Uogos – kokia nauda sveikatai ir kaip geriau jas laikyti?

Vienas iš didžiausių vasaros džiaugsmų – švieži vaisiai, daržovės ir uogos. Pastarųjų ne retas vasaros sezonu stengiasi suvalgyti kuo daugiau, pasisemti vitaminų, naudingų medžiagų, mat jų sezonas – itin trumpas. Kokia gi iš tiesų uogų nauda mūsų organizmui ir kaip jas derėtų laikyti, siekiant išsaugoti naudingąsias savybes?
Avietės ir Melynės
Avietės ir Melynės / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Kuo naudingos?

Pirmiausiai reikėtų priminti, kad uogų, kaip ir vaistažolių, nerekomenduojama rinkti pamiškėse, šalia kelių. Geriausia jas rinkti pintinėse ir ne storesniu nei 30 cm sluoksniu. Liepos mėnesį miškuose dar būna žemuogių. Šios uogos reguliuoja medžiagų apykaitą, gerina virškinimą. Uždegiminius procesus malšina, žarnyno spazmus gydo, virškinimą gerina juodieji serbentai. Juos sveika valgyti kenčiantiesiems nuo aukšto kraujospūdžio.

Žolininkai juoduosius serbentus plačiai naudoja gydymui. Jie švelnina moterims priešmenstruacinį sindromą (PMS) ir menopauzės simptomus. Juodieji serbentai yra diuretikas, jais gydomas peršalimas. Iš uogų ir serbentų krūmų lapų gaminami vaistai, iš sėklų spaudžiamas aliejus. Iš džiovintų ar žalių lapų gaminama skani arbata. Žiemą užšaldytuose juoduosiuose serbentuose vis dar apstu vitaminų. Netgi iš džiovintų juodųjų serbentų lapų galima išsivirti vitaminizuotos arbatos.

Fotolia.com nuotr./Vasaros uogos
Fotolia.com nuotr./Vasaros uogos

Liepos mėnesį nokstančios gardžios vyšnios gerina virškinimą, žadina apetitą. Jose apstu geležies, todėl puikiai tinka gydant mažakraujystę. Šių uogų antpilas, kaip ir gervuogių, malšina troškulį, jo duodama karščiuojantiems ligoniams.

Mėlynės

Daugelis tikrai žino, kad mėlynės yra naudingos akims. Šviežios mėlynės arba mėlynių sultys mažina akių nuovargį, gerina regėjimą ir tinklainės atsinaujinimą. Taip pat sustiprina matymą prietemoje ir padeda dirbantiems dirbtinėje šviesoje ar ilgai dirbantiems su kompiuteriu. Tačiau mėlynės gali suteikti kur kas daugiau naudos mūsų organizmui. Jos, kaip ir kitos miško uogos, sukaupia daug žmogui būtinų ir naudingų medžiagų. Mėlynėse yra karotino ir vitamino C, kurie palaiko kraujagyslių elastingumą, B grupės vitaminų, dalyvaujančių nervinių ląstelių metabolizme.

Vitamino A mėlynėse yra ypač daug. Jis sėkmingai neutralizuoja laisvuosius radikalus, apsaugo organizmo ląsteles nuo pažeidimo. Gausu kalio, fosforo, kalcio, ypač daug geležies ir mangano. Jie aktyvina angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitą bei hormonų sintezę, reikalingi augimui, kraujo gamybai, audinių kvėpavimui. Kai trūksta mikroelementų, sutrinka biologiškai veiklių medžiagų – fermentų, hormonų ir vitaminų – susidarymas.

Gervuogės

Miško ir pamiškių gervuogės malšina troškulį karščiuojant. Mokslininkai, ištyrę daugiau nei tūkstantį maisto produktų, gervuoges išrinko daugiausia antioksidantų turinčiu produktu. Kaip žinome, antioksidantai neutralizuoja laisvųjų radikalų poveikį, taigi saugo mus nuo įvairių ligų ir senatvės, gerina sveikatą ir puoselėja grožį. Šios uogos sukaupia didelį kiekį A, B grupės vitaminų, vitamino C ir ypač daug vitamino E, padedančio kovoti su įvairiomis infekcijomis ir puoselėjančio odą, plaukus bei nagus. Net ir termiškai apdorojus gervuoges, jose lieka didelis vitamino E kiekis. Taip pat jose gausu angliavandenių, organinių rūgščių, aromatinių ir rauginių medžiagų, labai daug kalio, vario, mangano, fenolio ir folio rūgšties.

„Shutterstock“ nuotr./Uogos
„Shutterstock“ nuotr./Uogos

Avietės

Aviečių uogose ir lapuose gausu vitaminų (C, E, P, B1, B9, PP, karoteno), mineralinių medžiagų (geležies, vario, fosforo, jodo), ląstelienos, pektinų ir organinių rūgščių, pavyzdžiui, salicilo. Aviečių uogos renkamos liepą – rugpjūtį, o lapai – birželio – rugsėjo mėnesiais. Liaudies medicinoje taip pat naudojamos džiovintos šakutės su žiedais ir lapais, žiemą – šviežiai nuskinti ūgliai. Tad jeigu neturite sudžiovintų aviečių lapų ar vaisių, arbatos galite pasiruošti iš jaunų (pirmamečių) jų ūglių ir nedidelių stiebų.

Džiovinti ar šaldyti?

Skaniausios ir naudingiausios uogos būna iškart po surinkimo. Tačiau norint uogas išsaugoti žiemai, reikia jas šaldyti arba džiovinti.

Daugiau maistinių medžiagų išlieka užšaldytose uogose. Žemuoges, mėlynes rekomenduojama šaldyti neplautas, tik prieš tai jas reikėtų gerai perrinkti. Šaldiklio temperatūra turėtų būti 20–25 °C šalčio. Derėtų naudoti tik drėgmei ir garams atsparius indus. Naudojant polietileno maišelius, prieš juos užsandarinant reikia išspausti iš jų orą ir palikti 1 cm tarpą galimam produktų išsiplėtimui.
Džiovinimui renkamos gerai sunokusios sausos uogos. Pavėsyje apvytinamos ir tuomet džiovinamos ne aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje. Iš šių uogų labai tinka daryti arbatas. Džiovintas mėlynes galima vartoti net 2 metus. Ne mažiau naudingų savybių turi uogų augalų lapai, džiovinami vėdinamoje patalpoje, pavėsyje.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų