Šaltas lėtaeigis spaudimas
Svarbu žinoti, kad sulčių spaudimo įrenginys stipriai lemia sulčių kokybę. Bene populiariausias namuose ir pramonėje (taip pat ir sulčių baruose) naudojamas sulčių spaudimo būdas – centrifūginis. Spausti patogu ir greita, bet prarandama didelė dalis sultyse esančių vertingų maistinių medžiagų.
Taip yra todėl, kad spaudžiant centrifūgos principu veikiančiomis sulčiaspaudėmis, daržovės ir vaisiai yra tarkuojami greitai besisukančiais ašmenimis, kurie sukuria šilumą ir taip sunaikinama nemažai fermentų bei mikroelementų Taip pat šiluma pagreitina sulčių oksidaciją (visiems gerai žinoma, kad oksidacija visus mus sendina) ir didelė dalis vitaminų, antioksidantų prarandama jau pačioje proceso pradžioje. Dėl šių veiksnių tokios sultys yra prastesnės kokybės, trumpesnio galiojimo laiko (nebent yra pasterizuojamos), – pasakoja LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas profesorius Pranas Viškelis.
Dauguma ekspertų taip pat sutinka, kad gaminant sultis lėtaeige sulčiaspaude, produktai spaudžiami lėtomis apsukomis, neįkaitinant ir nesunaikinant reikalingų maistinių medžiagų bei išsaugant naudingąsias sulčių savybes. Itin svarbu paminėti, jog spaudžiant lėtaeige sulčiaspaude nėra įtraukiama daug oro ir būtent tai prailgina sulčių galiojimo laiką iki 4 parų.
Profesorius Pranas Viškelis tvirtina, jog lėtaeige sulčiaspaude spaustose sultyse yra apie 10 – 15 didesnis maistinių medžiagų kiekis lyginant su išspaustomis centrifūgine sulčiaspaude, taigi spaudžiant morkas gausime daugiau karoteno bei vitamino A, burokėlius – daugiau folio rūgšties, lapinius kale kopūstus – vitamino C. Svarbu ir tai, kad šalto spaudimo sultyse vitaminai išlieka stabilesni, jų koncentracija per laiką kinta labai nežymiai. Pavyzdžiui, centrifūgos būdu spaustose sultyse vitamino A po trijų parų belieka tik 35%, o štai šalto spaudimo sultyse kur kas daugiau – 90%.
Šalto lėtaeigio spaudimo sultys daug vertingesnės už įprastas sultis.jų išspaudžiama daugiau, sultys būna sodresnės spalvos (pvz., LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkų tyrimų rezultatai rodo, kad sulčių ŠVYTĖK, spaustų centrifūginiu būdu, spalvos grynumas 21 NBS vnt., o spaudžiant lėtaeige sulčiaspaude – 27 NBS vnt.), išraiškingesnio skonio, o išspaudos – nepalyginamai sausesnės nei spaudžiant centrifūginėmis sulčiaspaudėmis. Beje, lėtaeigės sulčiaspaudės puikiai tinka ir žalioms lapinėms daržovėms spausti, ko negalima pasakyti apie įprastas centrifūgines ar kitas panašaus veikimo sulčiaspaudes.
Šviežios ar visgi pasterizuotos? Ir kas tai yra HPP?
Jei norite iš sulčių gauti kuo daugiau naudos, jas rinktis reikia šviežias ir niekaip „nepagerintas“. Tačiau visos prekybos centruose parduodamos sultys yra vienokiu ar kitokiu būdu pasterizuotos arba su konservantais.
Kaip pasterizuojamos sultys kaitinant, turbūt žino daugelis. Jos paveikiamos aukšta temperatūra, kuri sunaikina iki 60% vitaminų, fermentus. Dar kita jų dalis prarandama laikant sultis ilgą laiką. Jos tampa bevertėmis. Skonio taip pat net neverta lyginti su šviežiai spaustų sulčių.
Pastaruoju metu parduotuvėse ir sulčių baruose daugėja sulčių, pasterizuotų nauju kaitinimui „alternatyviu“ būdu – pasitelkiant aukšto slėgio technologiją (geriau visiems žinomas trumpinys HPP). Sultis apdorojant HPP, jose dauguma mikroorganizmų, bakterijų (tarp jų ir gerųjų) bei enzimų žūva, taip sulčių galiojimo laikas prailginamas iki 45 dienų (apie 9 kartus ilgiau nei šviežiai pagamintos šalto spaudimo neapdorotos sultys). HPP apdorotos sultys nėra nei šviežios, nei nepasterizuotos: maistinės medžiagos, sultyse nėra „užrakinamos“, todėl daugelis vertingų medžiagų (antioksidantai, fermentai, kai kurie vitaminai) per laiką yra prarandamos.
Mokslininkai pripažįsta, kad HPP būdu apdorotų ir neapdorotų maisto produktų maistinė vertė bei skonio savybės skiriasi nedaug, tačiau pažiūrėję pro mikroskopą pamatysime pakitimus ląstelių struktūroje. Todėl HPP apdorotos sultys nebėra tokios šviežios, kaip tik ką išspaustos ir niekaip nepasterizuotos.
Visada šviežios, skanios ir maistingos
Jei sultis geriate tam, kad išvalyti ar sustiprinti organizmą ir gauti iš jų kuo daugiau vertingų maistinių medžiagų, spauskite jas patys arba pirkite patikimuose sulčių baruose, kurie gali užtikrinti, kad jų sultys yra spaustos tausojančiu šaltu lėtaeigiu būdu, visada šviežios ir niekaip nepasterizuotos – nei kaitinant, nei naudojant HPP technologiją.
Spausti sultis namuose gali būti brangu (produktus, jei jų neužsiauginate patys, teks pirkti iš prekybos centro, gera lėtaeigė sulčiaspaudė kainuoja, o ir laiko gali neužtekti, nes juk reikės ne tik išsispausti sultis, bet ir paruošti vaisius bei daržoves, kaskart išvalyti sulčiaspaudę ).
Dėl šių trijų priežasčių patikimas sulčių baras gali būti puiki išeitis. FIT FOOD sulčių bare sultys visada šviežios, šalto lėtaeigio spaudimo, nepasterizuotos jokiais būdais, tad jose išlieka visi vitaminai, mineralinės medžiagos ir fermentai. FIT FOOD sultyse nėra papildomai įpilto vandens, nei pridėto cukraus ar saldiklių, nei konservantų, dažiklių, kvapiklių. Pačios sultys skanios bei kvapnios, kaip ir visi jų spaudimui naudojami švieži produktai.
Išsigelbėjimas – maistinės skaidulos
Beje, atsinaujinęs FIT FOOD į meniu įtraukė ir tirštuosius kokteilius, kurie be minėtų šalto lėtaeigio spaudimo sulčių, gausūs ir skaidulomis – augalinės kilmės angliavandeniais, kuriuos mūsų organizme skaido storosios žarnos mikroflora. Tad į suvartojamų per parą skaidulų kiekį reiktų atkreipti dėmesį tiems žmonėms, kurie nori atsikratyti kilogramų, turėti švytinčią bei švarią odą ir nesiskųsti virškinamojo trakto problemomis. – pasakoja sertifikuota „Fit Food“ mitybos specialistė Gintarė Jonaitytė, nes skaidulos – bene veiksmingiausia „organizmo šluota“.
Skirtinguose augaluose skaidulų kiekis skiriasi – jų gausu vaisiuose, daržovėse, ankštiniuose produktuose, sėlenose, grūduose bei neskaldytuose riešutuose. G. Jonaitytė vardina penkis produktus, kuriuose jų – daugiausiai: tai avokadai, braškės, obuoliai, ananasai bei riešutų pienas. Pasak jos, reguliuojant savo mitybą, derėtų atkreipti dėmesį į šiuos produktus ir jų vartoti dažniau.
G. Jonaitytė vardina penkis produktus, kuriuose skaidulų daugiausiai: tai avokadai, braškės, obuoliai, ananasai bei riešutų pienas. Būtent todėl sudarinėdama naujuosius tirštus „Fid Food“ kokteilių receptus – pasistengiau įtraukti jų kuo daugiau. Pavyzdžiui, tirštų sulčių kokteilyje „Uogų šuvis“ pagrindą sudaro jau minėtos braškės bei avietės, „Soti intriga“ nudžiugins avokadu, saulėgrąžų daigais ir obuoliais, o aktyvių žmonių jau pamėgtame kokteilyje „Po sporto“ rasite riešutų pieno bei mėlynių“, – sako mitybos specialistė.
Beje, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tuos produktus, kuriuose maistinių skaidulų – mažiausiai. Tai balta duona, cukrus, kava, konservuoti vaisiai bei karvės pienas.
„Įvairių šalių, taip pat ir Lietuvos, mitybos raciono vertinimai rodo, jog žmonės suvartoja gerokai mažiaus skaidulų nei rekomenduojama paros norma. Moterims jų rekomenduojama suvalgyti apie 25 g, tuo tarpu vyrams – 38 g. Dažniausiai tiesiog todėl, jog neturi įpročio valgyti pakankamai šviečių vaisių ir daržovių. Jei jaučiate, jog jūs taip pat vienas tokių žmonių – tiesiog nuo pat šiandienos pabandykite pamažu keisti savo įpročius. Kad ir atsisakydami popiečio bandelės, o vietoj to pasirinkdami sveikuolišką sulčių kokteilį ar vaisių“, – šypsosi G. Jonaitytė.
Mūsų organizmas – darni įvairių mikroorganizmų karalija, kurie padeda kūnui atlikti tam tikras naudingas funkcijas. Kone daugiausiai jų – mūsų žarnyne. Kad mikroorganizmai normaliai funkcionuotų – jiems taip pat tiesiog būtinas maistas, o skaidulos – būtent ir yra tai, ką labiausiai mėgsta gerosios bakterijos.
Tad sveikuoliškų kokteilių, gausių skaidulų, vertingų šalto lėtaeigio spaudimo sulčių, skanaus ir natūralaus maisto rasite „Fit Food“ – sulčių, sveiko maisto ir sveikos gyvensenos baruose bei e-parduotuvėje www.fitfood.lt.
