojusius, demencija sergančius senjorus. Šiuo konkrečiu atveju tai buvo daina. O gydytojų klounų apsilankymų poveikį galima pamatyti iš karto – pasikeičia senjoro nuotaika, žmogus tarsi atgyja, pasidaro žvalesnis, energingesnis, ir nesvarbu, kad tai trunka tik kelias minutes, to susitikimo metu, tačiau suvokiant demenciją turinčių žmonių ribotas galimybes, tai yra labai daug.
– Kaip, jūsų nuomone, klounų vizitai ir humoras gali palengvinti senjorų, turinčių demenciją, kasdienybę?
– Juokas, humoras, atsirandantis santykyje, teikia ne tik malonumą, gerą nuotaiką, bet leidžia pajausti ryšį su kitu žmogumi. Demenciją ar Alzheimerį turintys asmenys ilgainiui gali tapti uždari, atsiriboję, apatiški, tarsi panirę į save ir patiems inicijuoti bendravimą gali būti labai sunku. Pažengusios ligos atveju, žmogus gali nebesuvokti savo poreikio būti santykyje, tad šalia esančių žmonių iniciatyva yra labai svarbi. Lankydami senjorus globos įstaigose gydytojai klounai geba sukurti jaukią, šiltą atmosferą, įtraukti žmogų ir padėti jam būti santykyje.
Demenciją ar Alzheimerį turintys asmenys ilgainiui gali tapti uždari, atsiriboję, apatiški.
Kitas dalykas tai spontaniškumo įnešimas. Spontaniškumo šių žmonių gyvenime ilgainiui lieka vis mažiau. Iš vienos pusės tai padeda jiems jaustis saugiau, ramiau, bet iš kitos pusės žmonės rečiau būna žaismingi, smalsūs, įsitraukę. Gydytojų klounų dėka senjorų kasdienybėje atsiranda daugiau žaismingumo, energingumo. Ir bent jau tuo metu, čia ir dabar, žmonės patiria malonių emocijų, turi kitokių patirčių, kurių inicijuoti patys jau galbūt nebeturi galimybių dėl savo būklės.
– Kaip aplinkiniai žmonės, artimieji gali padėti asmeniui, turinčiam demenciją ar diagnozuotą Alzheimerio ligą?
– Palengvinti ar palaikyti kiek įmanoma stabilią būseną gali padėti pastovi rutina, pritaikyta aplinka, atliepti baziniai poreikiai, socialiniai ryšiai, žmonių, sergančių Alzheimerio liga ar demencija įgalinimas, o ne nuvertinimas. Kai aplinka yra pritaikyta (daiktai turi savo vietas, užtikrintas fizinis saugumas), yra nusistovėjusi rutina (ką ir kada veikiu), žmonėms nereikia papildomai dėti pastangų priimant sprendimus, orientuojantis aplinkoje. Atliepti baziniai poreikiai gali padėti palaikyti sąlyginai stabilią emocinę būseną.
Pažengusios ligos atveju žmogui gali būti sunku suprasti ar jis alkanas, ar jam šalta, ar yra pavargęs. O kai žmogus alkanas, pavargęs, jis gali būti irzlus, dirglus, neramus, tad svarbu pasirūpinti ir tokiais baziniais dalykais. Kitas svarbus momentas – pagarbus bendravimas. Tai leidžia žmogui patirti malonių emocijų, tokių kaip bendrumas, džiaugsmas, smalsumas, atsipalaidavimas, bei išlaikyti orumą, pasijausti svarbiam, vertinamam. Siekiant pastiprinti pažintinius gebėjimus ar kiek pristabdyti Alzheimerio ligos progresą, galima skatinti užsiimti atmintį, dėmesio koncentraciją stimuliuojančia veikla – kryžiažodžių, galvosūkių sprendimas, dėlionių dėliojimas, perskaitytų straipsnių, knygų aptarimas. Tačiau, kad ir kiek įdėtume pastangų, siekiant padėti senjorams, sergantiems neurodegeneracinėmis ligomis, svarbu atminti, kad galime tiek, kiek galime, ir stengtis priimti esamą senjorų būklę bei normalias savo galimybių ribas.
Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.
