Iš tiesų, tiek nedaug reikia pasijusti laimingoms. Ir tiek nedaug, kad nugrimztume į niūrias mintis. Šiandien atmetė projektą, kolegė pirštu bakstelėjo į naujai atsiradusią raukšlę, o santykiai su vyru nesiklosto taip, kaip turėtų. Pasitikėjimas savimi subliūkšta kaip balionėlis. O ar įmanoma save pamilti tokią, kokia esi? Ne tomis dienomis, kai skrajojame padebesiais, bet tada, kai norisi prasmegti į žemę? Su visom nesėkmėm, trūkumais, raukšlėmis?
Meilė sau nepriklauso nuo aplinkos – tai mūsų pačių santykis su savimi. Niekas nėra atsakingas už mūsų laimę, tik pačios. Ir jei su savimi elgsimės griežtai, kritiškai, be meilės, vargu ar būsime patenkintos, net jei viskas klostytųsi kuo puikiausiai (juk visada gali būti geriau!).
Mylėti save – tai nustoti stengtis būti tuo, kuo norėtume, ir priimti save tokias, kokios esame šiandien.
Tik susidraugavusios su savimi, savo praeitimi, klaidomis ir trūkumais, galime nuoširdžiai džiaugtis gyvenimu ir jam atsiverti. Mylėti save – tai nustoti stengtis būti tuo, kuo norėtume, ir priimti save tokias, kokios esame šiandien. Mes – tai, ko ieškome, o laimė slypi dabartyje! Pasakyti lengviau, nei padaryti, todėl pažiūrėkime, kaip šią pilnatvę pasiekti.
1 žingsnis: Nusimeskite kaukę
Pažįstu ne vieną chameleoną – žmones, kurie sugeba apsimesti bet kuo, kad įtiktų. Juos vadiname veidmainiais ir ant jų neapsakomai pykstame – kaip jis gali kalbėti vienaip, o elgtis kitaip? Nors tokia reakcija pagrįsta, pažvelgę giliau galime pamatyti tikrąsias tokių žmonių elgesio priežastis. Ir užjausti, nes po stipriu įvaizdžiu slepiasi itin pažeidžiama siela. Chameleonai taip elgiasi ne norėdami įskaudinti aplinkinius, bet todėl, kad kito kelio į žmonių širdis jie nežino. Bandydami įtikti aplinkiniams ir apsimesdami tuo, kuo nėra, jie siekia meilės, tačiau toks elgesys anksčiau ar vėliau sukelia priešingą reakciją. Vos užuodę netikrumą, nuo tokių žmonių mes nusigręžiame. Ir kam patiktų bendrauti su apsimetėliu?
Atlikite nedidelį eksperimentą – paklauskite pažįstamų, kokie charakterio bruožai juos labiausiai žavi. Tikėtina, pirmose sąrašo vietose atsidurs nuoširdumas ir tikrumas. Save pamilsime (o kartu ir kiti) tik tada, kai būsime nuoširdžios ir atviros sau.
Kartais bijome parodyti tikrąjį veidą, nenorėdamos likti nesuprastos ar įskaudintos. Taip, nuoširdumas reikalauja drąsos, tačiau tai vienintelis būdas gyventi savo, o ne kitų gyvenimą.
Jei jūsų tikroji asmenybė kam ir nepatiks, nenusiminkite, nes savo kelyje būtinai atrasite sekėją. Be to, pagalvokite, ar norite visą gyvenimą praleisti su tuo žmogumi, kuriam patinka jūsų vaidinamas personažas? Nesibaigianti aktorystė turėtų ne tik sekinti, bet ir „suvalgyti“ paskutinius pasitikėjimo savimi lašus. Vaidinti skirta scena, gyvenimas – gyventi.
2 žingsnis: Atraskite užslopintus norus
Aplinka neišvengiamai formuoja mūsų asmenybę. Įvairios nesėkmės, kritika, kliūtys priverčia pasitraukti atgal ir tikslo siekti kitais būdais arba iš viso jo atsisakyti. Įsivaizduokite, kad gyvenate name, aptvertame nematoma elektrine tvora. Kartą nutariate patyrinėti, kas slypi už jos, tačiau elektros srovė skausmingai nubloškia į šoną. Matote, kad jūsų trokštamas objektas yra už šios tvoros, tačiau bandant dar kartą jį pasiekti jus ištinka panašus skausmingas likimas. Po kurio laiko elektros srovė išjungiama. Jūs vis dar matote horizonte savo svajonę, tačiau jos siekti nebedrįstate. Tai vadinama išmoktu bejėgiškumu.
Kartą suklydusios, išmokstame nebebandyti, nes bijome vėl nusvilti.
Kartą suklydusios, išmokstame nebebandyti, nes bijome vėl nusvilti. Galbūt norėjote tapti rašytoja, tačiau mokytojai kelissyk prieš klasę išjuokus jūsų rašinėlius supratote, kad bandyti nebeverta. Iki šiol jaučiate šią nuoskaudą ir baudžiate save, dirbdama nuobodų, ne jums skirtą darbą.
Pagalvokite, kokios skausmingos situacijos privertė atsisakyti tam tikrų tikslų? Ką turėjote nuslopinti, kad įtiktumėte tėvams? Ką slepiate dabartiniuose santykiuose, ko iki galo neišreiškiate, neišsakote? Atraskite savąsias elektrines tvoras ir pabandykite dar kartą jas įveikti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Be rankų ir kojų gimusio Nicko Vujiciciaus citatos, užkrečiančios gyvenimo džiaugsmu
Įvardykite savo stipriąsias savybes ir talentus. Jei esate savikritiškos, paprašykite, kad tai padarytų jūsų artimiausi draugai. Įvertinkite, kiek šias savybes išnaudojote (nuo 0 iki 100 proc.). Pagalvokite, ką galėtumėte padaryti, kad šį skaičių padidintumėte? Kaip pasikeistų jūsų gyvenimas?
Kuo daugiau bendraukite su žmonėmis, kurie palaiko jūsų tikrąjį aš, skatina bandyti, tobulėti, nebijoti suklysti. Šie asmenys – tikras įkvėpimo šaltinis, kuris padės atrasti deimantus, slypinčius jūsų viduje. Tai turėtų būti draugai, su kuriais jaučiatės savimi, šalia kurių nereikia užsidėti kaukių, apsimesti tuo, kuo nesate, šalia kurių galite parodyti savo tikruosius jausmus, atskleisti slapčiausias (kad ir kvailiausias) svajones. Ir, atvirkščiai, ribokite santykius, kurie jus kausto, trukdo būti savimi.
3 žingsnis: Sukritikuokite vidinę kritikę
Skaudžiausi ir galingiausi žodžiai dažniausiai kyla ne iš aplinkinių, bet iš mūsų pačių lūpų. Šis vidinis balsas tuo stipresnis, kuo mažiau pasitikime savimi.
Įsivaizduokite, kad dėl jūsų klaidos įmonė netenka svarbaus kliento. Vadovas išreiškia nepasitenkinimą, bet po poros minučių jo pyktis nuslūgsta. Lyg ir viskas nurimo, tačiau to sau negalite atleisti. Savikritika pabyra tarsi žirniai – „ir kaip galėjai būti tokia žiopla“, „tai dar vienas įrodymas, kad esu niekam tikusi“. Skaudžiausi ir galingiausi žodžiai dažniausiai kyla ne iš aplinkinių, bet iš mūsų pačių lūpų. Šis vidinis balsas tuo stipresnis, kuo mažiau pasitikime savimi.
Nors savikritika padeda neužmigti ant laurų ir įvardyti savo silpnąsias ir tobulintinas puses, ji dažnai pasuka ne konstruktyviu, bet griaunančiu keliu. Nenuostabu, kad po tokio savęs statymo į kampą jaučiamės sutryptos su žeme. O ką jau kalbėti apie meilę ar pagarbą sau. Tokiais atvejais psichologai pataria imtis kitokios strategijos – užuot skaudinusios save, pabandykite užjausti. Juk būtent taip elgiatės su draugais, kuriems nepasisekė.
Ką pasakytumėte savo bičiuliui, kuris atsidurtų jūsų vietoje? Ar jam būtumėte tokia pat griežta? Pabandykite į situaciją pažvelgti kito žmogaus akimis. Taip, jūs padarėte klaidą, bet dėl to nesate mažiau verta ar mažiau nuostabi. Niekas nėra tobulas ir maži suklupimai tėra gyvenimo dalis. Be to, kaip rodo tyrimai, kompetentingi, bet klystantys asmenys mums atrodo patrauklesni.
TAIP PAT SKAITYKITE: 6 emocinio intelekto požymiai ir kaip juos ugdyti
Išmokite atleisti sau už klaidas. Tik pripažinusios savo žmogiškumą, savo netobulumą pajusite pilnatvę. Tapkite savo geriausia drauge. Žvelkite į save pozityviomis, globėjiškomis, supratingomis akimis. Kaip teigė Dalai Lama, jei nori, kad kiti būtų laimingi, stenkis juos užjausti. Jei nori būti laimingas, užjausk save.
