Užimtumo tarnybos duomenys leidžia daryti prielaidą, kad atvira darbo rinka tampa vis patrauklesnė žmonėms su negalia dėl jiems atsiveriančių platesnių profesinių galimybių ir teigiamų patirčių. Antra vertus, dėl to kyla poreikis plėsti priemonių ir paslaugų ratą, kurios pagelbėtų žmonėms su negalia įsidarbinti atviroje darbo rinkoje.
„Negalią turintys žmonės siekia gyventi įprastą gyvenimą, o darbas atviroje rinkoje yra to viena iš prielaidų. Atvira rinka ne tik padeda asmenims integruotis į visuomenės gyvenimą ir būti visaverčiais jos dalyviais, bet ir pasiūlo platesnį spektrą profesinių galimybių, leidžia rinktis, augti, tobulėti“, – sako Kauno technologijos universiteto profesorė dr. A.Savanevičienė.
Mokslininkės teigimu, paaiškėjo, kad žmonės su negalia yra linkę slėpti savo negalią, nes bijo būti neįdarbinti ar atleisti, nenori būti išskirtiniai visuomenės nariai, nes visuomenė vis dar linkusi stigmatizuoti „kitokius nei dauguma“.
„Žmogus su negalia bijo, kad dėl su negalia susijusių apribojimų darbe ir papildomų sąlygų – sutrumpintų darbo valandų, papildomų atostogų ir kt. – darbdavys pirmenybę gali teikti negalios neturinčiam darbuotojui, todėl neinformuoja darbdavio apie savo negalią. Antra vertus, neinformavus darbdavio apie sveikatos būklę, kyla rizika pačiam darbuotojui, gali pablogėti jo sveikata“, – sako profesorė dr. A.Savanevičienė.
Motyvacijos skatinimas
Mokslininkės teigimu, žmogaus įsidarbinimo galimybės priklauso tiek nuo jo kvalifikacijos, tiek ir nuo motyvacijos: „Kalbinant žmones su negalia, pastebėta nuo be galo didelės motyvacijos iki visiškos apatijos ir aukos sindromo. Žemos motyvacijos priežastimi neretai būna ne tik fizinė, bet ir psichologinė žmogaus būklė“.
Pasak mokslininkės, tikslinga būtų apsvarstyti psichologinės būklės gerinimo ir asmeninės motyvacijos didinimo priemonių būtinybę žmonėms su negalia kaip pirminį įsitraukimo į darbo rinką etapą. Dėl tokių priemonių skyrimo konkrečiam žmogui turėtų spręsti psichologas.
Būtina laužyti stereotipus
Mokslininkų atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad žmonėms su negalia aktyviai įsitraukti į darbo rinką trukdo ir neigiamos darbdavių, darbo kolektyvų ir visos visuomenės nuostatos. Vyrauja stereotipinė nuomonė, kad žmonės su negalia bus nepajėgūs tinkamai atlikti darbo, nes jiems trukdys negalia. Mokslininkai labai aiškiai akcentuoja, kad žmonės su negalia tinkamomis sąlygomis dirba kokybiškai, tvariai, jie yra labai lojalūs darbuotojai, nes brangina savo darbo vietą ir nori joje išlikti.
„Būtinas visų suinteresuotųjų pusių švietimas, reikia formuoti pasitikėjimą vieni kitais, skleisti gerąsias praktikas“, – sako profesorė dr. A.Savanevičienė.
Žmonių su negalia lūkesčiai
Tyrimas atskleidė, kad savo potencialiam darbui žmonės su negalia turi paprastų lūkesčių. Vienas jų – fizinės sąlygos, kurios visų pirma susijusios su galimybe įeiti į pastatą ir pasiekti savo darbo vietą, taip pat sanitarinių mazgų pritaikymas žmonėms, turintiems fizinę negalią. Kitos sąlygos, kurių išpildymo tikėtųsi žmogus su negalia – organizacinės. Jos visų pirma yra susijusios su darbo laiko organizavimu.
„Tarkime, žmonės, turintys kardiologinių, stuburo ir kitų susirgimų, mielai dirbtų nuotoliniu būdu, jei tai leidžia darbo pobūdis. Tai leistų ne tik savarankiškai užsitikrinti maksimalų fizinių darbo sąlygų komfortą, bet ir reguliuoti darbo laiką. Be to, tai susiję ir su susisiekimo problemų sprendimu“, – sako profesorė dr. A.Savanevičienė.
Planuojami pokyčiai
Siekiant žmonėms su negalia efektyviau padėti įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, numatyti Užimtumo tarnybos veiklos pokyčiai. Tarnyba aktyviai ir kryptingai dirbs, kad būtų pašalintos kliūtys konkrečiam žmogui įsidarbinti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėjos Kristinos Maksvytienės teigimu, planuojama lėšas nukreipti į efektyvesnę paramą, atsižvelgiant į asmens darbingumo lygį ir įsidarbinimo galimybes.
„Bus padedama žmogui su negalia ne tik įsidarbinimo procese, bet ir įsidarbinus, kad jo įdarbinimas būtų tvarus, kad jis išsilaikytų darbo vietoje, neprarastų darbo. Bus teikiama finansinė pagalba darbdaviui pritaikant darbo vietas pagal negalią turinčio asmens poreikius, subsidijuojamos darbo asistento išlaidos. Taip pat bus išbandomos ir pritaikomos inovatyvios darbo rinkos priemonės. Daug dėmesio bus skiriama nuostatų keitimui didinant darbdavių suvokimą, kad darbo jėgos įvairovė gali būti naudinga verslui“, – sako K.Maksvytienė.
Pasak specialistės, lygiagrečiai bus siekiama keisti ir visuomenės nuostatas, didinti pačių žmonių su negalia motyvaciją ir pasiryžimą, bus pasitelkiami sėkmingi žmonių su negalia integracijos atviroje darbo rinkoje pavyzdžiai. Siekiant pagelbėti žmonėms su negalia įsidarbinti, ateityje taip pat planuojama didinti ir nevyriausybinių organizacijų potencialo panaudojimą, stiprinti įvairių socialinių partnerių bendradarbiavimą, labiau įtraukti savivaldą.
Įmonėje dirba apie 200 žmonių su negalia
Pozityviomis patirtimis įdarbinant žmones su negalia dalinasi UAB „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Gabrielė Šerėnienė. Šiuo metu bendrovėje dirba daugiau nei 3300 darbuotojų, iš jų – apie 200 yra žmonės su negalia.
„Šie mūsų kolegos dirba įvairiuose bendrovės padaliniuose – nuo administracijos iki parduotuvių. Būtent parduotuvėse jų dirba daugiausia – gamybos skyriuose, prekybos salėse, savitarnos kasų zonose ar įprastose kasose“, – sako G.Šerėnienė.
Pasak jos, kadangi parduotuvės darbuotojai turi įvairių negalių, su kiekvienu iš jų darbdaviui tenka bendrauti individualiai, o tada pritaikyti darbo vietą pagal žmogaus poreikius: „Prekybos centruose darbo vietos yra pritaikytos asmenims su negalia – kasų kėdės, tualetai, kriauklės, prie kurių yra galimybė privažiuoti. Biure – lygiai taip pat – stalų, kėdžių aukštis reguliuojamas, nėra slenksčių.“
G.Šerėnienės teigimu, darbo grafikai yra sudaromi taip, kad jie būtų patogūs žmonėms su negalia. Pavyzdžiui, stengiamasi, kad vienoje pamainoje dirbtų bent du klausos negalią turintys kolegos, kad jie tarpusavyje galėtų bendrauti. Be to, įmonėje darbuotojams pristatomas videoturinys visada įrašomas naudojant titrus, kad galėtų suprasti klausos negalią turintys kolegos. Renginiuose darbuotojams visada dalyvauja gestų kalbos vertėjai, kurie taip pat gali perduoti žinutę žmonėms, turintiems klausos negalią.
