Pastebėti įsisiurbusį parazitą jai padėjo niežulys: „Pirmas pora valandų įkandimo vieta šiek tiek niežėjo, tačiau neilgai. Laimei, jog keliaujant visada su savimi vežiojuosi pincetą. Pasiėmiau jį ir kelionei į Palangą – juk nežinai, kas gali nutikti, jei važiuoji per miškus dviračiu. Ko nesitikėjau, tai pasigauti erkutę paprastam paplūdimy, ant smėlio, deginantis.“
Dėl erkinio encefalito jaučiasi rami – saugo skiepai
Mergina pasakojo, kad erkę ištraukė pati su pincetu. Nors tiksliai nežino, spėja, kad nuo įsisiurbimo buvo praėjusios maždaug pora valandų.
„Kadangi daug laiko leidžiu miškuose, per metus „pasigaunu“ bent keletą erkių, tad jų įkandimų nebijau. Žinau, kad svarbiausia, kas įvyksta po įkandimo, laikas nuo erkės įsisiurbimo ir ištraukimo. Šiuo atveju ištraukiau erkę per porą valandų nuo įsisiurbimo, matėsi, jog buvo mažytė, dar „nepasisotinusi“. Įkando ji man, žinoma, minkštoje vietoje – arti pažasties, vidinėje rankos pusėje. Esu įpratus stebėti įkandimo vietą nuo erkės ištraukimo laiko, tą siūlau daryti ir kitiems. Kadangi aplink įkandimą nėra raudonio, paburkimo ar ratilo, į gydytojus kreiptis kol kas neplanuoju“, – kalbėjo iš Palangoje netoli Birutės kalno esančio paplūdimio erkę parsinešusi poilsiautoja.
Anksčiau jokiomis erkių platinamomis ligomis ji nėra sirgusi. Lietuvoje dažniausiai diagnozuojamos dvi erkių platinamos ligos – erkinis encefalitas ir Laimo liga. Nuo pastarosios skiepų nėra. Ji nustatoma atlikus antikūnų testus – juos parodo kraujo tyrimai, kuriuos rekomenduojama pasidaryti ne iškart po erkės įkandimo, bet praėjus bent 3–4 savaitėms. Maždaug pusei pacientų Laimo ligą išduoda specifinė raudona dėmė (eritema), kuri gali atsirasti ne tik erkės įsisiurbimo vietoje.
Deja, Lietuvoje netrūksta atvejų, kai ūmi Laimo ligos stadija laiku nediagnozuojama. Nustatyti vėlesnes itin sudėtinga, nes jos pasireiškia skirtingais ir kitoms ligoms būdingais simptomais. Per vėlai pradėjus gydymą, kai kurie ligos padariniai lieka visam gyvenimui ir apsunkina pacientų gyvenimą.
Nuo erkinio encefalito saugo skiepai – straipsnio herojė Ūla šiuo metu yra pasiskiepijusi trimis vakcinos nuo erkinio encefalito dozėmis.
Specialistė: ant smėlio erkės negyvena
„Tai tikriausiai buvo atsitiktinai ant smėlio patekusi erkė“, – reaguodama į vilnietės Ūlos istoriją sakė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Parazitologinių tyrimų poskyrio specialistė Daiva Veitienė.
Pasak jos, erkės nemėgsta smėlio, karščio, sausumo, tad pliažuose aptinkamos retai. Tiesa, ne visų Lietuvos pajūrio paplūdimiai ir jų teritorijos tiriami dėl erkių pernešamų ligų. Tam, D.Veitienės teigimu, iki šiol nebuvo poreikio.
„Čia kaip ir su Vilniaus viešosiomis erdvėmis, tokiomis kaip Vingio parkas ir panašiomis. Iki 2017 m. NVSPL parazitologai tyrė erkes dėl Laimo ligos sukėlėjų nešiojimo ir viešosiose erdvėse (Vingio parkas Vilniuje ir pan.), vėliau ketverius metus erkės nebuvo tiriamos, o nuo 2022 m. tyrimai vėl yra atnaujinti. Mes pernai tyrėme Girulių, Kleboniškio miško plotus, kurie yra šalia paplūdimių. Girulių ir Kleboniškio miškuose buvo rasta erkių su Laimo ligos sukėlėjais“, – pasakojo NVSPL atstovė.
D.Veitienės teigimu, paprastai erkės ant smėlio negyvena, jei šalia nėra jokios augmenijos. Labiausiai tikėtina, kad paplūdimyje jos atsiranda, nes būna perneštos.
„Paprastai erkės tupi ten, kur drėgna, pavėsyje. Tačiau, jeigu jos labai alkanos, gali atropoti ir kitur, kur randa „maisto“. Erkės tikrai greit juda, joms atropoti iki žmogaus, jei jis yra netoli erkių buveinių, nesunku. Vis dėlto, kalbant apie smėlį, aš manyčiau, kad jos gali ten patekti, nes kažkas kažkaip jas pernešė: gal ėjo žmonės su šuniuku ar kitu gyvūnu ir taip pernešė, o gal poilsiautoja ėjo su krepšiu per mišką, prabraukė per krūmynus, žolę ir taip atsinešė erkę“, – savo nuomonę išsakė parazitologė.
Saugotis reikia visur
Nepaisant to, jog kol kas paplūdimius galima laikyti saugia vieta, neprarasti budrumo reikėtų ir čia.
„Paplūdimyje reikėtų elgtis kaip ir visur. Nusirengus ir deginantis reikėtų vis apsižiūrėti, ar ant savęs nematai nariuotakojų. Nes ne tik erkės paplūdimyje gali užropoti – tokių vabaliukų, voragyvių, vabzdžių yra tūkstančiai. Į erkę, pavyzdžiui, labai panašus yra straubliukas. Tiesa, nei jis, nei kiti panašūs vabaliukai neįsisiurbia – tai daro tik erkės. Jei radote įsisegusį [vabaliuką], vadinasi, tai – erkė“, – paaiškino Parazitologijos poskyrio specialistė.
Ar kopose sutikti erkę – didesnė rizika? Anot D. Veitienės, nebūtinai. „Lietuvos pajūrio kopose paprastai būna sausa, o erkės, pasikartosiu, labai nemėgsta sausumo ir saulės. Didesnė tikimybė rasti erkę kopose gali būti drėgnuoju laikotarpiu. Vis dėlto, mano manymu, ten erkės patenka ne natūraliai, bet būna perneštos“, – dar kartą pabrėžė pašnekovė.
Erkių jau rado ir šiemet
Kaip 15min informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC), Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistai 2022 m. liepos 11 d. ir rugpjūčio 3 d. Girulių miške surinko 70 erkių, kurias pristatė į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją ištyrimui dėl erkinio encefalito ir Laimo ligos sukėlėjų nešiojimo nustatymo. Tyrimų rezultatai parodė, kad 18,6 proc. erkių (13) yra Laimo ligos sukėlėjo nešiotojos, erkinio encefalito sukėlėjo ištirtose erkėse nebuvo rasta.
2023 m. birželio 27 d. Klaipėdos departamento specialistai Girulių miške atliko erkių gausos stebėseną, kurio metu viename maršruto kilometre aptiko 61 erkę.
Šiemet liepos–rugsėjo mėnesiais planuojama rinkti erkes tose vietose, kurias susirgę asmenys dažniausiai nurodo, kaip galimas užsikrėtimo vietas.
„Atkreipiame dėmesį, kad erkės gyvena ten, kur gera augmenijos danga, vidutinis arba didelis kritulių kiekis, kur dirvožemio paviršius išlieka drėgnas net ir sausuoju metų laiku. Aktyvi erkė dažniausiai randama ant žolės stiebo 10–20 cm aukštyje“, – nurodė NVSC portalui atsiųstame laiške.
