„Insultas – tai katastrofa kraujotakos sistemoje galvos smegenyse. Žmonėms suvokus, kad jie patyrė insultą, juos apima įvairiausios, dažnai baimės kupinos, mintys: kas bus toliau? Ar ranka, kurią naudojau kasdieninėje veikloje, dabar visada bus pritraukta prie šono? Kur ieškoti pagalbos? – patirtimi dalinasi VU ligoninės Santariškių klinikų fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jūratė Kesienė. – Insultą patyręs žmogus – vis dar ta pati asmenybė, turinti lūkesčių ir vertybių, norinti kuo greičiau grįžti į normalų gyvenimą. Reabilitacijos metu visa specialistų komanda – ergoterapeutai, psichologai, kineziterapeutai, logoterapeutai ir kt. – stengiasi nuraminti žmogų, paaiškinti priežastis, kodėl jis negali atlikti tam tikrų veiksmų, įkvėpti pozityvumo, nes šiandieniniai gydymo ir reabilitacijos metodai suteikia dideles galimybes pasveikti. Svarbiausia – užsibrėžti tikslą ir daug dirbti“.
Viena dažniausiai po insulto pasitaikančių pasekmių – paralyžius.
Viena dažniausiai po insulto pasitaikančių pasekmių – paralyžius. Dažnai raumenys būna ne tik silpni, bet ir įsitempę (šis reiškinys vadinamas spastika), pvz., žmogus ranką laiko pritrauktą prie šono, plaštaka sugniaužta į kumštį ir pan. Ši pasekmė žmonėms sukelia diskomfortą, dažnai ir skausmą. Yra įvairių priemonių minėtai pasekmei mažinti, dažnai taikomas gydymo metodas – 3–4 mėn. veikiančios botulino toksino injekcijos, kurios atpalaiduoja įsitempusius raumenis ir žmogui tampa daug lengviau rūpintis paralyžiuota galūne, atlikti įvairius savipriežiūros veiksmus. Paradoksalu, daugeliui botulino toksinas asocijuojasi su raukšlių lyginimu, bet žmonėms po insulto šis metodas suteikia galimybę lengviau mankštintis, atlikti tam tikrus veiksmus kasdieninėje veikloje ar net smagiau jaustis viešoje erdvėje. Gydymas botulino toksinu derinamas kartu su kineziterapija, ergoterapija (specialiais pratimais), įtvarų dėvėjimu ir kitomis priemonėmis.
Pasaulinę insulto dieną paminėti surengtos konferencijos Seime metu buvo pristatytos kelios įkvepiančios po insulto į įprastą gyvenimą grįžusių pacientų istorijos.
Evaldo istorija
39-erių Evaldas Valčiukas – laimės kūdikis. Jį insultas ištiko biure: pradžioje suparalyžiavo kairę ranką, vėliau vyras nukrito nuo kėdės, jam pradėjo strigti kalba, kreiptis veidas. Šiuos insulto simptomus atpažinusi Evaldo žmona skubiai iškvietė greitąją pagalbą. Medikai greitai suteikė reikiamą medicininę pagalbą. Laimingų aplinkybių dėka, Evaldo reabilitacija truko tik kelis mėnesius.
Urtės istorija
27-erių Urtę Kiaunytę insultas ištiko visiškai netikėtai, grįžus po atostogų apsipirkinėjant prekybos centre. Pasak merginos, viskas vyko labai greitai: kairės pusės paralyžius, greitoji, reanimacija. Po patirto insulto mergina turėjo iš naujo mokytis vaikščioti, valdyti kairę ranką, priversti dirbti veido raumenis, pvz., šypsotis, užmerkti kairę akį. Urtė turėjo mesti darbą, pamiršti sportą, nenorėjo matyti draugų. Tačiau šiandien, daugiau nei po metų, merginos gyvenimas grįžo į savo vėžes.
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jūratė Kesienė pabrėžia, kad yra labai svarbu atpažinti insulto simptomus. Esminiai insulto požymiai: perkreiptas veidas, žmogus negali pakelti rankos ir / arba kojos, jo kalba tampa neaiški. Esant šiems simptomams, reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Insulto prevencijai taip pat labai svarbu vengti rizikos veiksnių: streso, rūkymo, mažo fizinio aktyvumo, normalizuoti padidėjusį kraujo spaudimą, sekti kraujo cholesterolio kiekį ir pan.
Insultas – tai galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kurio metu žūva dalis galvos smegenų neuronų. Lietuvoje kasmet registruojama daugiau kaip 12 tūkst. galvos smegenų insulto atvejų, nuo jo kasmet miršta daugiau kaip 2,5 tūkstančio žmonių.
