Paklausta, kodėl ne visi, kuriems reikia, kreipiasi pagalbos, atsako nuoširdžiai: „Tikriausiai bijo sulaukti iš aplinkinių neigiamų komentarų ar pašaipų. Mums parama maisto produktais, kurią gaudavome kartą per du mėnesius, buvo labai didelė pagalba – tuo metu šeimą išlaikė tik vyras, aš buvau antro vaiko priežiūros atostogose, turėjome būsto paskolą, o reikėjo visko – ir mišinukų, ir sauskelnių, ir pinigėlių namams paremontuoti.“
Jaunoms ir pareigingoms, tačiau mažas pajamas gaunančioms šeimoms parama teikiama iki šiol. Ieva sako puikiai suprantanti, kad reikia prisidėti prie šeimos gerbūvio, dėti visas pastangas gyventi geriau, tačiau ne visi norai sutampa su galimybėmis, rašoma Europos socialinio fondo agentūros pranešime.
„Mes abu dirbame, tačiau atlyginimai nėra dideli, – sako Ieva, kurios vyras – stalius, o ji džiaugiasi dirbanti valgykloje, kur nuo pat ankstyvo ryto rūpinasi, kad moksleiviams būtų patiektas šviežias maistas. – Nedideliame miestelyje ir darbų pasirinkimas nedidelis. Vyrai čia dar gali rasti papildomą darbą ar vasaros metu padirbėti statybose, tačiau moterims sudėtingiau.
Įsivaizduokite, mieste vos kelios įstaigos, kelios parduotuvės... Dirbti pamaininio darbo ar naktimis aš negaliu, juk auginame tris vaikus, kuriems norime skirti dėmesio, taip pat turime jais pasirūpinti, nuvežti į būrelius. Su vyru ir dabar derinamės darbo grafikus, kad nenukentėtų vaikai – būtent jis suruošia juos į mokyklą, nes aš darbe turiu būti labai anksti, kad spėčiau moksleiviams prieš pamokas paruošti pusryčius.“
Moteris prisipažįsta, kad parama maistu, kurią jos šeima gauna jau ne vienerius metus, prisideda prie geresnio gyvenimo. Ji ragina nebijoti kreiptis pagalbos, jei jos reikia: „Esame gavę ir paramą kurui – malkoms. Nereikėtų galvoti, o ką pagalvos aplinkiniai, jei sutiks socialinės paramos skyriuje? Nesvarbu, ką kiti pagalvos. Jei uždirbčiau daug, tuomet neprašyčiau. Mes turime tris vaikus, jiems reikia ir maisto, ir aprangos. Aš niekada nesigėdijau prašyti, jei yra galimybė, kreipiuosi ir labai džiaugiuosi.“
Išdalinta daugiau nei pusė milijono maisto krepšelių
Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) vykdomas projektas ,,Parama maisto produktais ir higienos prekėmis“, kuris buvo finansuotas iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo, septynerius metus tiekė paramą sunkiau besiverčiantiems Lietuvos gyventojams. 2023 metais įvyko šeši paramos dalinimai, per kuriuos 211 tūkst. žmonių buvo išdalinta apie 6 tūkst. tonų maisto, t.y. 591 tūkst. maisto produktų krepšelių.
„Iki šių metų parama buvo teikiama maisto ir higienos prekėmis, o iš netiesioginių išlaidų buvo pradėtos kompensuoti ir papildomos veiklos nepasiturintiems žmonėms, kurias organizavo savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos – projekto partneriai“, – pasakoja Gintarė Zizienė, ESFA vyr. projektų koordinatorė. Anot jos, pačių seniūnijų darbuotojai sprendė, ko jų gyventojams reikia labiausiai, tad veiklų spektas buvo išties platus – nuo teisinių konsultacijų iki kultūrinių užsiėmimų, dienos stovyklų ar pirmos gyvenime išvykos prie jūros.
„Įsiminė iniciatyva prie Baltijos jūros nuvežti grupę senjorų, kurie per visą gyvenimą nebuvo nukeliavę toliau savo rajono ribų. Jiems tai buvo didžiausia ir įsimintiniausia kelionė, – pasakoja G. Zizienė. – Kai kurios savivaldybės organizavo ligų prevencijos programas. Pavyzdžiui, grupelei daugiavaikių mamų iš atokių kaimų suteikė galimybę nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ir keletui moterų buvo užkirstas kelias ligai ankstyvoje stadijoje. Na, o šalia kelionės į gydymo įstaigą kai kurios moterys pirmą kartą gyvenime apsilankė grožio salone – buvo dailiai apkirptos ir padažytos.“
„Mes lankėmės keliuose Lietuvos atlikėjų koncertuose, taip pat įsiminė kelionė laivu iki Birštono, kur gidas pasakojo krašto istoriją“, – sako Ieva. Moteris tikino jaučianti dėkingumą Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistams, kurie visuomet paskambina ir pasiūlo, o šeima sutinka.
„Didelei šeimai išvykti reikėtų finansų, nebūtų paprasta patiems ir susiorganizuoti, išsiruošti…“, – pripažįsta moteris.
G. Zizienė prisipažįsta, kad šalia gražių istorijų, tekdavo išklausyti ir priekaištų dėl suteikiamos paramos dydžio ar prekių krepšelio: „Sulaukdavome įvairių komentarų, kodėl duodate dantų šepetėlį, aš turiu tik du dantis ir jų nevalau. Na, bet ir vieną dantį valyti reikia.
Bandydavome paaiškinti, kad mūsų teikiama parama yra pagalba, tačiau nesiekiame užtikrinti šimtaprocenčio išmaitinimo. Juk tikriausiai sunkiau besiverčiantis žmogus gauna ir kitą paramą, įvairias išmokas, taigi skirdami jam paramą tiesiog sutaupome dalį pinigų, kuriuos galima skirti kitiems būtiniausiems poreikiams.“
„Gyvenimas susideda ne tik iš maisto, – sako ir Ieva. – Kai keičiasi sezonai, mūsų šeimai jau reikia penkių batų porų, o gal kažkam ir naujos striukės. Visą laiką džiaugiausi ir vertinau tai, kas duodama. Tačiau nuo šių metų paramą gausime pinigais ir tai yra geriau nei maisto krepšeliai, nes galėsime nusipirkti to, ko norisi daugiau – vaisių, daržovių“.
Anot G. Zizienės, šiemet startavo nauja iniciatyva, finansuojama iš Materialinio nepritekliaus mažinimo programos Lietuvoje, – nepasiturintiems žmonėms suteikiama socialinė kortelė, į kurią kartą per ketvirtį bus pervedama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymu nustatyta pinigų suma, už kurią asmenys galės apsipirkti pasirinktame prekybos tinkle: „Taip pat kartu su socialinėmis kortelėmis savivaldybės galėjo rinktis gauti donacijas pasibaigusio galiojimo produktais. Kartą per ketvirtį nepasiturintys žmonės galės gauti iki 5 kilogramų paaukoto ar besibaigiančio galioti maisto, bus kviečiami maistą atsiimti specialiose „Maisto banko“ atiduotuvėse“.
Socialinę kortelę gali gauti asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos 2024 m. vienam šeimos nariui neviršija 264 eurus per mėnesį. Norint pasinaudoti parama, reikia užpildyti prašymo gauti kortelę formą vietos savivaldybės administracijoje/vietos seniūnijoje. Dėl tikslaus adreso, kur atvykti, reikėtų kreiptis į vietos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių.