Aistringa naktis ir skaudžios pasekmės po to
Daugelis yra patyrę tą jausmą, kada užvaldžius aistrai rizikuojame ir mylimės be prezervatyvo. Ne vienas iš mūsų yra susidūręs su neplanuoto nėštumo baime suplyšus ar nusimovus prezervatyvui. Prezervatyvai yra viena seniausių bei populiariausių kontracepcijos priemonių. Tinkamai naudojamas prezervatyvas apsaugo ne tik nuo neplanuoto nėštumo, bet ir nuo lytiškai plintančių infekcijų.
Deja, ne visi yra linkę naudoti prezervatyvą, ypač atsitiktinių lytinių santykių metu. „Silpnesni pojūčiai, neturėjau, nespėjau užsidėti“ – bene dažniausi vyrų pasiteisinimai. Ne mažiau populiari „kontracepcijos priemonė“ vis dar išlieka nutrauktas lytinis aktas, kada ejakuliuojama ištraukus varpą iš makšties. Apklausos rodo, kad iki 60 proc. 15 iki 19 metų merginų nutrauktą lytinį aktą naudojo kaip pagrindinę apsaugos nuo neplanuoto nėštumo priemonę paskutinių atsitiktinių lytinių santykių metu.
„Silpnesni pojūčiai, neturėjau, nespėjau užsidėti“ – bene dažniausi vyrų pasiteisinimai.
Viskas gerai, kai kalbame apie nutrauktą lytinį aktą turint pastovų lytinį partnerį ir nebijant neplanuotai pastoti. Daug blogiau, kada šis „kontracepcijos“ metodas naudojamas atsitiktinių lytinių santykių metu. Jei kaskart lytinis aktas nutraukiamas laiku, šis metodas gana veiksmingas, tačiau būtina pabrėžti, kad nutrauktas lytinis aktas nėra geras kontracepcijos metodas, kuriuo vertėtų labai pasitikėti, Ypač turint atsitiktinius lytinius santykius su nepažįstamu žmogumi.
Tyrimai rodo, kad naudojant tik lytinio nutraukimo metodą per vienerius metus pastoja nuo 20 iki 27 moterų iš šimto. Kita problema – lytiškai plintančios infekcijos. Nors nutrauktas lytinis aktas yra pakankamai saugi kontracepcijos priemonė, tačiau juo nereikėtų visiškai pasikliauti. Net ir prezervatyvas ne visada apsaugo nuo neplanuoto nėštumo. Jų efektyvumas siekia iki 87 proc.
Tai reiškia, kad 13 iš šimto moterų naudojant prezervatyvą gali pastoti. Prezervatyvai plyšta, nusimauna ar netinkamai naudojami užvaldžius aistrai. Žinoma, nėštumas nėra vienintelis dalykas, dėl kurio reikėtų jaudintis kai kalbama apie seksą. Lytiškai plintančios ligos taip pat turi būti svarbus faktorius renkantis kontracepcijos metodą. Dauguma lytiškai plintančių infekcijų neturi jokių simptomų, o iš pirmo žvilgsnio nekalta ir lytiniu keliu plintanti infekcija tokia ŽPV gali sąlygoti vėžio atsiradimą bei mirtį.
Skubi kontracepcija ar neplanuotas nėštumas?
Gyvenime visko pasitaiko: plyšta prezervatyvas, per daug alkoholio ir nežinia kas vakar buvo, vyras užvaldytas aitros pamiršo užsidėti prezervatyvą ar paprasčiausiai jo neturėjo arba partneris nėra tikras, kad laiku nutraukė lytinį aktą. Ne viskas prarasta. Tikrai nereikia skubėti pirkti sužadėtuvių žiedo arba griaužti save dėl būsimo neplanuoto nėštumo bei jo nutraukimo.
Neplanuoto nėštumo padės išvengti skubios kontracepcijos metodai apie kuriuos daugelis nė nežino. Šiuo metu yra keletas plačiai prieinamų ir pakankamai patikimų skubios kontracepcijos metodų. Pirmasis jų yra varinė gimdos spiralė, kuri gali būti įvesta per penkias dienas po nesaugių lytinių santykių, antrasis – hormoninės piliulės geriamos per 3 paras nuo nesaugių lytinių santykių. Labai svarbu akcentuoti, kad skubioji kontracepcija nėra skirta esamam nėštumui nutraukti.
Ji apsaugo tik nuo neplanuoto nėštumo esant nesaugiems lytiniams santykiams. Hormoninė piliulė efektyvi tik tuomet, kai yra išgeriama iki ovuliacijos, nes atitolina arba neleidžia įvykti ovuliacijai. Saugiausia ją išgerti per 12–24 valandas nuo nesaugių lytinių santykių, bet gali būti naudojama per 72 valandas nuo nesaugių lytinių santykių. Ši kontraceptinė priemonė sutrikdo ovuliaciją, trukdo apvaisinto kiaušinėlio implantacijai bei slopina kiaušintakio peristaltiką.
Šios piliulės labai efektyvios, tačiau jų negalima naudoti dažnai. Kitas skubios kontracepcijos metodas yra varinė spiralė. Varis stabdo spermatozoidų patekimą į kiaušintakius, o vario jonai keičia gimdos terpę, dėl ko stabdo kiaušinėlio migraciją bei implantaciją. Šiuo būdu nehormoninė intrauterininė varinė spiralė užkerta kelią įvykti apvaisinimui ir vystytis nepageidaujama nėštumui gimdoje. Be to, varinė spiralė yra vienintelis skubiosios kontracepcijos metodas, kuris yra veiksmingas po ovuliacijos.
Deja, jokia kontracepcijos priemonė nėra visiškai efektyvi. Geriamas skubios kontracepcijos priemones galima rasti vaistinėse, tuo tarpu dėl varinės spiralės įvedimo būtina kreiptis į akušerę – ginekologę. Jei po skubiosios kontracepcijos vartojimo mėnesinės neprasideda per 3 savaitės, reikėtų atlikti nėštumo testą ir pasitikrinti dėl galimo neplanuoto nėštumo. Nėštumas ne vienintelis nesaugių lytinių santykių pavojus. Nereikėtų pamiršti ir apie lytiškai plintančias infekcijas.
Lytiškai plintančios infekcijos – nuolatinis žmonijos palydovas
Lytiškai plinančios ligos tokios pat senos kaip ir pati žmonija. Daugumos lytiškai plintančių ligų atsiradimas jau seniai pamirštas. Bene geriausiai žinomas sifilio atsiradimas. Manoma, kad sifilį į Europą parplukdė Kolumbas vienos iš savo ekspedicijų metu. Labai greitai sifilis išplito po visa Europą ir buvo naudojamas net kaip biologinis ginklas.
Jei po skubiosios kontracepcijos vartojimo mėnesinės neprasideda per 3 savaitės, reikėtų atlikti nėštumo testą.
Ši liga milžiniškais mastais paplito po visą Europą ir 18 amžiuje 1 iš 10 žmonių iki 35 metų sirgo sifiliu. Greičiausiai būtent lytiškai plinančios ligos lėmė monogamiškų santykių įsigalėjimą žmonių tarpe. Antropologai mano, kad pirmieji primatai atsiradę prieš 75 milijonus metų buvo vieniši ir susitikdavo tik poruotis.
Laikui bėgant primatai tapo labiau socialūs ir tik žmonės tapo monogamiški. Dauguma primatų tokių kaip šimpanzės arba bonobai poruojasi su daug tai pačiai grupei priklausančių narių. Viskas gerai, kai bendruomenė maža, tačiau didėjant bendruomenei nuo dešimčių iki šimtų ženkliai padidėja rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis. Būtent lytiškai plintančių ligų plitimas galėjo stipriai paveikti mūsų socialinių normų raidą ir mūsų į grupes orientuotis sprendimus.
Tik monogamiski lytiniai santykiai galėjo užkirsti kelią lytiškai plintančių ligų plitimui. Bene dažniausia klaida – visi galvoja, kad lytiškai plintančios infekcijos visada pasireiškia vienokiais ar kitokiais simptomais. Jei kalbame apie vieną labiausiai paplitusių infekcijų chlamidijas, tai iki 50 proc. vyrų bei 70 proc. moterų gali nejausti jokių infekcijos požymių. Kita dažna problema, kad dauguma žmonių įsitikinę, jog lytiškai plintančia infekcija galima užsikrėsti tik vaginalinių lytinių santykių metu.
Tai yra mitas. Lytiškai plintančia infekcija galima užsikrėsti oralinių, vaginalinių, analinių lytinių santykių metu. Jei po buvusių nesaugių lytinių santykių pastebėjote nemalonius simptomus, tokius kaip perštėjimas, išskyros, nemalonus kvapas – būtina pasitikrinti dėl lytiškai plintančių ligų. Tik to daryti niekada neskubėkite iš karto po buvusių nesaugių lytinių santykių jei nėra jokių simptomų. Lytiškai plintančių ligų tyrimą reikėtų daryti bent dvi ar tris savaitės po nesaugių lytinių santykių.
Jei norite pasitikrinti dėl ŽIV, hepatito B ir C, tuomet reikėtų palaukti ilgiau. Jei įtariate lytiškai plinančių infekciją būtinai naudokite prezervatyvą lytinių santykių metu kol nebus atliktas testas. O jei nustatyta lytiškai plintanti infekcija – prezervatyvą privalu naudoti iki kol abiems partneriams bus gauti neigiami kontrolinių tyrimų rezultatai po buvusio gydymo.
