Depresija turi įtakos daugybei gyvenimo sričių – nuo to, kaip žmogus miega ar juda, iki to, kaip bendrauja su aplinkiniais. Tai neaplenkia kalbėsenos ir rašymo. Vadinamoji depresijos kalba gali stipriai paveikti ir ją girdinčius žmones – tereikia prisiminti, kokį poveikį visuomenei turėjo amerikiečių poetės Sylvia Plath ar muzikanto Kurto Cobaino kūryba.
Mokslininkai ilgai bandė įminti ryšį tarp depresijos ir žmogaus kalbėsenos. Dabar šį tikslą pasiekti padeda ir tam pritaikytos technologijos. Naujas tyrimas, paskelbtas leidinyje „Clinical Psychological Science“, rodo, kad sergantiems depresija būdingi tam tikri žodžiai ar jų grupės.
Paprastai tyrimus, nagrinėjančius kalbą, atlieka lingvistai. Tačiau šiomis dienomis didelės apimties sakytinės ir rašytinės medžiagos analizė vykdoma kompiuterinėmis programomis. Tai padeda išvengti klaidų – žodžiai, jų grupės, gramatiniai modeliai ir leksinė įvairovė apskaičiuojama tiksliau nei bet kada anksčiau.
Tokiems tyrimams labai naudingi asmenų, sergančių depresija, užrašai, dienoraščiai, net tinklaraščių pranešimai. Apžvelgus pakankamai medžiagos, akivaizdu, kad yra kalbinių skirtumų tarp sergančių depresija ir sveikų žmonių.
Kalbos turinys
Vartojama kalba susideda iš dviejų komponentų – turinio ir stiliaus. Turinys yra tai, kas išreiškiama pasakymu, jo prasmė. Nestebina, kad depresijos simptomus kalbant išduoda negatyvias emocijas reiškiantys būdvardžiai ir prieveiksmiai – „vienišas“, „liūdnas“, „tai apgailėtina“.
Įdomesnis yra įvardžių vartojimas. Sergantieji depresija vartoja itin daug pirmojo asmens įvardžių – „aš, mano, manęs“, bet labai mažai antrojo ir trečiojo asmens įvardžių – „jie, jos, ji“. Tai rodo žmonių susikoncentravimą į save ir menką savęs siejimą su kitais. Būtent įvardžiai apie emocinę būklę pasako daugiau nei negatyvieji žodžiai.
Ši išvada kelia naujų klausimų. Ar depresija priverčia žmogų labiau susitelkti į save ir negalvoti apie kitus? O gal galvojimas tik apie save išprovokuoja depresijos simptomus?
Kalbos stilius
Asmeninis kalbėjimo stilius apie žmogų pasako netgi daugiau nei turinys. Aptariamas tyrimas išnagrinėjo 64 skirtingų diskusijų forumus, kuriuose apie psichikos sveikatą kalba daugiau nei 6400 narių. Pastebėta, kad šiose diskusijose vyrauja „absoliutiniai žodžiai“, pateikiantys abstrakčias sąvokas, – „visada“, „niekada“, „visiškai“.
Galima suprasti, kad depresija sergantys žmonės mato pasaulį, nutapytą vien juodomis ar vien baltomis spalvomis, tai jie išreiškia ir savo kalba. Nustatyta, kad, kartą patyrus depresijos simptomus, išlieka tikimybė jų sulaukti ir vėl. Todėl net tada, kai ligos simptomų sumažėja ar apskritai išnyksta, polinkis kalbėti absoliutinėmis frazėmis išlieka.
Žinoma, gali būti ir taip, kad negatyvius žodžius, pirmojo asmens įvardžius ar absoliutines frazes vartoja asmenys, neturintys jokių psichikos sveikatos sutrikimų. Galiausiai, visuomet svarbiau, kaip žmogus jaučiasi, o ne tai, kaip jis kalba.
Visgi Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad daugiau nei 300 mln. žmonių pasaulyje kenčia nuo depresijos. Nuo 2005 m. šis skaičius padidėjo net 18 proc. Todėl kuo daugiau prieigų prie depresijos randama, tuo labiau tikėtina, kad bus išvengta nelaimingų atsitikimų, neaplenkusių S.Plath ar K.Cobaino.
