Oda – didžiausias mūsų kūno organas: jos plotas siekia 1,7 – 2,6 kvadratinių metrų. Kasdien šį mūsų organizmo apsauginį barjerą veikia daugybė įvairių veiksnių. Vieni pavojingiausių – ultravioletiniai A (UVA) ir B (UVB) Saulės spinduliai.
Nors Žemės paviršių pasiekia vos 2-3 proc. ultravioletinių Saulės spindulių, net ir ta nedidelė dalis, paveikusi neapsaugotą odą, gali sukelti fotodermatozę.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė priminė, jog vasarą itin svarbu tausoti odą ir naudoti kosmetikos priemones, apsaugančias nuo žalingo saulės spinduliuotės poveikio.
Fotodermatozės – itin įvairialypė grupė odos ligų, kurias sukelia arba pasunkina ultravioletiniai ir matomieji Saulės spinduliai. Tarkime, UVA spinduliai, kurių mus pasiekia ir į odą įsiskverbia daugiausia, gali sukelti fotoalergines reakcijas, polimorfinį šviesos bėrimą, įvairias lėtines uždegimines odos ligas, o UVB spinduliai gali sukelti eritemą.
Todėl, pasak profesorės, apsauginio kremo sudėtyje būtinai turi būti medžiagų, saugančių nuo ultravioletinių A ir nuo matomųjų Saulės spindulių.
Saulės spinduliai turi ir gydančių savybių: daliai sunkiomis odos ligomis sergančių pacientų sėkmingai taikoma fototerapija. Tačiau kai kuriais atvejais savijautą gali pabloginti ne tik ultravioletiniai spinduliai, bet ir netinkamai parinkta kosmetika.
Profesorė perspėjo, kad fotoalerginį dermatitą gali sukelti ir pats apsauginis kremas nuo saulės. Taip pat nerekomenduotina veidui naudoti stiprių kortikosteroidinių preparatų, nes jie gali sukelti perioralinį dermatitą.
„Sergantys lėtinėmis fotodermatozėmis vengia būti saulėje, todėl ima trūkti vitamino D, kurio sintezei odoje reikia saulės spindulių. Tokiais atvejais tikslinga šio vitamino skirti papildomai“, – pastebėjo LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė.
Lietuvos higienos instituto duomenimis, odos ir poodžio ligomis 2016 m. sirgo 8 proc. suaugusiųjų ir 14 proc. vaikų.
