Nyderlanduose ir JAV atlikto tyrimo autoriai tikisi, kad šis mineralas ateityje gali pasiūlyti būdus sumažinti tikimybę susirgti prostatos vėžiu.
„Mokslas turi labai nedaug duomenų apie kintančius prostatos vėžio rizikos faktorius. Bet kuri medžiaga, galinti sumažinti pažengusio prostatos vėžio tikimybę, turėtų esminės įtakos visuomenės sveikatai“, sako vienas tyrimo autorių Milan Geybels iš Mastrichto universiteto Nyderlanduose. Savo tyrimo rezultatus šią savaitę jis pristatė Amerikos vėžio tyrimo asociacijos kasmetinėje konferencijoje Vašingtone.
Mokslininkai metų metus nagrinėjo galimai teigiamą seleno poveikį prostatos vėžio atžvilgiu, tačiau abejonės dėl tokio ryšio sustiprėjo prieš kelerius metus, kai didelis tyrimas parodė, kad vartojant vien seleną arba kartu su vitaminu E prostatos vėžio tikimybė nesumažėjo.
Tačiau tas tyrimas apėmė ligonius, kurie organizme turėjo normalų seleno kiekį, be to, nebuvo atsižvelgiama, kiek liga buvo pažengusi. Pastarasis tyrimas apėmė tik tuos ligonius, kuriems seleno trūko ir kurių liga buvo pažengusi, praneša „HealthDay News“.
Buvo tiriama beveik 60 tūkstančių vyrų, kurių amžius tyrimo pradžioje buvo nuo 55 iki 69 metų. Mokslininkai nustatė, kad daugiausia seleno turėjusiems vyrams tikimybė, kad išsivystys pažengusios stadijos prostatos vėžys, buvo 60 proc. mažesnė.
Seleno kiekis buvo nustatomas iš kojų nagų – taip gaunama informacija apie seleno vartojimą ilgą laiką. Ankstesniajame tyrime seleno kiekis buvo nustatomas tiriant kraują, tačiau taip gaunama informacijos tik apie seleno suvartojimą pastaruoju metu.
Tyrime dalyvavę mokslininkai gautus rezultatus vertina santūriai ir sako, kad tyrimus reikia tęsti.
Pasak dr. Alexander Kutikov iš Fox Chase vėžio centro Filadelfijoje, nors gautieji duomenys rodo ryšį tarp seleno kiekio organizme ir rizikos sirgti pažengusia prostatos vėžio forma, jie nereiškia priežastinio ryšio.
Vėžio prevencijos specialistė dr. Elise Cook iš Anderson vėžio centro Hiustone pastebi, kad pernelyg didelis seleno kiekis organizme gali sukelti odos problemų ir net gali būti siejamas su didesne rizika susirgti diabetu.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, rekomenduojama seleno paros norma yra 55 mikrogramai.
Seleno žmogus gauna valgydamas mėsą, ypač kepenis ir inkstus, jūrinę žuvį ir jūros gėrybes, kiaušinius, grūdus, česnakus, jo nemažai yra mielėse. Maisto produktuose seleno kiekis priklauso nuo jo kiekio dirvožemyje, kuris, specialistų nuomone, yra ženkliai sumažėjęs.
