„Dvynių transfuzijos sindromas atsiranda dėl nenormalios vaisių kraujotakos persiskirstymo per vienos bendros placentos kraujagysles. Dvynys donoras netenka kraujo. Mažiau kraujo prateka pro jo inkstus, jis mažiau šlapinasi, todėl šlapimo pūslė maža arba visai tuščia ir nematoma, mažėja vaisiaus vandenų. Šio dvynio augimas sulėtėja, jis prispaudžiamas prie gimdos sienelės. Dvynys recipientas gauna per didelį kraujo kiekį, inkstai gamina labai daug šlapimo, todėl šlapimo pūslė didelė, pertempta. Širdies veikla tampa nepakankama, prasideda universali vaisiaus vandenė“, – apie sutrikimą pasakoja VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė prof. Diana Ramašauskaitė.
Negydomas dvynių transfuzijos sindromas dažnai baigiasi tragiškai – dėl išsivysčiusių komplikacijų vaisių žūties tikimybė iki gimdymo yra 80–100 proc., o tais retais atvejais, kai dvyniai išgyvena, sunkių neurologinių komplikacijų (cerebrinis paralyžius, mikrocefalija, porencefalija, multicistinė encefalomaliacija) pasitaiko apie 15 proc.
Šis sindromas kelia grėsmę ir motinai – dėl žymaus vaisiaus vandenų kiekio padidėjimo greitai didėja gimda (pilvas), pasireiškia pertempimas (sunkumas, skausmas, netgi dusulys). Labai padidėja savaiminio vaisiaus vandenų nutekėjimo rizika, o dėl to – vėlyvo nėštumo nutrūkimo arba ankstyvo priešlaikinio gimdymo rizika. Dėl gimdos pertempimo didėja ir žymaus kraujavimo po gimdymo ar persileidimo rizika.
„Į mūsų centrą kreipėsi pacientė, kuriai 20 nėštumo savaitę buvo nustatytas dvynių transfuzijos sindromas. Įprastai tokiais atvejais siųsdavome konsultacijai ir gydymui į užsienio klinikas, tačiau, pasitarę su paciente, nusprendėme imtis inovatyvaus metodo ir atlikti dvynių placentos kraujagyslių atskyrimą Santaros klinikose. Fetoskopu atlikta operacija – efektyviausias ankstyvojo dvynių transfuzijos sindromo gydymo būdas. Operacijos metu pro nedidelį dūrį moters pilve fetoskopas (specialus instrumentas) įkišamas į gimdą, specialia kamera apžiūrimos kraujagyslės ir patologinės uždaromos lazeriu. Tokia operacija pašalina dvynių kraujotakos sutrikimo priežastį ir ženkliai pagerina prognozę“, – dalijasi pirmą tokią operaciją Santaros klinikose atlikusi gydytoja akušerė ginekologė, Vaisiaus medicinos kompetencijos centro vadovė dr. Jelena Volochovič.
Anot medikių, daugiavaisio gimdymo dažnis Lietuvoje yra 11–13 proc.
Labai svarbi laiku atlikta ir tiksli diagnostika. Anot medikių, daugiavaisio gimdymo dažnis Lietuvoje yra 11–13 proc. Pastaraisiais metais tokio nėštumo atvejų daugėja. Tam įtakos neabejotinai turi vyresnis nėščiųjų amžius ir šiuolaikiniai pagalbinio apvaisinimo metodai. Daugiavaisis nėštumas susijęs su didele komplikacijų rizika motinai ir vaisiams. Dėl to, kad gimdoje auga du ar daugiau vaisių, motinai yra didesnė nėštumo nutrūkimo, priešlaikinio gimdymo, mažakraujystės, nėštumo sukelto cukrinio diabeto, hipertenzinės būklės, pogimdyminio kraujavimo tikimybė. Kartais vaisiai vystosi netolygiai, turi raidos patologiją, nenormalų vaisių vandenų kiekį, gimdoje išsidėsto netaisyklingai, gimsta neišnešioti ar net žūsta gimdoje.
Tam, kad laiku būtų pastebėtos galimos komplikacijos, nėštumo metu apsilankymai pas akušerį ginekologą yra dažnesni, nėštumo priežiūra yra individuali bei skiriasi nuo vienavaisio nėštumo priežiūros. Kas 2–4 savaites atliekami ultragarsiniai tyrimai, būtini vaisių raidai vertinti. Nėštumo ir gimdymo eiga labiausiai priklauso nuo vaisių, jų placentų ir dangalų skaičiaus. Prognozė palankesnė, jei mažiau vaisių auga gimdoje ir jei kiekvienas vaisius turi atskirą placentą bei dangalus.
„2017 m. Santaros klinikose įsteigtas Vaisiaus medicinos kompetencijos centras. Daugiaprofilinė komanda, kurios sudėtyje yra įvairių gydytojų specialistų – perinatologų, akušerių ginekologų, genetikų, neonatologų, anesteziologų, vaikų kardiologų, vaikų chirurgų, vaikų urologų, vaikų neurochirurgų, kardiochirurgų ir kitų – konsultuoja nėštumo ir gimdymo priežiūros klausimais, teikia pagalbą esant įvairiai vaisiaus patologijai. Centre sukaupta didžiulė patirtis gydant vaisiaus širdies ritmo sutrikimus, nustatomi reti geniniai sindromai, atliekamos invazinės procedūros, pvz., perpilant kraują dar negimusiems vaisiams“, – naujuoju padaliniu džiaugiasi prof. Diana Ramašauskaitė.
