Pirmajame tokio pobūdžio tyrime dalyvavo jauni ir sveiki 18-25 metų vyrai ir moterys. Tyrimo pradžioje dalyviai buvo ištirti pozitronų emisijos tomografu, paėmus kraujo mėginius nustatyta riebalų rūgščių sudėtis jų kraujyje. Po to dalyviai paprašyti atlikti testus, padedančius įvertinti jų darbinę atmintį.
Šešis mėnesius tyrimo dalyviai vartojo žuvų taukus – omega-3 riebalų rūgščių turinčius maisto papildus ir kas mėnesį buvo kviečiami ambulatoriniam stebėjimui. Praėjus šešeriems mėnesiams, pakartotinai atlikti kraujo tyrimai ir atminties testai. Nustatyta, kad tuo metu, kai dalyvių kraujyje omega-3 riebalų rūgščių kiekis padidėjęs, jų darbinė atmintis reikšmingai pagerėjusi.
„Prieš atliekant šį tyrimą būčiau sakiusi, jog pagerinti jaunų sveikų žmonių atmintį ir suvokimą yra neįmanoma, – sako tyrimą vykdžiusi profesorė neurologė Bita Moghaddam. – Tačiau tyrimo metu nustatėme, kad ši populiacijos dalis vis tik gali pagerinti savo darbinės atminties veiklą, nepaisant to, kad šiame amžiuje ji ir taip yra pačioje suvokimo viršūnėje.“
Tyrimo dalyviai kasdien vartojo 2 gramus omega-3, iš kurių 750 mg buvo DHR (dokozaheksaeninės rūgšties) ir 930 mg EPR (eikozapentaeninės rūgšties). Tai yra daugiau nei sveikatos apsaugos specialistų dažniausiai rekomenduojama minimali kasdienė omega-3 riebalų rūgščių dozė – 1 gramas.
Gyvybinei žmogaus organizmo veiklai būtinos polinesočiosios omega-3 riebalų rūgštys žmogaus organizme nesigamina, į jį patenka tik su maistu – valgant jūrinę žuvį ar omega-3 maisto papildus. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja kasdien žmogui iš omega-3 tipo polinesočiųjų riebalų rūgščių gauti 1-2 proc. iš maisto gaunamos energijos, tai sudaro apie 2 gramus omega-3 per parą.
