Padaryti priklausomus galima net nariuotakojus
„Visos psichoaktyvios medžiagos, įskaitant ir alkoholį, veikia mūsų motyvacines sistemas, kurios veikia mūsų sprendimus. Iš esmės tai yra mūsų emocijos. Skirtingi mokslininkai išskiria skirtingą motyvacinių sistemų skaičių, tačiau manoma, kad jų yra ne mažiau kaip šešios. Beje, tai nėra tik žmonių ypatumas, šias sistemas turi visi gyvūnai. Net nariuotakojus galima priversti keisti elgseną veikiant juos psichoaktyviomis medžiagomis. Paprastai tariant, juos taip pat galima padaryti priklausomus.
Tiesioginis alkoholio poveikis yra slopinantis, tačiau kadangi jis veikia įvairius receptorius, priklausomai nuo mūsų genetinio paveldo, sudėties, jo poveikis skirtingiems žmonėms skiriasi: vieniems jis stipriau veikia vieną sistemą, kitiems – kitą. Todėl dominuojantis slopinimo efektas kai kuriems žmonėms greitai perauga į aktyvinimą. Kitaip tariant, vienus žmones alkoholis labiau slopina, kitus labiau aktyvina“, – aiškino specialistas.
Kaip alkoholis paveikia smegenis
Pasak pašnekovo, būtent dėl universalaus alkoholio poveikio žmonės jį geria tada, kai jiems liūdna, kai jie yra pasyvūs, kai per daug aktyvūs arba kai jiems linksma. Taip yra todėl, kad alkoholis pasižymi poveikiu įvairioms motyvacinėms sistemoms ir reguliuoja įvairias emocinio-motyvacinio spektro būsenas.
Tiesioginis alkoholio poveikis yra slopinantis, tačiau kadangi jis veikia įvairius receptorius, priklausomai nuo mūsų genetinio paveldo, sudėties, jo poveikis skirtingiems žmonėms skiriasi: vieniems jis stipriau veikia vieną sistemą, kitiems – kitą.
„Todėl žmonės alkoholį geria ne tik tada, kai jiems norisi atsipalaiduoti, bet ir kai norisi nejausti skausmo, nes jis gerai nuskausmina, kai juos kamuoja įkyrios mintys, nes jis slopina jas. Tai psichoaktyvi medžiaga, kuri yra fantastiška savo poveikio spektru.
Problema ta, kad ji labai lengvai įsilieja į medžiagų reguliacinius procesus organizme ir per ilgesnį laiką juos keičia, tampa neatsiejama jų dalimi. Iš pradžių žmonės kurį laiką mėgaujasi alkoholiu. Jeigu gera genetika, šis mėgavimosi laikotarpis gali būti 10–15 metų, jei bloga – kur kas trumpesnis.
Žmonės sunerimsta ir pradeda ieškoti pagalbos, kai alkoholis pradeda sukelti vadinamąjį deficitinį simptomą. Smegenyse alkoholio sukeliamus privalumus nustelbia trūkumai ir šie trūkumai jau ne trumpalaikiai, o ilgalaikio pobūdžio, t. y. iš esmės išlieka tarp išgėrimų. Žmonės dažnai mano, kad tik pats išgėrimas yra problemiškas, tačiau geriančio žmogaus gyvenime problemiškas yra ir laikotarpis tarp išgėrimų, gal net problemiškesnis.
Toks žmogus, viena vertus, yra nesveikas todėl, kad geria, kita vertus, jis yra nesveikas, kai negeria. Atgauti pusiausvyrą tokiam žmogui reikia mažiausiai 1,5–2 metų, o kad visai atsistatytų ir vėl pradėtų funkcionuoti kaip negeriančio žmogaus smegenys – dar kokių trejų metų“, – teigė T.V.Kajokas.
Pirmoji stadija smagi: alkoholiu mėgaujamasi
Pasak toksikologo ir psichoanalitiko, priklausomybė nuo alkoholio turi tris etapus. Pirmiausiai atsiranda aiškūs ženklai, rodantys, kad jeigu žmogus toliau taip gers, po kurio laiko, galbūt po trejų, galbūt po penkerių, galbūt po septynerių metų jis pereis į kitą stadiją ir atsidurs „deficitinėje“ būsenoje.
„Žmogui, kuris šiandien geria dar smagiai ir net nemano, kad kada nors taps priklausomas, pagal tam tikrus ženklus jau šiandien jam galiu pasakyti, kad jeigu jis ir toliau laikysis šios linijos, ateis laikas, kai jis negalės nustoti gėręs pats, jam reikės vaistų. Antra vertus, jis taip blogai jausis, kad, nepaisant alkoholio žalos suvokimo, jam vis tiek norėsis išgerti, nes blaivus gyvenimas bus per daug nepakenčiamas. Taigi supraskime, kad girtuoklio problema yra ne tai, kad alkoholis yra baisus, bet jam blaivus gyvenimas yra nepakenčiamai sunkus. Ir todėl jis geria. Ir ratas užsidaro.
Jeigu žmogus susizgrimba ir atsisako alkoholio, kol dar yra „nedeficitinėje“ stadijoje, kol jo išgėrimai dar nesukelia sunkių ir ilgai besitęsiančių abstinencijų, tikėtina, kad žmogus atsigaus žymiai greičiau“, – pasakojo pašnekovas.
Nemaloniausia – trečioji stadija
Taigi pirmoji alkoholio poveikio stadija visai maloni, alkoholis labiau veikia slopinančiai ir raminančiai. Antroji alkoholio poveikio stadija – euforizuojanti, arba aktyvinanti. Būtent šioje stadijoje žmonės įsipainioja į įvairius konfliktus. Trečią stadiją galima būtų apibūdinti kaip – „išjungiančią“.
Perėjus iš vienos stadijos į kitą, grįžti atgal ir patirti ankstesnio alkoholio poveikio nebeįmanoma, todėl ilgametį gėrimo stažą turintiems žmonėms belieka tik ilgėtis ankstesnės „ramybės“, kurią jiems suteikdavo alkoholis.
Taip yra todėl, kad kuo ilgiau ir kuo didesnėmis dozėmis žmogus geria, smegenys, reaguodamos į nuolatinį alkoholio buvimą organizme, pradeda veikti pagal kitokį atskaitos tašką. Dėl to negerdamas žmogus būna dirglus, irzlus, o išgėręs tampa „normalesnis“. Kuo ilgiau žmogus geria, tuo išgerti reikia gerokai daugiau, kad pasijustų normaliai. Jis net po didelio alkoholio kiekio gali būti santykinai blaivus. Dažnai tai vadinama atsparumu alkoholiui, tačiau iš tiesų tai reiškia, kad organizmas smarkiai išsiderinęs.
Nemaloniausia yra trečioji stadija, nes visose organizmo sistemose ima vyrauti stresinis atsakas į alkoholį, kuris jį sekina. Žmogus patiria stresą tiek gerdamas, tiek negerdamas.
Priklausomybė labai panaši į alergiją
Pasak T.V.Kajoko, kita problema, kad žmonės, atsigavę ir visai neblogai atstatę savo gyvenimą, negeria pusmetį ar metus ir ima manyti, kad jie visiškai išsivalė, kad jų organizmas ir smegenys atsistatė. Ir jie vėl pradeda gerti. Jie nesupranta, kad priklausomybė vystosi panašiai kaip alergija. Ji genetiškai įrašoma ir prisimenama.
Priklausomybė vystosi panašiai kaip alergija. Kai žmogus po pertraukos vėl pradeda vartoti alkoholį, genams tereikia ištraukti seną skriptą ir sistemos ima persitvarkyti nepaisydamos žmogaus ketinimų.
Kai žmogus po pertraukos vėl pradeda vartoti alkoholį, jo smegenys prisimena, kaip buvo paskutinį kartą, kadangi jų reakcija į išgėrimą jau užprogramuota. Genams tereikia ištraukti seną skriptą, scenarijų, ir sistemos ima persitvarkyti nepaisydamos žmogaus ketinimų ir išgeriamo alkoholio kiekio.
„Galbūt po pirmo, antro išgėrimo ir nieko bloga neįvyks, tačiau kai jis išgers trečią kartą, smegenys jau bus atkūrusios ankstesnį scenarijų, ir žmogus vėl gers daugiau negu planavo, gers ne vieną dieną, o ilgiau. Atsistatyti po alkoholio poveikio smegenims reikia labai daug laiko, tačiau į ankstesnę būseną jos regresuoja labai greitai. Kai žmogus po pertraukos vėl ima gerti, jos persijungia į ankstesnę būseną labai greitai.
Taigi geriančio žmogaus gyvenimą galima palyginti su Sizifo akmens ridenimu į kalną. Tu rideni akmenį ir ilgus metus negali nuo jo atsitraukti, nes jei tik truputį atsitrauksi, jis nuriedės atgal. Ir tada vėl turi pradėti nuo apačios. Gal tas kalnas nėra labai status, bet tai vis tiek kalnas, tu negali akmens palikti vieno. Gali duoti jį kam nors palaikyti, gali pakišti kokį akmenuką, kad jis nenuriedėtų, jau stabiliau, bet rizika, kad jis pradės riedėti atgal, visada išlieka“, – aiškino specialistas.
Kodėl lietuviai nesugeba gerti saikingai
Pasak toksikologo, lietuviai, kaip ir kiti šiauriečiai, genetiškai nėra atsparūs alkoholio kiekiui, todėl, skirtingai nei daugelis pietiečių, pradėję vartoti alkoholį saikingai galiausiai pereina prie nesaikingo gėrimo, kuris baigiasi priklausomybe.
„Yra aiškiai apibrėžti saugaus alkoholio kiekiai. Jeigu žmonės sugeba nurodytos ribos neperžengti, viskas gerai, tačiau tai beveik neįmanoma. Tokių žmonių yra, bet jų nedaug. Dažniausiai tai žmonės, kurie iš principo yra saikingi – jie niekada nepersivalgo, neišlaidauja, gerai mokosi, pasistato namus ir susikuria saugų gyvenimą. Be to, žmonės, kurie turi darnų gyvenimą, šeimą, vaikus, profesiją, labai anksti supranta, kad viso to gali netekti, ir labai anksti pradeda ieškoti pagalbos.
Tuo tarpu impulsyvūs žmonės, net jeigu jie labai talentingi, dažniausiai norėtų gerti saikingai, bet nesugeba ir prisigeria. Tai tokie žmonės, kurie visame kame nejaučia saiko: jie persivalgo, lengvai supyksta, linkę į konfliktus.
Kuo labiau netvarkingas žmogaus gyvenimas, kuo daugiau jame streso ir įtampos, tuo pagunda išgerti yra didesnė. Kita vertus, dar niekada pas mus nebuvo tiek sportuojančių žmonių kaip dabar. Sportas iš esmės yra atsvara alkoholiui. Jeigu žmogus blogai jaučiasi, jis gali arba išgerti, arba eiti pabėgioti, į sporto klubą ar baseiną. Toks sprendimas daug saugesnis ir veiksmingesnis tiek sveikatos, tiek charakterio ugdymo atžvilgiu“, – teigė medikas.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, dalinai finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.