Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, 2013 metais nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo mirė 54, o 2014 metais – 87 žmonės.
Kaip ir anksčiau, dažniausiai į medikus kreiptasi dėl apsinuodijimų opioidais – 133 atvejai, iš jų: opiumu – 16, o heroinu – 93.
Lyginant 2013 ir 2014 metų statistinius duomenis, pastebima, kad užaugo užregistruotų apsinuodijimų kanapėmis ir heroinu.
Tada įsijungia alkoholis: daug įvairių silpnų skanių gėrimų – kokteiliai, sidrai, alus. Jei silpni maišomi su stipriais – jau visai blogai.
Pagalbos į specialistus dažniau kreipiasi 30–34 metų žmonės, daugiausiai vyrai.
Pastebima, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, „tradicinius“ narkotikus tolydžio keičia nauji sintetiniai kvaišalai.
J.Šurkus prisipažįsta: „Nesu abstinentas.“ Tačiau jis kategoriškai pasisako prieš narkotikus, nes tai – tiesiausias kelias bedugnėn: „Pradedi nuo žolės suktinės, o baigi su adata.“
Žmonių ar zombių armija?
Šiomis dienomis Lietuvą sukrėtė rezonansinė žinia apie jaunos merginos mirtį nuo kvaišalų. J.Šurkus įsitikinęs, kad dabar pats metas kalbėti apie narkotikų grėsmes ir įspėti, kad reikia saugotis. Juolab, kad internetas mirga nuo įspūdžių, girdi, 80 proc. festivalio „Sūpynės“ dalyvių buvo „apsitorčinę kaip zombiai“.
Prisimindamas jaunystę J.Šurkus pažymi, kad „pazombėti“ galima be narkotikų – užtenka padauginti alkoholio: „Tokių būdavo ir mūsų laikais.“
Toksikologas pabrėžia, kad tragediją gali lemti ne konkreti priežastis, bet aplinkybių visuma. Jis ragina pažvelgti į jaunimo pasilinksminimo vietų, tarkime, festivalių, foną.
Organizmas neatlaiko apsukų
Ką reiškia būti kelias dienas gamtoje vykstančių festivalių dalyviu? Pirma – sugriūna organizmui įprastas režimas.
Normalaus maitinimosi – pusryčiai, pietūs, vakarienė – nėra. Normalaus miego – irgi. Skysčių suvartojama daug, bet ne tų, kurių reikėtų.
„Niekas nedirba fizinio darbo, bet kažkuria prasme nuovargis atsiranda, organizmas tampa jautresnis“, – sako J.Šurkus.
Kalbant apie skysčius, festivaliuose žmonės geriausiu atveju geria gazuotus gėrimus. Saldikliai, angliarūgštė – nei sveika, nei naudinga.
„Tada įsijungia alkoholis: daug įvairių silpnų skanių gėrimų – kokteiliai, sidrai, alus. Šlapinamasi dažnai – netenkama druskų. Be to, net geriant silpnus gėrimus, alkoholio galima suvartoti daug. Jei silpni maišomi su stipriais – jau visai blogai“, – aiškina specialistas.
Rūkymas – dar viena sunkinanti aplinkybė. „Jei žmogus dirba ar laiką leidžia namuose, surūko vieną kitą cigaretę. O ką daro festivaliuose ar per vakarėlius? Peša vieną po kitos“, – pažymi pašnekovas.
Prie viso to dar atsiranda ir narkotikų. „Narkomanas, nuolat vartojantis narkotikus, žino savo dozę. Jo vartojimas kažkuria prasme net saugesnis nei to, kuris pabando pirmą kartą ar vartoja pripuolamai. Tada labai dažnai nežino, ką vartoja, maišo su alkoholiu. Esu matęs žmonių, kurie vartoja ir heroino, ir kokaino, ir LSD. Juk tai absoliučiai skirtingos narkotinės medžiagos“, – įžvalgomis dalijasi J.Šurkus.
Ir vienas kartas gali būti lemtingas
J.Šurkus konstatuoja: pirmas kvaišalų pavartojimas gali būti ir paskutinis: „Kiek buvę nelaimių, kai geras mokinys, nevartojantis alkoholio, sportininkas, pirmą kartą daugiau išgėrė ir mirė. Jaunuoliui pasidarė negera, supykino ir paspringo.“
Toksikologas primygtinai pataria festivaliuose draugų kompanijoms laikytis kartu ir nieko nepalikti vieno: „Reikia jausti atsakomybę, turi būti solidarumas, kurio, kiek pastebiu, jaunimui dabar trūksta.“
Jis ne nuo girtumo mirė, o nuo traumos, bet alkoholis lėmė, kad jis ir skausmą mažesnį jautė, ir neįvertino situacijos.
Tragedijos neretai įvyksta dėl komplikacijų: žmogus neteko sąmonės, jam pakilo spaudimas, supykino ar sutriko kvėpavimas.
„Prieš keletą metų žmogus išgėrė raminančių vaistų ir užmigo ant nugaros: kūnas atsipalaidavo, pakrito apatinis žandikaulis, užkrito atgal liežuvis, uždarė kvėpavimo takus ir žmogus užduso.
Be to, dažnai prisimenu seną istoriją: žinomas žmogus svečiuose ėjo į lauko tualetą, krito, susilaužė koją, paršlubavo ir atsigulė į lovą. Ryte jį rado negyvą – nukraujavo į šlaunį. Jis ne nuo girtumo mirė, o nuo traumos, bet alkoholis lėmė, kad jis ir skausmą mažesnį jautė, ir neįvertino situacijos“, – aiškina J.Šurkus.
Medžiagų daugiau nei galimybių jas ištirti
J.Šurkus neabejoja, kad tikslios statistikos, kiek iš tikrųjų žmonių miršta nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, nėra. Ne visi atvejai patenka į suvestines.
„Jaunuoliui staigiai sutriko širdies ritmas – dažnai lieka neaišku, kodėl. Gali įtarti, kad nuo narkotikų, bet jis, jo šeima tai neigia. Yra narkotikų, kuriuos iš karto galime ištirti, o yra ir tokių, kurių nežinome. Lietuvoje nėra laboratorijos, kuri tirtų visus narkotikus, o jų spektras platėja. Anksčiau, jei žmogus apsinuodija, daugiau mažiau aišku – perdozavo amfetamino, opioidų. Dabar jau neatskirsi“, – svarsto J.Šurkus.
Vis dėlto jis pažymi, kad sunkių apsinuodijimų mirtingumas sudaro vos kelis procentus – laiku patekus į specialistų rankas iš bėdos galima išbristi ir sausam.
