Paskutinė akcijos diena! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

Trumpa atmintinė karščiuojančio vaiko tėvams

Suprantame, kad vaiko karščiavimas gali sukelti nemažai rūpesčių ir klausimų. Dalinamės trumpais patarimais, padėsiančiais jaustis drąsiau, kai vaiką ir vėl krečia drebulys arba jo kakta, atrodo, tiesiog „dega“. Vis dėlto jei atsiranda nuogąstavimų keliančių simptomų, tuomet geriau nedelskite ir kreipkitės į gydytoją.
Karščiuojantis vaikas
Karščiuojantis vaikas / 123RF.com nuotr.

Kas yra karščiavimas?

Karščiavimas – tai organizmo būklė, kai kūno temperatūra pakyla daugiau nei 38-38,5 laipsnių Celsijaus. Nedidelis kūno temperatūros pakilimas gali prasidėti ne tik dėl infekcijos. Vaiko kūno temperatūra gali pakisti net dėl per šiltos aplinkos ar per šiltų drabužių. Normali temperatūra tiesiojoje žarnoje gali siekti net ir 37,5 laipsnius Celsijaus.

Vaikų karščiavimą dažniausiai sukelia virusai, rečiau – bakterijos ir kitos priežastys. Vertėtų atsiminti, kad karščiavimas dažniausiai nėra žalingas, o netgi naudingas, nes jis padeda imuninei sistemai kovoti su mikroorganizmais. Esant aukštesnei kūno temperatūrai lėčiau dauginasi virusai arba bakterijos, o imuninės sistemos elementai funkcionuoja geriau. Mažėjantis karščiavimas paprastai yra sveikimo požymis. Vaiko kūno temperatūra vėl taps normali, kai infekcija išnyks.

Kada pravartu mažinti karščiavimą?

Pats karščiavimas nėra liga ir Jūsų tikslas neturėtų būti bet kokiomis priemonėmis grąžinti temperatūrą į normalias jos ribas. Kūno temperatūrą reguliuoja speciali smegenų dalis ir bakterijos arba virusai šią temperatūros ribą gali šiek tiek kilstelėti.

Ligos gydymas priklauso nuo to, kokios priežastys ją sukėlė. Pavyzdžiui, jei tai virusinė infekcija, tikriausiai pakaks simptominio gydymo. Jei tai bakterinė infekcija, tuomet gali prireikti ir antibiotikų. Vertėtų atsiminti, kad virusinės infekcijoms gydyti antibiotikai nevartojami, nes antibiotikai virusų tiesiog neveikia. Tokiu atveju bakterijas veikiantys vaistiniai preparatai vaikui gali tik pakenkti. Gydymą antibiotikais gali paskirti tik gydytojas.

Karščiavimą mažinti vaistiniais preparatais pravartu tada, kai:

  1. Karščiavimas viršija 38,5 laipsnius Celsijaus;
  2. Vaikas dėl pakilusios kūno temperatūros jaučiasi blogai – jis mieguistas, vangus, irzlus, atsisako gerti ir panašiai;
  3. Vaikas serga kokiomis nors lėtinėmis ligomis, kai karščiavimas gali būti pavojingesnis nei įprastai;
  4. Vaikui būdinga padidėjusi traukulių tikimybė, pavyzdžiui, jam jie dėl karščiavimo jau buvo pasireiškę anksčiau;
  5. Karščiavimą mažinti rekomenduoja vaiko gydytojas.

Kaip padėti karščiuojančiam vaikui?

Pateikiame keletą svarbių patarimų, padėsiančių pagerinti karščiuojančio vaiko savijautą:

  1. Duokite vaikui kuo daugiau skysčių – geriausia, kai jie gurkšnojami praktiškai nuolat. Duokite mažyliui arbatos, vandens, skiestų sulčių. Jei vaikas maitinamas krūtimi, tuomet dažniau žindykite;
  2. Visuomet stebėkite, ar nėra skysčių trūkumo (dehidratacijos) požymių. Patikrinkite, ar nesausa vaiko burna ar lūpos, stebėkite, ar jis nevemia ir neviduriuoja. Taip pat atkreipkite dėmesį, kaip dažnai vaikas šlapinasi ir kokia šlapimo spalva. Pavyzdžiui, retas šlapinimasis tamsiu šlapimu praneša apie skysčių trūkumą ir didesnį jų poreikį. Jei vaikas visiškai atsisako gerti, tuomet reikia kreiptis į gydymo įstaigą, nes dehidratacija vaiko organizmui itin pavojinga;
  3. Daugiau dėmesio skirkite skysčių davimui, o ne valgymui. Nesijaudinkite, jei vaikas kurį laiką atsisako valgyti – jo apetitas gali laikinai sutrikti dėl blogesnės bendros savijautos
  4. Vaiko būklę stebėkite ne tik dieną, bet ir naktį. Vis patikrinkite odelę, ar neatsiranda kokių nors bėrimų. Ypatingai pavojingi neblykštantys bėrimai;
  5. Vaiko temperatūrą drungnu vandeniu suvilgytais kompresais galima mažinti tuomet, kai vaiko pėdos ir plaštakos šiltos. Jei vaikui tai kelia diskomfortą, tuomet šios fizinės temperatūros mažinimo priemonės geriau atsisakyti. Dėl tokių priemonių taikymo geriau pasitarti su gydytoju – jos naudingos tikrai ne visuomet;
  6. Vaikų temperatūra gali būti mažinama dviem pagrindiniais vaistiniais preparatais – paracetamoliu arba ibuprofenu. Reikia pasirinkti vieną vaistinį preparatą – jų negalima duoti vienu metu. Jei vienas vaistas buvo neveiksmingas, po 6 valandų galima mėginti duoti kitą. Ibuprofeno savo sudėtyje turi Ibustar 40 mg/ml geriamoji suspensija vaikams. Ibustar yra uždegimą slopinantis ir skausmą malšinantis vaistinis preparatas (nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, NVNU). Ibustar vartojamas trumpalaikiam simptominiam silpno ar vidutinio stiprumo skausmo bei karščiavimo gydymui. Ibustar tinka 10 kg ir daugiau sveriantiems (1 metų ir vyresniems) vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai. Prieš vartojimą būtina atidžiai perskaityti konkretaus vaisto pakuotės lapelį, nes dozavimas ir vartojimo nurodymai gali skirtis;
  7. Leiskite vaikui daugiau ilsėtis. Neveskite jo į darželį ar į mokyklą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas