Londono universiteto King's koledžo mokslininkai ištyrė 17 šalių gyventojus, kurių 16 992 sirgo anoreksija, o 55 525 buvo sveiki. Mokslininkai ieškojo DNR mutacijų, dažniau pasireiškiančių sergančiųjų anoreksija organizmuose.
Tyrimo, kurį publikavo „Nature Genetics“, metu paaiškėjo, kad mutacijos gali turėti įtakos sergančiųjų psichikai – lemti obsesinį-kompulsinį sutrikimą, nerimą, šizofreniją. Anoreksija taip pat veikia medžiagų apykaitos procesus, ypatingai susijusius su cukraus lygiu kraujyje bei kūno svoriu.
„Sergančiųjų organizmai veikia netinkamai“, – teigia King's koledžo profesorė Janet Treasure.
Anot King's koledžo ir Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkų, anoreksija turėtų būti laikoma „metabo-psichikos sutrikimu“, nes tai – ir proto, ir kūno liga.
Tyrimą atlikę mokslininkai ne visiškai išanalizavo, kas keičiasi sergančiųjų organizmuose, tačiau padarė prielaidą, kad mutacijos leidžia badauti ilgiau.
Kai dauguma žmonių numeta svorio, organizmas siunčia signalus ir žadina apetitą.
„Tai labai svarbu norint kontroliuoti savo svorį, – sako J.Treasure. – Gali būti, kad žmonės, kurie svorį numetė dėl anoreksijos, nebeturi tokio stipraus apetito pojūčio.“
Anot mokslininkės, žinios apie tai, kad asmens anoreksiją nulėmė tiek mentaliniai, tiek fiziniai veiksniai gali padėti jį įtikinti gydytis.
