Remdamiesi gautais rezultatais tyrėjai valstybinėms ir kitoms institucijoms suformulavo rekomendacijos savižudybių prevencijos sistemos tobulinimui. 15min pateikia šio tyrimo aspektus, susijusius su artimųjų įvardintomis savižudybės priežastimis ir grėsmingų ženklų atpažinimu.
Nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 metų spalio mėn. Vilniuje nustatyti 66 savižudybės atvejai. Tyrėjams pavyko atlikti 17 interviu su nusižudžiusiųjų artimaisiais. Tyrimo imtį sudarė 16 asmenų (9 vyrų ir 7 moterų) savižudybės. Jų amžius svyravo nuo 19 iki 85 metų.
Artimųjų išskirtos savižudybės priežastys
Tyrėjai pabrėžia, kad niekada nėra vienos savižudybės priežasties. Savižudybės suprantamos kaip daugelio veiksnių nulemtas reiškinys, tačiau tyrimo metu išryškėjo priežastys, kurias nusižudžiusiųjų artimieji įvardijo kaip pagrindines.
Antroje pagal dažnumą vietoje – santykių problemos.
10-čia atvejų tyrimo dalyviai įvardijo psichikos sveikatos problemas. Penkiais atvejais šie sutrikimai buvo diagnozuoti, likusiais juos spėjo buvus artimieji („Gal kokia užslėpta depresija buvo. Šeimos gydytoja jam rekomendavo nueiti pas psichologą ar tai psichiatrą, buvo užregistruotas, bet nebesulaukė“.). 50 proc. tiriamųjų įvardijo depresiją.
8-iais atvejais įvardintos santykių problemos. Konfliktai, sudėtingi santykiai (5 atvejai): „Ji sunkiai prisitaikė, įžeidinėjo, kritikavo, jei kas ne taip... Na, mes nuolat jai buvom niekam tikusios, nuo vaikystės“. Kitos santykių problemos – išsiskyrimas ar skyrybos (3 atvejai), neištikimybė (1 atvejis).
7-iais atvejais įvardintos fizinės sveikatos problemos, pavyzdžiui, skausmai (2 atvejai): „Ryte atsikeldavo ir jai viskas skauda, paskutinį kartą buvo gerklė, darė daktarė tepinėlį, nieko nėra, su gera nuotaika parėjau, džiaugiausi, o ji pesimistiškai, ji visad tokia: „Nieko jūs nesuprantat!“
Taip pat artimieji minėjo išsėtinę sklerozę, Alzheimerio ligą, vėžį, širdies ir kraujotakos, stuburo ir kitų kaulų, skrandžio ir virškinamojo trakto, klausos, judėjimo problemas, akių ligas (iš viso 6 atvejai).
6-iais atvejais paminėtos darbo problemos, pavyzdžiui, negalėjimas dirbti, susirasti ar išlaikyti darbą (3 atvejai), darbo praradimas, skausmingas išėjimas į pensiją (3 atvejai): „Jis dažnai keitė darbą – tik susiranda, netrukus užgeria, tada biuletenį gaudavo ir galiausiai jį išmesdavo“. „Jis visada daug važinėjo, dirbo. Dažnai nebūdavo namie, grįždavo tik savaitei ar dviem. Kai išėjo į pensiją, jam buvo smūgis“.
5-iais atvejais kaip priežastis įvardinta priklausomybė nuo alkoholio: „Leidau jam suprasti, kad turi mesti alkoholį. Į AA (anoniminiai alkoholikai – red.) jį vedžiausi, bet jam niekas nepatiko. Ten kelio nerado. Pas jį nebuvo realizmo, daug fantazuodavo. Kai nepasisekdavo, gerdavo“.
Taip pat 5-iais atvejais nurodoma artimojo netektis: „Kai vyras mirė, tai po mėnesio būtų buvę 50 metų jų bendro gyvenimo. Jai tai labai daug davė, ji labai mylėjo savo vyrą. Ji sakydavo, kad pasiilgo vyro. Ir ji sakydavo, kad jis ją pasiims. Kadangi jis nepasiėmė, tai ji tai ir padarė [nusižudė]“.
5-iais atvejais įvardintas ir vienišumo, nereikalingumo jausmas: „Pas jį vaikų, šeimos nebuvo, buvo vienas. „Buvo pensinio amžiaus. Mes visi artimieji išsimėtę po Lietuvą. Gal jis jautėsi vienišas. Nė su kažkuo pasikalbėti buvo“.
4-iais atvejais įvardintos finansinės problemos: „Tik po mirties pradėjo lįsti galai – jis buvo pasiėmęs paskolą, ko aš nežinojau, jos nemokėjo, nes buvo praradęs darbą, o man vis sakydavo, kad eina į darbą. Tik vėliau sužinojau, kad jis namie sandėliuke praleisdavo dieną. Tada maždaug mėnesis iki jo mirties atėjo kreditoriai ir pasakė, kad mūsų namą parduos iš varžytinių. Po mėnesio jis ir pasikorė“.
3-mis atvejais įvardintos artimųjų problemos, savižudybės artimoje aplinkoje, savarankiškumo praradimas ar baimė tapti neveiksniam: „Negalėjo savęs apsitarnauti. Anksčiau galėjo, nors ir lovoje buvo: pati pampersus pasikeisdavo ir pan. Jautėsi niekam nereikalinga, nenorėjo, kad ją prižiūrėtų. Nors buvo kam prižiūrėti, bet jai nepatiko, kad negali pati“.
Taip pat paminėta neefektyvi ar nesuteikta psichikos sveikatos specialistų pagalba (3 atvejai): „Psichiatras ligoninėje sakė, kad nenori tokiai jaunai rašyti, kad bandė nusižudyti. Karoliniškių poliklinikoje taip pat buvo jai nemalonu, kai slaugytoja ją nukreipinėjo pas psichiatrą ir psichologą, vos ne per visą koridorių rėkdama, atidariusi gydytojo kabineto duris: „Čia bandė nusižudyti“.
Manau, reikėtų daugiau konfidencialumo. Ir pas psichologą tik porą kartų apsilankė – tai irgi negalėjo tokia trumpa pagalba padėti, reikėjo, kad ne bendras psichologas būtų, o specifiškai su bandymais nusižudyti dirbantis“.
Buvo paminėtas ir šalutinis psichotropinių vaistų poveikis, patirtas skaudus įvykis, vaikystės trauminės patirtys, sunki reakcija į savo amžių.
Tyrimo dalyviai visais atvejais įvardindavo bent po kelias savižudybės priežastis, pavyzdžiui: „Pagrindinė priežastis – alkoholis. Taip pat išėjimas į pensiją ir žmonos liga. Jis pats to nesakė, bet man atrodo, kad jam buvo baisu, jog žmona pirma numirs ir jis liks vienas“.
Ar savižudybė buvo netikėta
Paklausti, ar savižudybė jiems buvo netikėta, 17 tyrimo dalyvių atsakė teigiamai, vienas – neigiamai. Tik tik 3 tyrimo dalyviai apie gresiančią savižudybę nepastebėjo jokių ženklų. Dažniausiai minimi ženklai:
1. Kalbėjimas apie savižudybę (13 atvejų) – tiek tiesiogiai („nedaug jau man liko gyventi – nusižudysiu“, „aš pasidarysiu sau eutanaziją“), tiek netiesiogiai („gražu čia, bet dabar čia gyvens kiti“, „aš esu jums našta“, „nėra gyvenimo, man niekas neįdomu“).
2. Pasikeitęs elgesys (7 atvejai): atsiribojimas („nesiruošė sesijai, o žaidė žaidimus“, „atsiribojo nuo vaiko, jo nebemaitino“), neįprastas elgesys („apsimesdavo negyvu“), atsisveikinimai (itin švariai sutvarkyti namai; išsiskalbė savo apatinius drabužius, ant stalo pasidėjo akinius).
3. Ankstesni bandymai nusižudyti (4 atvejai).
4. Pasikeitusi nuotaika ir išvaizda (4 atvejai) – pavyzdžiui, tapo žymiai liūdnesnis, mirties išvakarėse depresyvesnis, nuotraukose atrodė pasenęs.
Taigi tyrėjai daro išvadą, kad artimieji pakankamai gerai pastebi savižudybės grėsmės ženklus, tačiau dažnai netiki, kad jie yra rimti arba daugiau dėmesio kreipia į artimojo savybes ar situacijas, nederančias su savižudybe, dėl to į rizikos ženklus nesureaguoja laiku.
Tyrimas vyko 2017 m. lapkričio – 2018 m. spalio mėnesiais. Mokslinio tyrimo vadovas – doc. dr. Paulius Skruibis, tyrimo vykdytojai – prof. habil. dr. Danutė Gailienė, dr. Said Dadašev, dr. Eglė Mažulytė–Rašytinė, Odeta Geležėlytė, Jolanta Latakienė, Andrius Lošakevičius.
„Vaikų linija“
„Jaunimo linija“
„Vilties linija“
„Pagalbos moterims linija“
„Linija Doverija“
Tel.: 8 800 77 277
