Pasak SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo Almanto Kranausko, Kauno klinikinėje ligoninėje, kurioje kasdien pagaminama apie 700 porcijų maisto, apsilankyti nuspręsta dėl to, kad netrūko pacientų nusiskundimų dėl šioje gydymo įstaigoje tiekiamų patiekalų. Ligoniai dalijosi nekokybiško maisto nuotraukomis socialinėje erdvėje.
„Pradėjome nuo geriausių ligoninių, kurių maitinimas beveik nesulaukia jokios kritikos, dabar keliaujame prie prastesnių. Ar iš Kauno ligoninių Kauno klinikinė ligoninė buvo sulaukusi daugiausia skundų dėl maitinimo? Tikrai ne“, – patikino A.Kranauskas.
Ligoniai: maiste trūksta tik druskos
Patikrinimas vykdytas lankantis Urologijos skyriuje. Tuo metu pietums buvo tiekiama daržovių sriuba ir balandėliai. Pastarųjų porcija pasirodė itin didelė. Tą vėliau patvirtino ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė. Pasak jos, patiekalų temperatūra atitiko normas, tačiau porcijų dydis viršijo nurodytą maisto kortelėse.
15min pakalbintas Alvydas šioje ligoninėje jau leidžia ketvirtą parą. Tiekiamą maistą jis įvertino patenkinamai.
„Kai sergi, viskas tinka. Ką duoda, tą ir suvalgom. Kai temperatūros turi, užtenka to maisto tikrai, tačiau kai nesergi, pasijauti stipresnis, gal kiek ir trūksta. Pavyzdžiui, mėsos. Atneša šeimyna papildomai dešros, sulčių. Visose ligoninėse tas maistas vienodas. Visur gerai, kur mūsų nėra“, – teigė jis.
Jo palatos draugas Žydrūnas ėmė šmaikštauti: „Trūksta moterų.“
Visi trys vyrai garsiai nusijuokė. Šmaikštuolis Žydrūnas patikino, jog artimųjų paprašė atnešti į ligoninę druskos – jos kai kuriuose patiekaluose trūksta.
„Kokia dar druska, juk mes Urologiniame skyriuje gulime. Visiems su inkstais prastai, negalima mums druskos. Man viskas čia tinka ir patinka. Geriau siuntimų pas gydytojus problemą panagrinėkit“, – vyrų kalbomis stebėjosi Aldona, šioje ligoninėje su pertraukomis leidžianti jau trečią dešimtmetį.
Alvydo ir Žydrūno palatos draugas Vladimiras – diabetikas, tad jam tenka laikytis specialios dietos. „Sotus ir viskas“, – išvadą padarė jis.
Palygino su Švedijos ligonine
Kauno klinikinėje ligoninėje besigydantis Virginijus stebėjosi, jog per tiek metų niekas Lietuvos gydymo įstaigose taip ir nepasikeitė – pastarąjį kartą į ligoninės lovą jam teko atsigulti gal prieš 30 metų.
„Neišrankus aš, suvalgau viską. Ne restoranas, suprantama. Tačiau galėtų galioti švediško stalo sistema, kuomet gali pasirinkti, ką nori valgyti, ir susimokėti. Aš sutikčiau mokėti“, – tikino Virginijus.
Švedijoje – kitas lygis. Jei dukra pasijausdavo prastai ar alkana, paspaudusi mygtuką net ir vidury nakties išsikviesdavo darbuotoją, kuri jai pristatydavo tai, ko pageidaudavo.
Jo žmonai teko 1,5 metų slaugyti dukrą, gulėjusią vienoje Švedijos ligoninių.
„Jei lyginsime Švedijos ir Lietuvos ligonines, čia yra gryna tragedija. Žinoma, kam ko reikia. Ko nori, čia negausi, juk ne namai. Švedijoje – kitas lygis. Jei dukra pasijausdavo prastai ar alkana, paspaudusi mygtuką net ir vidury nakties išsikviesdavo darbuotoją, kuri jai pristatydavo tai, ko pageidaudavo. Ar arbatos, ar mineralinio, ledų, jogurto. Kiekviename skyriuje būdavo po virtuvėlę. Visuomet šviežias maistas. Kitai dienai buvo galima užsisakyti maistą. Vakare atneša meniu ir klausia, ko pageidausi. Jei neišsirenki nieko, pagamins tai, ko norėsi.
Mano dukra – vegetarė. Nežinau, kaip Lietuvos ligoninėse su vegetarais. Užsienyje duoda vaisių, o čia man tenka pirkti. Ten visad matai kortelėse, ką valgai“, – palygino Virginijaus žmona Loreta, į palatą atskubėjusi su papildomo maisto paketu vyrui.
Pasak jos, Švedijoje ligoniui tenka mokėti už maistą vos 10 eurų per parą.
„O ir slaugos lygis kitas. Patalynę keičia kada tu nori. Rūbų iš namų nereikia neštis. Vaistų nereikia pirkti“, – teigė Loreta.
Virginijaus palatos kolega prisipažino šiuo metu negalintis valgyti – laukia operacija. Jaunas vaikinas prisipažino, kartą gulėjęs Jurbarko ligoninėje. Ten gavo vienu balandėliu daugiau nei Kauno klinikinėje ligoninėje.
„Gal galėtų tie dubenėliai gilesni būti – daugiau sriubos tilptų“, – šyptelėjo jaunuolis.
Įvertino šešetu
Vykdant patikrą, Urologijos skyriaus pacientams buvo išdalinti apklausos lapai. Aptardamas rezultatus, A.Kranauskas teigė, jog ligoniai pakankamai gerai įvertino jiems tiekiamą maistą, tik pageidavo daugiau daržovių. Klausta jų ir apie galimybę įsigyti papildomo maisto, už kurį tektų mokėti. SAM atstovo teigimu, apklaustųjų tokia galimybė nesudomino. Tad kavinių ligoninėse mažai kam reiktų.
„Kauno klinikinės ligoninės tiekiamas maistas nėra itin palankus sveikatai. Nėra šiuolaikinę mitybą, dietą atitinkančių patiekalų. Balandėliai – ne itin vertingas maistas, tuo labiau kad tik dalį mėsos įdaro sudaro mėsa. Pasigedome daržovių, vaisių.
Ar galima už 1,5 euro (tiek Kauno klinikinėje ligoninėje skiriama vieno ligonio dienos racionui – aut. past.) pagaminti geriau? Manau, kad taip. Yra pavyzdžių. Kauno klinikinėje ligoninėje yra dar ir kitų niuansų. Štai arbata tiekiama su cukrumi – ligonis neturi pasirinkimo. Nėra ir duonos, padažų pasirinkimo. Matome, kad šios ligoninės maiste – daugokai angliavandenių. „Šiupininė“ atrodė nepatraukliai. Restorane tokio maisto tikrai neužsisakyčiau“, – patikros rezultatus pateikė A.Kranauskas, pripažinęs, jog daugelyje šalies ligoninių laikas sustojęs jau keletą dešimtmečių.
Kauno klinikinės ligoninės maitinimą jis įvertino šešiais balais. Anksčiau tikrintas Vilniaus ligonines – septyniais ir aštuoniais.
Paklaustas, ar tikrintoje Kauno ligoninėje pamatė ką nors teigiamo, A.Kranauskas pagyrė indus: „Vilniuje jie buvo daug prastesni. Norime priimti reikalavimą, jog indai būtų tik balti.“
Paklaustas, ar tikrintoje Kauno ligoninėje pamatė ką nors teigiamo, A.Kranauskas pagyrė indus: „Vilniuje jie buvo daug prastesni. Norime priimti reikalavimą, jog indai būtų tik balti.“
Paklaustas, kiek ligoninių žada patikrinti, SAM atstovas tikslaus skaičiaus neatskleidė. Tik pabrėžė, jog patikrų tikslas nėra „inspekcinis“: pagauti, nubausti. Tikslas – išsiaiškinti bendrąsias maitinimo Lietuvos ligoninėse tendencijas, gerąsias bei blogąsias praktikas.
Virėjos neuždirba nė 400 eurų
Kauno klinikinės ligoninės dietologė Vitalija Šurkuvienė teigė, jog daugelis pacientų nesuvokia, jog kai kurių produktų, pvz., daržovių, jiems paprasčiausiai negalima valgyti. Pasak jos, lietuviai mėgsta riebų maistą, o kai gauna sausoką jautienos kukulį be padažo, normalu, kad skundžiasi.
„Vieno paciento vienos dienos maisto racionui skiriame 1,45 euro. Nėščioms moterimis – šiek tiek daugiau. Be abejo, norėtųsi, kad ta suma būtų didesnė. Tuomet tiektume daugiau daržovių, vaisių. Žinome, kad šito trūksta. Meniu turime vieną, bet dietų yra apie 15“, – patikino dietologė.
Maistas ruošiamas Kauno klinikinėje ligoninėje – tiekėjo ši gydymo įstaiga niekuomet nesamdė.
„Tuomet žinome, kad maistas ruošiamas šviežias, kokybiškas, nesusijęs su komercija. Kiek turime virėjų? Minimaliai. Aštuonias. Niekas nenori dirbti. Atlyginimai yra menki. 410 eurų, nenuskaičiavus mokesčių. Virėjoms labiau apsimoka registruotis Darbo biržoje ir gauti tokio pačio dydžio išmoką“, – dar vieną problemą iškėlė V.Šurkuvienė.
Tai, kad egzistuoja problema, patvirtino ir A.Kranauskas, atskleidęs, jog daugelis ligoninių samdo ne virėjas, o virtuvės darbuotojas, – tokiu atveju galima mokėti mažesnį atlyginimą. Nesvarbu, kad virtuvės darbuotoja atlieka virėjos darbą.
„Lietuvoje ligoninės labiau samdo maisto tiekėją nei pačios gamina“, – dar vieną faktą pateikė SAM atstovas.
Tikrintos ir dvi Vilniaus ligoninės
Vasario pradžioje analogiška patikra vykdyta dviejose Vilniaus ligoninėse. Pirmoji aplankyta Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė. Specialistai nustatė, kad maistu šioje gydymo įstaigoje pacientai yra patenkinti, jo kokybė tinkama. Vienintelė pastaba ligoninei – racione galėtų būti daugiau daržovių.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja Daiva Ruželienė Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninei taip pat neturėjo pastabų.
Tiesa, dar prieš keletą metų pacientai buvo užvertę tarnybą skundais dėl itin prastų patiekalų šioje ligoninėje. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninės direktoriaus Algimanto Pamernecko teigimu, situacija pasikeitė po to, kai prieš metus nuspręsta atsisakyti tiekėjų ir imtis patiems gaminti maistą. Ne tik pagerėjo kokybė, sumažėjo skundų, bet ir buvo sutaupyta lėšų.
Vėliau buvo tikrinta ir Vilniaus miesto klinikinė ligoninė. Tiek pacientai, tiek ministerija neturėjo pastabų dėl maitinimo, o VMVT teturėjo tik vieną pastabą dėl maisto temperatūros.
Patikrinimo metu buvo išdalytos anoniminės anketos pacientams, kad šie įvertintų tiekiamo maisto skonį, išvaizdą, temperatūrą bei maitinimo organizavimą. Kelias anketas surinkęs A.Kranauskas teigė matantis, kad pacientai palankiai vertina ligoninėse teikiamą maistą, o nusiskundimai pavieniai, pavyzdžiui, kažkam nepatiko žuvies patiekalai.
Tiesa, šioje ligoninėje, kitaip nei Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, maistas yra atvežamas tiekėjų. Ligoninė maisto negamina pusantrų metų, nes maisto gaminimo patalpose buvo įrengta regioninė sterilizacinė. Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus dr. Narimanto Markevičiaus, prasto maisto problema gydymo įstaigose yra kilusi dėl finansavimo stokos.
SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo A.Kranausko teigimu, atlikti patikrinimus ligoninėse nuspręsta reaguojant į dažnai pasitaikančius skundus viešojoje erdvėje.
Taip pat ministerija rengia naują maitinimo tvarką ligoninėms. Naujieji reikalavimai bus nebe rekomendaciniai, kaip iki šiol, o privalomi, daugiau dėmesio bus skiriama maisto vertei. Iš viso žadama patikrinti keliasdešimt ligoninių. Kaip 15min informavo A.Kranauskas, tikėtina, jog patikrinimai užtruks dar apie 3 savaites.
„Teisės aktus planuojame parengti per šiuos metus, bet jų įsigaliojimą, tikėtina, atidėsime kuriam laikui. Planuojamos rimtos korekcijos. Maitinimo paslaugos teikėjai tiesiog fiziškai nesugebės to padaryti, jei neturės laiko. Taip pat įvairios firmos siūlosi parengti pavyzdinius maitinimo valgiaraščius. Daug paruošiamųjų darbų nusimato“, – teigė A.Kranauskas.
Pasak jo, jei skaičiuotume tik maisto kainą, tai ir geriausios šalies ligoninės sugeba vieno ligonio dienos maitinimui išleisti vos 1,5 euro.
„Yra ir tokių, kurios ligonio maitinimui per dieną skiria 1 eurą. Tik reikia patikrinti, ar jos tik išlaidas maistui skaičiuoja, ar įtraukia ir visą kita. Tą sužinosime nuvykę į mažas ligonines. Didelės ligoninės užsidirba daug pinigų, nes teikia mokamas paslaugas. Jos gali sau leisti prabangiau gyventi. O mažosios, kurios turi nedaug ligonių, o ir jie – nemokūs, sunkiai verčiasi“, – patikino SAM atstovas.
