„Sakyti, kad vasara yra metas, kuomet žmonės apsinuodija labiausiai, būtų neteisinga. Žvelgiant iš statistinės pusės, liepos mėnesį pastebimas apsinuodijimų sumažėjimas, nevertinant alkoholio, kadangi Lietuvoje žmonės alkoholiu apsinuodija dažniausiai (antroje vietoje – medikamentai).
Palyginti su kitais sezonais, šiltuoju metų laiku keičiasi apsinuodijimo pobūdis – atsiranda apsinuodijimų augalais, gyvačių įkandimai, vabzdžių įgėlimai, – sako specialistė. – Taip pat jeigu vasara būna drėgna ir šilta, sulaukiama daugiau skambučių dėl įtariamo ar esamo apsinuodijimo grybais.“
– Kokie požymiai išduoda, kad žmogus apsinuodijo?
– Apie apsinuodijimus kalbėti abstrakčiai yra labai sunku, nes viskas priklauso nuo to, kaip ir kuo apsinuodyta. Jeigu kalbėtume apie vasaros metui būdingus apsinuodijimus, pavyzdžiui, grybais, – reikia atkreipti dėmesį į tokius simptomus, kaip pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus; augalais – virškinamojo trakto dirginimą, viduriavimą; apsinuodijus gali pasireikšti ir tokie simptomai kaip psichikos, nervų sistemos, širdies ritmo sutrikimai, dezorientacija ir kiti. Viskas priklauso nuo to, kokie yra nuodai, ir kokią sistemą veikia.
Visada stengiamės išsiaiškinti, koks augalas ar grybas apnuodijo žmogų. Su pastaraisiais būna sudėtingiau, nes dažnai apsinuodijęs atsako, kad „valgė visokių grybų“. Ūmėdės, vadinamieji kalpokai, žvynabudės dažnai gali būti supainiojami su nuodingais grybais – musmirėmis, nuodingosiomis žvynabudėlėmis ir panašiai. Tada bandome atsekti, koks grybas galėjo pakliūti į tą grybienę pagal simptomatiką ir žmogaus pojūčius.
Su augalais prašome nupasakoti, kuo detaliau, kaip atrodė, koks augalas, kokie žiedai, lapai, jeigu įmanoma, prašome atsiųsti nuotrauką. Augalus dažniausiai pavyksta identifikuoti tiksliai. Žiemos sezonu taip pat pasitaiko apsinuodijimų kambariniais augalais, pavyzdžiui, zamiokulku, difenbachija – dažniausiai nukenčia gyvūnai ir maži vaikai.
Kalbant apie uogas, jos supainiojamas retai, didesnė bėda – dekoratyviniai augalai ir uogos, augantys namuose. Dažnai mažiems vaikams tos uogos gali atrodyti patraukliai.
– Dažniau apsinuodija vaikai ar suaugusieji?
– Vaikų ir suaugusiųjų apsinuodijimo pobūdis skiriasi. Didžioji dalis vaikų apsinuodijimų yra netyčiniai, kai vaikas bando pažinti aplinką ir viską ragauja – tai gali būti augalai, cheminės priemonės, skalbikliai, vaistai, kiti patys įvairiausi dalykai.
Vyresniame amžiuje pasitaiko ir tyčinių, ir netyčinių apsinuodijimų pačiomis įvairiausiomis medžiagomis.
– Ar tiesa, kad galima apsinuodyti iš pirmo žvilgsnio nekalta daržove – cukinija?
– Jeigu cukinijos yra karčios, jų geriau nevalgyti. Karčiose cukinijose yra medžiagos kukurbitacino, kuris gali sukelti pykinimą, vėmimą ir viduriavimą, o literatūroje aprašomas net kraujavimas iš virškinamojo trakto, kepenų nepakankamumas apsinuodijus karčiomis cukinijomis.
Net iš pažiūros nekaltos medžiagos gali sukelti rimtų sveikatos problemų, laiku nesuteikus pagalbos.
Toks apsinuodijimas gali būti ypač pavojingas, jeigu žmogus yra vyresnio amžiaus ir turintis gretutinę patologiją, kadangi pats nuodas nedideliais kiekiais nėra toks pavojingas, kiek vėmimas ir viduriavimas, todėl reikėtų būti atsargesniems.
Apsinuodijimas cukinijomis nėra labai dažnai pasitaikantis dalykas, nes žmonės dažniausiai nevalgo to, kas neskanu, bet pasitaiko įvairiausių atvejų.
– Kaip dažnai pavyksta pasveikti po apsinuodijimų?
– Viskas priklauso nuo apsinuodijimo pobūdžio. Jeigu apsinuodijimai yra nesunkūs, jie dažnai praeina be pasekmių sveikatai, tačiau yra tokių nuodų, kurie gali sukelti ilgalaikius sutrikimus.
Pavyzdžiui, apsinuodijimas grybais gali palikti kepenų nepakankamumą, o apsinuodijus šarmu ar rūgštimi – prasidėti virškinamojo trakto randėjimas ar sutrikti mityba. Jeigu žmogus labai vėmė, viduriavo, neteko daug skysčių, gali išsivystyti inkstų nepakankamumas, kurio padariniai gali likti visam gyvenimui.
Yra daug medžiagų, dėl kurių gali būti pažeista tam tikrų organų veikla, todėl labai svarbu žinoti, kad net iš pažiūros nekaltos medžiagos gali sukelti rimtų sveikatos problemų, laiku nesuteikus pagalbos.
– Per kiek laiko pasireiškia apsinuodijimo požymiai?
– Apsinuodijimo požymiai priklauso ir nuo medžiagos, kuria apsinuodyta, ir nuo būdo, kaip apsinuodyta. Jeigu prisikvėpuota kokio nors chemikalo arba jis suleistas į kraujotaką, tai efektas pasijus labai greitai. Jeigu nuodas suvalgytas, poveikis gali pasijusti po pusvalandžio arba net po paros.
Apsinuodijimas grybais dažniausiai pasireiškia po kelių valandų ar paros, o apsinuodijus kai kuriais grybais, inkstų pažeidimas gali atsirasti net po poros savaičių, kai žmogus jau seniai pamiršo, kad juos valgė. Yra vadinamasis slaptasis, arba latentinis, periodas, kai nuodas yra organizme, dirba savo juodą darbą, tačiau žmogus dar nieko nejaučia.
– Jeigu žmogus įtaria, kad apsinuodijo, kokie yra pirmieji žingsniai? Ką turėtume daryti?
– Jeigu žmogus įtaria, kad apsinuodijo kažkuo konkrečiu – gurkštelėjo, prisikvėpavo, supainiojo vaistus, tuomet reiktų kreiptis į specialistus ar bent jau pasiskambinti į Apsinuodijimų informacijos biurą, kad būtų aišku, ką daryti. Skambinti galima visą parą telefonu 8-5 236 20 52.
Jeigu žmogus jaučiasi blogai, negaluoja ir neranda priežasties, tačiau mano, kad galbūt kažkuo apsinuodijo, tuomet reikėtų pradėti ieškoti priežasties nuo šeimos gydytojo, išsitirti bendrą sveikatos būklę ir ieškoti realistinių priežasčių.
Yra net grupė medikamentų, kuriais apsinuodijus žmogų vimdant gali būti sukelta dar daugiau komplikacijų.
Tam, kad įtartume konkrečią medžiagą, kuria apsinuodijo, reikia jausti labai konkrečius simptomus. Daugelis linkę ieškoti ir įtarti, kad yra apsinuodiję sunkiaisiais metalais, tačiau vėlgi turi būti vieta, kur su tuo susidurta – darbe ar kitose vietose, kur yra tokia rizika, šaltinis.
– Ar apsinuodijus vimdymas yra gera išeitis?
– Šiuo atveju svarbu, kokia medžiaga, kada ir kaip apsinuodyta, bei daug kitų faktorių. Paprastai rekomenduojama prieš imantis vimdymo ar vimdymosi, pasitarti su specialistu, kadangi yra labai daug medžiagų, kurias prarijus jokiu būdu negalima vimdyti, pavyzdžiui, apsinuodijus muilais, angliavandeniliais, tirpikliais, oksidatoriais, rūgštimis, šarmais ir kt. Tam tikrais atvejais sukeltas vėmimas gali tik pridaryti daugiau žalos. Yra net grupė medikamentų, kuriais apsinuodijus žmogų vimdant gali būti sukelta dar daugiau komplikacijų.
Žmonės dažnai mano, kad reikia viską kuo greičiau išvemti, tačiau reikia pasitarti su specialistu. Ikimokyklinio amžiaus vaikų apskritai nerekomenduojama vimdyti – tai yra medikų darbas. Ir pagrindinė taisyklė – jeigu kažkas nutiko, reikia pasitarti, nes kartais savigyda sukelia daugiau bėdų negu pats apsinuodijimas.
