Retomis ligomis yra vadinamos ne tik genetinės, bet ir kai kurios užkrečiamosios ligos, ypač retos įvežtinės, kuriomis užsikrečiama keliaujant. Tarp privalomai registruojamų Lietuvoje užkrečiamųjų ligų kai kurios neregistruojamos daugelį metų arba registruojami pavieniai ligų atvejai.
Ligos, dėl kurių ištuštėdavo ištisi miestai, tokios kaip maras, cholera, epideminė šiltinė, juodligė, liko tik istorijoje. 1710–1711 m. – vadinamaisiais Didžiojo maro metais Lietuva neteko trečdalio savo gyventojų. Ligos, kuriomis persirgęs žmogus likdavo neįgalus, buvo poliomielitas, raupai. Ligos, kurių diagnozė reiškė mirties nuosprendį – pasiutligė, stabligė. Sunku patikėti, kad prieš 65 metus Lietuvoje kasmet buvo užregistruojama porą tūkstančių vietinės maliarijos atvejų, tuo tarpu dabar ši liga įvardijama tik kaip įvežtinė liga.
Prieš 65 metus Lietuvoje kasmet buvo užregistruojama pora tūkstančių vietinės maliarijos atvejų, tuo tarpu dabar ši liga įvardijama, tik kaip įvežtinė liga.
Uodų platinamos ligos (Vakarų Nilo karštligė, Zikos virusinė infekcija, maliarija, dengė, čikungunija ir kt.), zoonozės (tuliaremija, leptospirozė, bruceliozė, listeriozė ir kt.) legionierių liga, per maistą plintančios infekcijos (botulizmas, vidurių šiltinė), Creutzfeltdt-Jakobo liga, kai kurios parazitinės ligos (toksokarozė, tungiazė, įgimta toksoplazmozė trichineliozė, anisakiazė, ir kt.), skiepais valdomos infekcijos (stabligė, difterija, įgimtas raudonukės sindromas, pasiutligė, poliomielitas ir kt.) yra retai Lietuvoje nustatomos ligos.
2016 m. užregistruota 18 leptospirozės atvejų, po 2 tuliaremijos, Creutzfeldt-Jakobo, stabligės atvejus, 10 listeriozės ir 11 legionierių ligos atvejų, po 1 vidurių šiltinės ir trichineliozės atvejį ir kt.
Hemoraginės karštligės ar uodų platinamos ligos taip pat nėra paplitusios Lietuvoje, tačiau pasaulyje (ypač tropiniuose ir subtropiniuose kraštuose) jos kelia vis didesnį susirūpinimą. Todėl negalima atmesti šių ligų įvežimo į Lietuvą tikimybės. 2016 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 4 įvežtiniai dengė karštligės atvejai bei 3 maliarijos atvejai.
Daugelis sunkių užkrečiamųjų ligų buvo įveiktos skiepų pagalba, pavyzdžiui, poliomielitas. Visuotinis gyventojų skiepijimas nuo šios ligos Lietuvoje pradėtas 1957 m., o paskutinis šios ligos atvejis užregistruotas 1972 m. Skiepai padėjo susidoroti su raupais, difterija, stablige, pasiutlige, raudonuke. Antibiotikai žmones išgelbėjo nuo maro, juodligės.
Per maistą ir vandenį plitusi vidurių šiltinė pasitraukė pagerėjus gyvenimo sąlygoms, atsiradus vandentiekiui, kanalizacijai, supratus paprastos higienos ir aplinkos švaros svarbą. Ligų mažėjimą įtakojo pagerėjusi diagnostika, gydymas, sanitarinių ir ligų kontrolės (valdymo) priemonių taikymas, apsaugos priemonių naudojimas slaugant ligonius.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), minėdamas Tarptautinę retų ligų dieną, kviečia atkreipti dėmesį į realų retų užkrečiamųjų ligų pavojų ir priminti laiku pasiskiepyti, saugotis uodų įgėlimų, laikytis tinkamos rankų higienos, vartoti saugų maistą.
ULAC medikai ragina visus, planuojančius keliauti į šalis, kuriose kyla grėsmė užsikrėsti užkrečiamosiomis ligomis, užsukti į ULAC, Europos, pasaulio kompetentingų institucijų internetines svetaines ir susipažinti su retų, labai pavojingų užkrečiamųjų ligų prevencija – skaityti ČIA.
