Apie tai rašoma TV8 kanalo pranešime žiniasklaidai.
Transplantacijos vaikų amžiuje yra retos, itin sudėtingos operacijos. Kiekvienas atvejis medikams tampa tikru iššūkiu, o siekiant užtikrinti kokybę, šalių bendradarbiavimas yra būtinas.
Taip nutiko ir mažylės Barboros atveju – jos tulžis negalėdavo nutekėti iš kepenų į žarnas, dėl to atsirado kepenų uždegimas, vystėsi nepakankamumas. Tokiu atveju, vienintelis būdas gyvybei išgelbėti – kepenų transplantacija. Kadangi Lietuvoje tokių atvejų pasitaiko itin retai, mūsų šalies medikai glaudžiai bendradarbiauja su medicinos profesionalais iš Lenkijos.
„Barborai buvo likusi gyventi vos savaitė, gydytojai skubiai mus išsiuntė į Lenkiją. Aš turėjau būti donorė, bet atlikus papildomus tyrimus, paaiškėjo, kad netinku. Buvom priversti ieškoti kito donoro“, – prisiminimais laidoje „Sveikatos medis“ sekmadienį dalinsis mergaitės mama Eglė Paulavičė.
Sužinojus, kad mamos kepenys yra per didelės mergaitei, į pagalbą atskubėjo ir į Varšuvą atvyko Eglės mama, Barboros močiutė Giedrė Jonaitienė. Atlikus tyrimus jos išgirdo širdį džiuginantį rezultatą – močiutė tinkama būti donore Barborai.
„Tai buvo pirmas atvejis Lietuvos praktikoje, kuomet donoru tapo močiutė, o ne tėvai. Buvo labai netikėta, kad mama netiko, nes jos kepenys buvo per didelės vaikui. Tačiau močiutės kepenys tiko ir ji paaukojo dalį savo kepenų anūkei“, – laidoje pasakos Vaikų ligoninės VU Santaros klinikų vaikų gastroenterologas, profesorius Vaidotas Urbonas, prižiūrėjęs ir atidžiai sekęs visą mergaitės gydymą.
Anot gydytojo, kepenų transplantacijos atliekamos daugelyje pasaulio šalių, tačiau Lietuvoje tokių operacijų poreikis yra nedidelis, tad su transplantologais sutarta, kad jas atlieka kitų šalių kolegos.
„Esame labai dėkingi profesoriui Vaidotui Urbonui. Visas praėjusių metų žiemos šventes praleidome su juo besišnekant telefonu ir mūsų viltis palaikė tik jo priežiūra, dėmesys ir optimizmas“, – gražiausius žodžius profesoriui skyrė Barboros artimieji.
Sveikatą stiprinančios mokyklos Lietuvoje
Sveikatą stiprinanti mokykla – tai mokykla, kurioje mokinių sveikata rūpinamasi visokeriopai. Svarbi tiek fizinė, tiek socialinė tiek psichologinė sveikata. Be to, tokiose mokyklose kuriama sveikatai palanki aplinka, sveikatos ugdymas yra integruojamas į bendrus dalykus ir stengiamasis, kad ne tik pamokoje, bet ir laisvalaikiu visi galvotų kaip stiprinti sveikatą.
„Šis tinklas yra unikalus, jo pradžia – 1993 metai. Nemačiau jokios kitos tokios programos, kuri tiek metų veiktų. Tai unikalu ir tuo, jog į sveikatą stiprinančios mokyklos veikimą įtraukiama visa mokyklos bendruomenė“, – laidoje pasakos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Nijolė Paulauskienė.
Šį rudenį net 90 mokyklų pateikė prašymą būti priimtoms į sveikatinančių mokyklų tinklą. Beveik visose šalies savivaldybėse yra šių mokyklų. Viena iš jų – Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazija, kurioje „Sveikatos medžio“ kūrybinė grupė ir lankėsi.
Sulaukus 40-ies, kraujospūdį reikia matuoti kasdien
Viso pasaulio medikai vieningai teigia, jog aukštas kraujospūdis yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių prieširdžių virpėjimo atsiradimus, galvos smegenų insultą. Gydytojai įsitikinę – kraujospūdžio matavimo aparatą kiekvienas turėtų turėti savo namuose, o nuo 40 metų matuotis kraujo spaudimą reiktų kasdien.
„Labai svarbu, kad kiekvienas žinotų, koks yra jo kraujospūdis ir jį reguliariai matuotų. Dažnai matuojant kraujospūdį pas gydytoją, jis būna padidėjęs dėl balto chalato sindromo, dėl to itin aktualu kraujospūdį matuotis ir namų aplinkoje“, – patarimais dalinsis VUL Santaros klinikų gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis.
Artėjant didžiausioms metų šventėms medicinos atstovai vieningai teigia, jog kraujospūdžio matavimo aparatas galėtų būti puiki dovana kiekvienam, kurio sveikata mums rūpi.
Kaip suvaldyti blogojo cholesterolio lygį kraujyje?
Vieni svarbiausių faktorių, skatinančių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra aukštas kraujospūdis, rūkymas ir didelė blogojo cholesterolio koncentracija kraujyje.
Būtent cholesteroliui buvo skiriamas didelis dėmesys neseniai Paryžiuje įvykusiame kardiologų draugijos kongrese. Gydytojai iki šiol ieško tinkamiausio būdo, kaip suvaldyti kylantį cholesterolio lygį ir užkirsti kelią sunkiems jo padariniams.
„Mes nejaučiame padidėjusio cholesterolio. Nejaučiama jo ir gydymo procese. Deja, mes galime pajusti tik padarinius, sukeltus padidėjusio blogojo cholesterolio. Vien tik dieta nepadeda sumažinti cholesterolio, todėl tam dažniausiai skiriami yra statinų grupės vaistai. Jie yra patikimi ir saugūs“, – teigė LSMUL Kauno klinikų kardiologijos klinikos išeminės širdies ligos skyriaus vadovė dr. prof. Olivija Gustienė.
Kaip vaikų sveikata turi būti rūpinamasi mokyklose, ką svarbu žinoti renkantis kraujospūdžio matavimo aparatą bei kaip sumažinti aukštą blogojo cholesterolio lygi – visa tai ir dar daugiau jau šį sekmadienį, 15 val. per TV8 televiziją.
