Apie nikotino veikimą
15min GYVENIMO kalbintas Vilniaus universitetinės (VU) ligoninės Toksikologijos centro vadovas, klinikinės toksikologijos gydytojas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas dr. Robertas Badaras paaiškina, kad nikotinas yra klasikinis augalinis alkaloidas, gamtos sukurtas kaip insekticidas, kad „vabalėliai netrukdytų augalui augti“. Beje, ir iki šių dienų nikotinas naudojamas augalų apsaugai nuo kenkėjų.
Tačiau taip pat nikotinas – ir viena labiausiai paplitusių psichoaktyviųjų medžiagų, priskiriamų stimuliantų grupei.
Medicinos daktaro teigimu, nikotinas yra labai aktyvi neurobiologinė medžiaga, įsikišanti į natūralius žmogaus organizmo biocheminius procesus.
Jei priklausomybė nuo tabako rūkymo išsivystytų tik dėl nikotino kaltės, žmonės pirktų ne cigaretes, o nikotino pleistrus.
Anot jo, nikotinas smegenyse stimuliuoja acetilcholino (neuromediatoriaus, veikiančio, pavyzdžiui, atminties, dėmesio procesus) prisijungimą prie tam tikros rūšies acetilcholino receptorių, vadinamų nikotininiais. Dėl šio proceso, nikotinas sužadina smegenis, sustiprina budrumo būseną ir, žinoma, sukelia priklausomybę.
Dėl priklausomybės kaltas ne vien nikotinas
Vis dėlto R.Badaras nurodo, kad dėti lygybės ženklo tarp priklausomybės nuo tabako rūkymo ir nikotininės priklausomybės – klaidinga.
„Jei priklausomybė nuo tabako rūkymo išsivystytų tik dėl nikotino kaltės, žmonės pirktų ne cigaretes, o nikotino pleistrus, kuriuose nikotino būna daug didesnė koncentracija“, – aiškina jis.
Pasak mediko, pripažintas faktas, kad nikotinas, kaip jokia kita psichoaktyvi medžiaga, sukelia labai stiprią psichologinę priklausomybę, nėra visai tikslus.
„Vienas dalykas, esant priklausomybei nuo rūkymo, dopaminas organizme skiriasi vien nuėjus „už kampo“ ir išsitraukus cigaretę. Turiu minty, kad čia labai svarbus išmokto elgesio veiksnys – malonumą pajauti dėl paties proceso, nikotinui dar nesant organizme. Tačiau ir veiksmas – ne vienintelis veiksnys atsirandant priklausomybei.
Rūkančiuosius klasikiniu būdu traukia dar viena medžiaga, į kurią dažnai dėmesio neatkreipia nei patys žmonės, nei specialistai. Degant organikai (šiuo atveju – tabakui), aukštoje temperatūroje susidaro medžiaga, vadinama acetaldehidu – tai yra ir alkoholio metabolizmo produktas.
Ir tas acetaldehidas veikia labai įdomiai – jis yra fermento monoaminooksidazės (MAO) inhibitorius (t. y. acetaldehidas skatina MAO veikimą). Tad smegenys rūkant ir dėl acetaldehido poveikio patiria stimuliaciją, o tai taip pat lemia priklausomybės išsivystymą“, – apžvelgia R.Badaras.
Be to, pasak mediko, nors nėra tyrimų, kurie analizuotų, kokia medžiaga, gaunama rūkant tabaką, yra žalingiausia sveikatai, jo nuomone – ne nikotinas čia „groja pirmuoju smuiku“.
Ar „naujos kartos“ prietaisai – žalos mažinimas?
Sunku nepastebėti, kad šiandien vartojantys nikotiną tam tikra prasme išgyvena „aukso amžių“. Jei, grįžtant prie ištakų, nikotinas, kaip psichoaktyvioji medžiaga, buvo vartojamas tik tabako pavidalu jį rūkant, uostant ar kramtant, dabar nikotino vartojimo būdų yra pačių įvairiausių.
Anot R.Badaro, be klasikinių tabako gaminių, tokių kaip cigarai, cigaretės, pypkės, nuo XX a. vidurio atsirado pakaitinės tabako formos (nikotino gaminiai): pleistrai, gumos, purškikliai, inhaliatoriai.
Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai išpopuliarėjo vadinamosios naujos nikotino vartojimo metodikos, kurias galima išskirti į dvi grupes: kaitinamo nikotino skysčio produktus (elektronines cigaretes) ir kaitinamo tabako produktus. R.Badaro teigimu, tabako bendrovės vis labiau suka šių alternatyvų linkme – dabar bene kiekvieną mėnesį atsiranda po naują tokių gaminių prekių ženklą.
O patys gamintojai, reklamuodami „naujos kartos“ tabako/nikotino vartojimo prietaisus, skelbia „pasaulio be rūkymo“ viziją ir tikina, kad šių elektroninių įrenginių naudojimas yra klasikinio rūkymo žalos mažinimas. R.Badaras tam kategoriškai prieštarauja.
„Tiesa, kad kaitinant tabaką itin sumažėja kenksmingų degimo produktų, tokių kaip acetaldehido, formaldehido, nitrozamino, išsiskyrimas (bene 98 proc. mažiau, nei rūkant klasikiniu būdu). Tačiau prilyginti šiuos prietaisus žalos mažinimui – jokiu būdu negalima.
Vienas dalykas, tyrimai, analizuojantys šių prietaisų poveikį sveikatai, yra atliekami pačių gamintojų lėšomis. Kitas dalykas, medicina yra ypač inertiškas mokslas, tad numatyti galimas rizikas sveikatai – dar per anksti. Tikrai buvo krūvos atvejų, kai puikus medikamentas po kelių ar keliolikos metų parodė savo visiškai nepageidaujamus poveikius.
Šiandien teigti, kad kaitinamo tabako ar nikotino skysčio gaminiai yra mažiau žalingi sveikatai, tikrai negalima.
Tad šiandien teigti, kad kaitinamo tabako ar nikotino skysčio gaminiai yra mažiau žalingi sveikatai ar netgi mažina riziką vartoti vėliau – tikrai negalima. Pavyzdžiui, naujausi tyrimai rodo, kad elektroninės cigaretės yra labiau sukeliančios priklausomybę nei įprasti tabako gaminiai. Pagal šį kriterijų jas lenkia tik metamfetaminas“, – komentuoja gydytojas.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) 2019-ųjų spalio 15 d. paskelbė, kad valstijose 1479 žmonėms nustatyti plaučių pažeidimai ir patvirtintos mažiausiai 33 mirtys, siejamos su elektroninių cigarečių vartojimu (CDC tinklalapyje ši informacija atnaujinama kiekvieną ketvirtadienį). Beje, pirmieji atvejai apie šių prietaisų sukeltą žalą pasirodė tik šiais metais.
Rizikų sveikatai padeda išvengti tik nevartojimas
R.Badaro teigimu, rūkymas itin kenkia kraujagyslėms, tad nėra vidaus organo, kuris nebūtų pažeidžiamas dėl tabako ar nikotino gaminių rūkymo. Negana to, rūkymas yra pripažintas vienu iš keturių pagrindinių rizikos veiksnių infarkto pasireiškimui, taip pat vienu iš didžiausių rizikos veiksnių plaučių, skrandžio, krūties, prostatos, dvylikapirštės žarnos vėžio atsiradimui.
Pasak jo, kad ir kaip tabako bendrovės siektų išlaikyti vartotojus per neva sveikesnių produktų pasiūlą, moksliniai tyrimai skelbia bendrą išvadą – geriausias būdas išvengti minėtų rizikų sveikatai yra visiškai nutraukti visų tabako ir nikotino gaminių vartojimą.
„Metus rūkyti, gyvenimo kokybės skalė akivaizdžiai pagerėja ir žmonės tuo labai džiaugiasi. O kalbos, kad negalima staiga nutraukti rūkymo, nes tai neva kažką išprovokuos, yra visiškas kliedesys ir niekuo nepagrįstos nuomonės“, – teigia medikas.
Kokybiškas gydymas šiandien – lengvai prieinamas
Taigi kaip yra su rūkymo nutraukimu ir priklausomybės nuo rūkymo gydymu?
Anot R.Badaro, dar Markas Twainas yra sakęs: „Nėra nieko lengviau, kaip mesti rūkyti – aš pats tai dariau dvidešimt devynis kartus.“
Kitaip tariant, nutraukti fizinę priklausomybę nikotinui nėra sudėtinga. Bet nugalėti psichologinius ir socialinius priklausomybės veiksnius yra kur kas sunkiau: kol smegenys pamiršta įpročių ir ritualų, susijusių su rūkymu, malonumą – praeina nemažai laiko.
„Priklausomybė nuo rūkymo yra viena sunkiausių nutraukti – atkryčiai būna labai dažni. Kai žmonės, sergantys priklausomybe nuo alkoholio, taip pat ir rūko, neretai dalis jų susitvarko su alkoholiu, bet su rūkymu – ne“, – sako R.Badaras.
Žmogus laikomas nerūkančiu tik tada, jei nerūko vienerius metus.
Norintiems atsikratyti priklausomybės nuo rūkymo, medikas pataria kreiptis į specialistus, nes, jo teigimu, manymas, jog „aš pats su tuo susitvarkysiu“, dažniausiai tėra apgaulinga ir pavojinga iliuzija.
„Dėl priklausomybės nuo rūkymo geriausia kreiptis konsultacijos pas šeimos gydytoją ar į priklausomybės ligų centrus. Bet kuris gydytojas žmogų tikrai nukreips ten, kur reikia. Dabar yra labai pakitusi priklausomybės nuo rūkymo gydymo samprata. Anksčiau nebuvo specialistų, galinčių tuo užsiimti, dabar jų tikrai yra“, – tikina medikas.
Jis patikslina, kad šiandien priklausomybė nuo rūkymo gydoma įvairiais metodais: psichologo ar psichoterapeuto konsultacijomis, pakaitine terapija, medikamentais.
„Ir savo toksikologijos centre turime ambulatorinį padalinį, kur konsultuojame pacientus, sergančius priklausomybės ligomis. Tai galiu pasakyti, kad vis dažniau ateina žmonės, kurie suvokia, kad nėra taip paprasta tiesiog imti ir neberūkyti. Bet kai dirbama su specialistų pagalba pagal tam tikrus algoritmus, tikimybė nustoti rūkyti yra daug didesnė. O žmogus laikomas nerūkančiu tik tada, jei nerūko vienerius metus“, – pabrėžia medicinos mokslų daktaras.
