Patartų tikrintis dažniau
61-erių Kauno rajono gyventojas G.Š. prieš trejus metus pagal Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programą pasitikrino kraują. Tyrimas parodė, kad PSA (prostatos specifinio antigeno) kiekis per didelis – 6 μg/l, o normalus rodiklis turi būti iki 3,0 ng/ml.
„Kadangi man tyrimas buvo paskirtas metų gale, atsitiko taip, kad po ankstesnio tyrimo, kuris parodė, kad man viskas gerai, praėjo beveik dveji metai“, – pasakojo pašnekovas.
Šeimos gydytojas nusiuntė jį pas urologus. Atlikę papildomų tyrimų, jie nustatė, kad vyras serga prostatos vėžiu, ir skyrė operaciją. Po jos buvo atliktas dar vienas tyrimas, kuris parodė, vyras serga trečios stadijos vėžiu. G.Š. teko apie mėnesį važinėti į ligoninę, į švitinimo procedūras. Galiausiai po visų gydymo etapų nuvyko reabilitacijai į sanatoriją.
„Norėjau atsisakyti reabilitacijos, – vos klaidos nepadariau, – prisimena vyras. – Ten dirba specialistai, kurie perriša, išmoko pratimų, kuriuos būtina daryti, ir daug kitų dalykų. Daug sužinojau. Ambulatoriškai tikrai nebūčiau tiek sužinojęs ir namie tikrai nebūčiau visko padaręs. Patarčiau visiems vyrams važiuoti į reabilitaciją.“
G.Š. teigia ir prieš gydymą, ir po gydymo jautęsis gerai: „Baisiausia, kad kol nenustato ligos, nieko blogo nejauti. Vienintelis ligos požymis man buvo tas, kad naktį tekdavo atsikelti į tualetą, – nors šito priežastis gali būti nebūtinai vėžys. Valstybė vyrams nuo penkiasdešimties metų apmoka PSA tyrimą, tačiau aš visiems vyrams patarčiau pasitikrinti kas pusę metų – galima tam surasti kelis eurus. Tyrimas gali išgelbėti nuo labai liūdnų pasekmių.“
G.Š. sako, jog nebuvę malonu sužinoti, kad serga vėžiu, tačiau priėmė žinią ir ėmė galvoti, ką galima padaryti. „Nereikia nervintis dėl to, ko negali pakeisti. Geriau galvoti, kaip įmanomas priemones panaudoti maksimaliai naudingai“, – apibendrina vyras.
Dabar, po gydymo praėjus daugiau kaip dvejiems metams, G.Š. nevartoja jokių vaistų, tik kas pusę metų tikrinasi sveikatą ir gyvena kaip anksčiau – dirba, medžioja.
„Kol laukiu tyrimo išvadų, kaip šuo į kaulą žiūriu – ką pasakys. Bet tai praeina, ir vėl gyvenu“, – juokauja.
Didesnė rizika vyresniems
„Prostatos vėžiu vyrai iki 40-ties metų suserga retai, – jokios kitos suaugusiųjų onkologinės ligos taip nelemia žmogaus amžius. Susirgti prostatos vėžiu didesnė rizika ir vyrams, kurių artimi giminės sirgo šia liga. Pavyzdžiui, jei prostatos vėžiu sirgo brolis ar tėtis, rizika susirgti padidėja du kartus“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėja, gydytoja onkologė-chemoterapeutė Skaistė Tulytė.
Įtakos vėžio išsivystymui turi ir prasti mitybos įpročiai, vitaminų stoka, vaistų vartojimas, nutukimas. Beje, mokslininkai ne kartą tyrė, ar šis vėžys gali išsivystyti dėl seksualinio gyvenimo ypatumų, tačiau nepavyko nustatyti, kad tai turi reikšmės.
Lietuvoje veikia prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurios tikslas – kuo anksčiau nustatyti vėžį ir laiku pradėti pacientą gydyti. Šitaip galima pailginti ligonio gyvenimą bei sumažinti neįgalumą ir mirtingumą nuo šios ligos. Programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 m. bei vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu. Jiems periodiškai atliekamas kraujo tyrimas – nustatomas prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekis. Jei jis viršija normą, šeimos gydytojas turi nusiųsti pacientą pas urologą, o šis prireikus atlieka specialų tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.
PSA rekomenduojama tirti ne rečiau kaip kartą per dvejus metus, išskyrus atvejus, kai rodiklis itin mažas, tuomet galima tirti kartą per penkerius metus.
„Kasmet Lietuvoje taip patikrinama apie 100 000 vyrų, 10 proc. randamas per didelis PSA kiekis. Beveik pusei pacientų, kuriems atliekama biopsija, nustatoma piktybinė liga“, – teigia specialistė.
Pirmieji požymiai
Dr.S.Tulytė sako, kad dažniausiai liga nustatoma dar prieš pasireiškiant simptomams, ištyrus PSA. Kartais pacientai kreipiasi dėl šlapinimosi sutrikimų – susilaikymo, dažno šlapinimosi naktį, nevisiško pasišlapinimo jausmo ir susilpnėjusios srovės. Tuomet gydytojai turi nustatyti, ar simptomus lemia gerybinis prostatos audinio išvešėjimas – hiperplazija, ar vėžys. Paimtas prostatos audinys ištiriamas mikroskopu ir nustatoma tiksli diagnozė, piktybiškumo laipsnis.
„Jei liga plinta dubens srityje, simptomai stiprėja, atsiranda nuolatinis skausmas. Jei vėžys plinta į kaulus ir kaulų čiulpus, vargina viso kūno skausmai, prasideda mažakraujystė, infekcinės, uždegiminės ligos. Vis dėlto dauguma vyrų noriai dalyvauja profilaktinės patikros programose, tad užleistą vėžį matome itin retai“, – džiaugiasi gydytoja.
Sėkmingai gydoma
„Dabar yra daug galimybių ne tik gydyti prostatos vėžį, bet ir išlaikyti gerą ligonio gyvenimo kokybę, – teigia gydytoja S.Tulytė. – Informuojame kiekvieną pacientą apie galimus gydymo rezultatus ir šalutinius poveikius. Jo apsisprendimas gali būti lemiamas parenkant gydymo taktiką. Galime taikyti spindulinę terapiją, chirurginio gydymo metodus, netgi derinti keletą būdų. Jei nėra blogos baigties veiksnių, – tik stebėti. Jei liga neatsitraukia, taikoma hormonų terapija, chemoterapija, kaulus stiprinantys vaistai. Mūsų, gydytojų, pagrindinė užduotis – skirti vaistą tinkamiausiu metu, apsaugoti pacientą nuo galimų negalavimų ir šalutinių gydymo poveikių.“
Ar gydymas padeda, gydytojai stebi periodiškai tikrindami PSA kiekį ligonio kraujyje. Jei prostata pašalinta operuojant, jo neaptinka, tačiau jei antigenų ima daugėti, vadinasi, liga progresuoja. Taikant kitus gydymo metodus, PSA rodiklis nukrinta iki mažiausios kiekvienam vyrui individualios reikšmės, bet kai antigenų pradeda daugėti, reikia ieškoti metastazių. Didėjant kraujo žymeniui, gydytojai atlieka įvairius vaizdo tyrimus – kompiuterinė tomografija, magnetinis branduolių rezonansas, kiti branduolinės medicinos tyrimai padeda aptikti nedidelius pakitimus.
„Kartais, kai yra tam tikros ligos formos ir PSA negali parodyti, ar liga plinta, pacientų sveikatos būklę stebime tik minėtais vaizdo tyrimais“, – priduria specialistė.
Dauguma vaistų, kuriuos vartoti rekomenduoja pasaulio ir Europos mokslininkai, prieinami ir Lietuvos ligoniams. Neišplitusiai ligai gydyti taikomos pažangiausios chirurginės priemonės, patobulėjo spindulinės terapijos technika.
„Gydome pacientus naujausiais hormonų terapijos vaistais. Agresyvų vėžį – ir chemoterapiniais vaistais. Įvairių sričių specialistų komandos, kurios dirba visuose vėžio gydymo centruose, įvertina kiekvieno paciento būklę ir rekomenduoja geriausią gydymą“, – teigia S.Tulytė.
Gydytoja sako, kad Lietuvos specialistai laukia inovatyvių vaistų nuo prostatos vėžio. Įrodyta, kad šalia įprastinių dabar skiriamų testosterono gamybą veikiančių vaistų papildomai skiriant kitą hormonų gamybos šaką veikiantį vaistą, gydymo rezultatai būna geresni, metastazės vystosi daug lėčiau. Kol kas šie vaistai pas mus nekompensuojami.
Metastazavus ligai, pacientas tam tikrą laiką gali būti gydomas hormonų gamybą slopinančiais preparatais, derinant juos su spinduline terapija kaulų metastazėms bei jų struktūrą stiprinančiais vaistais, tačiau laikui bėgant reikia skirti ir chemoterapiją.
„Mūsų pagrindinis tikslas – kiek įmanoma atitolinti metastazių atsiradimą ir išsaugoti paciento gyvenimo kokybę, – tvirtina gydytoja. – Tinkamas paciento stebėjimas, savalaikis tyrimų atlikimas bei vaistų derinių skyrimas net 40 mėnesių gali atitolinti greitą ligos progresavimą. Kai mūsų ligoniai bus pradėti gydyti naujais hormonus moduliuojančiais vaistais ir išvengs chemoterapijos, tikiu, pagerės ir kai kurių pacientų gyvenimo kokybė.“
Yra kas padrąsina
Žmones, susidūrusius su onkologine liga, neretai apima mirties, neįgalumo baimė, pasikeičia jų gyvenimo kokybė, blogėja socialinės funkcijos.
„Pirmiausia ligonis turėtų savo būklę aptarti su gydančiu gydytoju. Jis paaiškins, ko galima tikėtis, kaip liga gali vystytis, kokie galimi gydymo šalutiniai poveikiai, tada nerimas gali reikšmingai sumažėti. Labai svarbu, kad pacientas nebijotų kreiptis pagalbos į arčiau namų ar vėžio gydymo centre dirbančius psichologus, pasidalyti su jais baimėmis. Gauti daugiau informacijos galima dalyvaujant pacientų draugijų veikloje. Lietuvoje yra keletas draugijų, kurios buria onkologinėmis ligomis sergančius asmenis – Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija“, – pataria S. Tulytė.
Publikaciją remia UAB „Johnson & Johnson“
CP-111091
