Užmokesčio klausimai dėl viršvalandinio darbo; darbo naktį, šventinę dieną. Ar darbdavys teisus nemokėdamas už viršvalandžius, taip pat už darbą poilsio ir švenčių dienomis?
Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ advokato padėjėjas Marius Bakanauskas
Galima tik pasidžiaugti paskutiniu metu viešojoje erdvėje išsakomais ekonomikos ekspertų pastebėjimais, jog šalies įmonėms klientų užsakymų netrūksta. Nors ir didelis įmonių užimtumas ekonomine prasme yra teigiamas reiškinys, tačiau ne visuomet tai naudinga darbuotojų atžvilgiu. Vis dažniau pasigirsta darbdavių nuogąstavimų, kad ne reta įmonė negali priimti visų užsakymų dėl paprasčiausio darbuotojų trūkumo.
Darbdavys, siekdamas nepraleisti klientų užsakymų, gali prisiimti tiek darbų, kad su šiais įmonėje dirbantys darbuotojai per įprastą aštuonių valandų darbo dienos laiką ar vieną pamainą paprasčiausiai nespės susitvarkyti. Tokiais atvejais, tiek darbdaviui, tiek darbuotojui siūlytina apsvarstyti viršvalandžių taikymo galimybę, t. y. darbdaviui ne samdyti naujus darbuotojus trumpam laikui, bet esamo darbuotojo sutikimu skirti jam dirbti viršvalandžius, tokiu būdu sudarant galimybes darbuotojui gauti didesnį darbo užmokestį, o darbdaviui – galimybes pateikti daugiau prekių ar paslaugų, atlikti darbų.
Viršvalandžiai – tai yra laikas, kada darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 150 str. yra detalizuojama, kad viršvalandiniais darbais laikomi darbai, kurie:
- viršija 40 valandų per savaitę (DK 144 str. 1 d.);
- viršija sutrumpinto darbo laiko normatyvus, nustatomus atskiru įstatymu ar Vyriausybės tvarka (DK 145 str.);
- viršija ne viso darbo normatyvus, nustatomus darbuotojo ar darbdavio susitarimu, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ar Vyriausybės tvarka (DK 146 str.)
- viršija tam tikrai darbuotojų kategorijai nustatytą darbo valandų skaičių (DK 149 str. 1 ir 2 d.).
Būtina pažymėti, jog tam, kad darbo valandos būtų laikomos viršvalandžiais, neužtenka vien tik didesnio nei numatyta darbo sutartyje darbo valandų skaičiaus, tačiau dar reikia, kad būtų įgyvendintas bent vienas iš žemiau pateiktų viršvalandžių skyrimo pagrindų: 1) darbdavio paskyrimas dirbti viršvalandinius darbus, vadovaujantis DK 151 straipsniu; 2) rašytinis darbuotojo sutikimas dirbti viršvalandinius darbus; 3) rašytinis darbuotojo prašymas dirbti viršvalandinius darbus (bei darbdavio sutikimas); 4) yra sudaryta kolektyvinė sutartis kurioje aptarti viršvalandžių klausimai.
Taigi, darbuotojui savo noru pasilikus darbe dirbti ilgiau negu nustatytas darbo laikas, jo darbas savaime nebus laikomas viršvalandiniu, ir darbdavys neturės pareigos už jį apmokėti darbuotojui, o darbuotojas – neturės teisės reikalauti už jį apmokėti. Tam, kad už viršvalandinį darbą darbdavys turėtų pareigą mokėti, o darbuotojas – teisę reikalauti užmokesčio, darbuotojas turi būti pateikęs prašymą (ir darbdaviui pritarus) arba davęs sutikimą dirbti viršvalandžius, arba turi turėti darbdavio paskyrimą dirbti viršvalandinius darbus, arba bus kolektyvinėje darbo sutartyje numatytos sąlygos. Tik tokiais atvejais viršvalandžiai turėtų būtų fiksuojami ir darbdaviui atsirastų pareiga už juos sumokėti nustatytą valandinį tarifą.
DK 150 straipsnyje suformuluota bendra taisyklė, kad darbuotojo skirti dirbti viršvalandžių, nesant darbuotojo sutikimo ar prašymo, darbdavys negali. Darbdavys, be atskiro darbuotojo sutikimo ar prašymo, gali skirti darbuotoją dirbti viršvalandžius šiais išimtiniais atvejais: 1) kai dirbami darbai, būtini krašto apsaugai, ir siekiant užkirsti kelią nelaimėms bei pavojams; 2) kai dirbami visuomenei būtini darbai, šalinamos atsitiktinės ar staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų, gaivalinių nelaimių; 3) kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties esamomis techninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per darbo valandų skaičių, jeigu nutraukus pradėtą darbą gali sugesti medžiagos ar įrenginiai; 4) kai dirbami mechanizmų arba įrenginių remonto ir atstatymo darbai, jeigu dėl jų gedimo didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą; 5) kai darbo tęsti neatvyksta pamainininkas, jeigu dėl to gali sutrikti darbo procesas; šiais atvejais administracija turi nedelsdama, ne vėliau kaip po pusės pamainos, pakeisti pamainininką kitu darbuotoju; 6) pakrovimo ir iškrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti, kai būtina ištuštinti transporto įmonių sandėlius, taip pat transporto priemonėms pakrauti ir iškrauti, kad kroviniai nesusikauptų išsiuntimo bei paskirties punktuose ir būtų išvengta transporto priemonių prastovos; 7) kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog darbdavys, prieš skirdamas darbuotoją dirbti viršvalandžių, privalo įsitikinti, ar darbuotojas nepatenka į tas kategorijas darbuotojų, kuriems galima skirti viršvalandinius darbus tik jų sutikimu: nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys; darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų; darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki šešiolikos metų; neįgalūs asmenys.
Pažymėtina, kad papildomas aplinkybes, kurioms esant darbdavys galėtų skirti darbuotoją dirbti viršvalandžius be darbuotojo sutikimo ar prašymo, darbdavys ir darbuotojai gali numatyti kolektyvinėje sutartyje.
DK 150 str. taip pat numatytas absoliutus draudimas dirbti viršvalandžių skirti: jaunesnių kaip aštuoniolikos metų asmenų; asmenų, kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose nenutraukdami darbo – mokymosi dienomis; kai darbo aplinkos veiksniai viršija leistinus dydžius; bei kitais įstatymų ir kolektyvinės sutarties nustatytais atvejais.
DK 193 straipsnis numato darbdavio pareigą už viršvalandinį darbą mokėti ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio.
Kartu, svarbu pažymėti, jog viršvalandžiai yra ribojami. DK 152 str. nustatyta, kad viršvalandiniai darbai negali viršyti keturių valandų per dvi dienas iš eilės. Taigi, tuo atveju, jei vieną dieną darbuotojas dirbo keturias valandas viršvalandžių, tai kitą dieną jis jau nebegalės būti skiriamas dirbti viršvalandžių. Be to, įstatymo reikalaujama, kad per metus darbuotojas nedirbtų daugiau nei 120 valandų viršvalandžių, išskyrus jei darbuotojai ir darbdaviai dėl viršvalandžių skaičiaus susitartų kolektyvinėje sutartyje, bet ne daugiau nei 180 valandų. Pažymėtina, kad kolektyvinėje sutartyje darbuotojai ir darbdaviai gali susitarti ir dėl mažesnio skaičiaus viršvalandžių nei nurodyta DK 152 str. Siekiant apsaugoti darbuotoją nuo per didelio viršvalandžių skaičiaus, DK 152 straipsnyje nustatyta darbdavio pareiga vesti tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą.
Jeigu dirbote viršvalandžius, atlyginimo mokėjimo dieną galite pagrįstai tikėtis iš darbdavio didesnio atlyginimo nei įprasta, kadangi DK 193 straipsnis numato darbdavio pareigą už viršvalandinį darbą mokėti ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio.
Pagal DK 154 str. nakties metas – nuo 22.00 iki 6.00 valandos, o darbą galime laikyti naktiniu, jeigu bent trys darbo valandos tenka nakties laikui. Naktinis darbo laikas yra trumpinamas viena valanda, todėl maksimali naktinio darbo trukmė gali tęstis iki septynių valandų, išskyrus atvejus, kuomet vykdoma nepertraukiama gamyba arba kai pagal darbo sutartį darbuotojas yra priimtas dirbti naktį. Už darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro valandinio atlygio. Pažymėtina, jog darbo užmokestis naktiniu tarifu apmokamas tik už faktiškai naktį dirbtas valandas, t. y. jeigu iš viso darbo laiko pamainoje naktinį darbą faktiškai dirbote 3 valandas, atlygį už naktinį tarifu darbą gausite būtent už 3 valandas.
Neįgalieji, jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, gali būti skiriami dirbti naktį tik jų sutikimu, o asmenis iki aštuoniolikos metų, taip pat darbuotojus, kuriems dirbti naktį neleidžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, skirti dirbti naktį darbdaviams apskritai yra uždrausta.
Taigi, apibendrintai galima pasakyti, kad darbdavys skirti dirbti viršvalandžius gali tik susitaręs su darbuotoju, atsižvelgdamas į DK nustatytą viršvalandžių limitą bei paisydamas išimtinių atvejų, kuomet apskritai negalima skirti darbuotojo dirbti viršvalandžių.
Savo ruožtu, atsižvelgiant į įstatymo numatytas išimtis, darbuotojas ne visuomet gali atsisakyti dirbti viršvalandžių. Darbuotoją skirti dirbti naktį darbdavys gali paprasčiau nei skirti dirbti viršvalandžius, kadangi nereikalaujama visuomet prašyti darbuotojo sutikimo, jei pastarasis nepatenka tam tikras įstatymo išskirtas grupes, o darbuotojų grupę, kuriai įstatymo apskritai neleistina dirbti naktimis, sudaro tik asmenys iki aštuoniolikos metų ir darbuotojai, kuriems dirbti naktį neleidžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada. Tiek viršvalandžiai, tiek naktinis darbas yra apmokamas ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, todėl atskirti viršvalandinį darbą nuo naktinio yra svarbu, atsižvelgiant į darbo laiko apskaitos aspektą.
Paminėtina, jog praktikoje darbo santykiai gali susiklostyti tarp įvairią veiklą vykdančių darbdavių ir skirtingų darbuotojų grupių, iš esmės skiriasi tam tikrų rūšių darbo sutarčių sąlygos ir reglamentavimas, todėl dėl konkretaus individualaus atvejo ir/ar viršvalandžių darbuotojams skyrimo, kitų klausimų, siūlytina kreiptis į kvalifikuotą teisinę pagalbą teikiančius asmenis. Kartu, reikia pažymėti, jog nuo šių metų vasaros turėtų įsigalioti naujasis Darbo kodeksas, todėl ryšium su tuo galimi ir pasikeitimai, susiję su viršvalandžiais.
Ši teisinė konsultacija nėra individuali ir laikytina bendro pobūdžio informacija. Dėl individualios konsultacijos ir/ar situacijos maloniai prašome kreiptis jankauskas.eu.
Klausimus teisininkui siųskite adresu gyvenimas@15min.lt.
Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.
