Pagrindinė rekomendacija – nebūti lauke
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Irenos Taraškevičienės, padidėjusi oro tarša dažnai neturi ūmaus poveikio sveikatai, tačiau jos poveikis yra kaupiamasis.
„Sveiki žmonės paprastai nejaučia jokių pašalinių poveikių. Kad sveikas žmogus pajustų sveikatos pokytį, užterštumas turėtų būti jau labai didelis, pavyzdžiui, smogas. Yra buvę pasaulyje atvejų, kai susiklostė tokios meteorologinės sąlygos, kai gamyklų teršalai laikėsi arti žemės paviršiaus ir dėl to net buvo nemažai mirčių. Tiesa, ten buvo specifiniai teršalai. Kietosios dalelės ūmaus poveikio, kad pradėtume kosėti, čiaudėti, neturi, bet yra pavojingas jų ilgalaikis, kaupiamasis poveikis, kuris didina riziką susirgti tam tikromis ligomis arba pabloginti jau esamų ligų eigą.
Tokiomis dienomis protinga pasisaugoti visiems, o sergantiesiems lėtinėmis ligomis, ypač jeigu jie iš patirties žino, kad oro užterštumas pablogina jų sveikatą, pavyzdžiui, jiems sunkiau kvėpuoti, sunkiau eiti, primygtinai nerekomenduojama būti lauke, nors kai geri orai, būti lauke labai malonu. Tokiu atveju bent jau reikėtų vengti vietų, kuriose tarša ypač didelė – gatvių, kuriomis vyksta intensyvus eismas.
Visi žinome, kad būtent automobiliai smarkiai prisideda prie oro taršos kietosiomis dalelėmis, o kuo taršos šaltinis arčiau, tuo tarša didesnė. Taip pat yra bendros rekomendacijos dėl vaikų buvimo lauke tokiomis dienomis. Higienos normoje nurodyta, kad ugdymo įstaigos neturėtų vaikų vesti į lauką, lauke neturėtų vykti kūno kultūros pamokos“, – aiškino specialistė.
Paklausta, ar gali padėti lauke dėvimos medicininės kaukės, specialistė pabrėžė, kad dar yra mažai duomenų apie pozityvų kaukių poveikį. Žinoma, dalį stambiųjų dalelių jos sulaiko, tačiau smulkiosios dalelės prasiskverbia ir pro jas.
Laistyti gatves neefektyvu
Kaip pasakojo I.Taraškevičienė, dienų, kai oro tarša viršijo ribinę normą, šiemet buvo ne tiek ir mažai, ypač šildymo periodu. Šiuo metu oro tarša padidėjusi dėl kelių priežasčių. Be nuolat veikiančio taršos šaltinio – automobilių, oro kokybę paveikė dideli gaisrai Baltarusijoje.
Mat vėjuotomis dienomis į orą patekę teršalai nunešami gana toli. Be to, vakar mūsų šalį turėjo pasiekti ir smėlio dalelės iš Sacharos. Žinoma, prisidėjo ir pastaruoju metu vyravę sausi orai – dėl to vėjas labai lengvai nuo žemės pakelia dulkes su visomis kietosiomis dalelėmis.
„Kalbant apie veiksmingas trumpalaikes priemones oro taršai suvaldyti, galima uždrausti eismą kai kuriomis miesto gatvėmis. Mes tokios praktikos dar neturime, nes tai nėra taip paprasta įgyvendinti, tačiau tokia galimybė teisės aktuose yra numatyta. O štai gatvių laistymas nėra labai veiksmingas. Jis padeda tik trumpam, kol sudrėkintas paviršius išdžiūsta“, – teigė specialistė.
Pasak I.Taraškevičienės, kolektyviai galėtume prisidėti prieš aplinkos taršos mažinimo nevažiuodami automobiliu, jeigu tai įmanoma. Aišku, vienas žmogus dar nėra kritinė masė, bet lašas po lašo ir ji susidarytų. Svarbu, kad žmonės apie tai susimąstytų. Tarša kietosiomis dalelėmis yra sunkiausiai valdoma, nes ją sukelia mūsų gyvenimo būdas.
Teršalų poveikis sveikatai
Oro taršos poveikis žmogaus organizmui įvairus, jis priklauso nuo teršalų tipo, pagaliau nuo kiekvieno žmogaus jautrumo ir pan. Oro užterštumo poveikis žmonių sveikatai pasireiškia plaučių funkcijų pakenkimais, kvėpavimo takų ligomis, imuninės sistemos silpnėjimu, turi didelę įtaką sergamumo kvėpavimo takų bei širdies ir kraujagyslių ligų padidėjimui.
Kietųjų dalelių patekimas į žmogaus organizmą priklauso nuo dalelių dydžio. Didesnės dalelės yra sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose (gerklėje, nosyje), čiaudint, kosint dalelės yra pašalinamos. Smulkiosios dalelės per kvėpavimo sistemą patenka į gilesnius kvėpavimo takus (bronchus, alveoles) ir ten nusėda. Smulkiausios kietosios dalelės, pasiekusios alveoles, gali būti perneštos ir į kraują.
Kietųjų dalelių poveikyje yra apsunkinama plaučių veikla, susilpnėja jų funkcija, sutrinka širdies ritmas, sumažėja vidutinė būsimo gyvenimo trukmė. Dėl nuolatinio buvimo aplinkoje, kurioje yra nemažos kietųjų dalelių koncentracijos, gali išsivystyti kvėpavimo takų ligos, tokios kaip astma, bronchitas, ilgainiui – plaučių vėžys, širdies veiklos sutrikimai.
Anglies monoksidas, kurių pagrindiniai šaltiniai – automobilių išmetamosios dujos, sunkioji pramonė ir šildymas, per kvėpavimo sistemą patenka į žmogaus kraują, kur jungiasi su hemoglobinu – molekule esančia raudonuosiuose kraujo kūneliuose, kurie nešioja deguonį po žmogaus organizmą. To pasekoje susidaręs naujas junginys mažina kraujo gebėjimą pernešti deguonį. Dėl anglies monoksido poveikio paūmėja širdies, kraujotakos ligos, didėja kraujo krešulių tikimybė.
Padidėjusios sieros dioksido koncentracijos poveikis pasireiškia kvėpavimo takų, akių gleivinės dirginimais, kosuliu. Jautriausios grupės – pagyvenę žmonės ir vaikai, sergantys širdies, kraujagyslių ligomis.
