Apie tai, kada ir kam reikia kreiptis į ligonių kasas dėl draustumo patvirtinimo ir kokių problemų gali kilti pamiršus apsidrausti privalomuoju sveikatos draudimu, pasakoja Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Rolanda Jonuškienė.
– Kodėl apie vienus asmenis ligonių kasos gauna informaciją apie jų draustumą, o kitiems tenka patiems kreiptis į ligonių kasas dėl draustumo patvirtinimo?
– Didžiajai daugumai šalies gyventojų – dirbančių ar draudžiamų valstybės lėšomis – kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl draustumo patvirtinimo nereikia, kadangi ligonių kasa gauna duomenis iš Gyventojų registro, „Sodros”, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos darbo biržos, iš moksleivių ir studentų registrų ir kitų valstybės institucijų.
Valstybės lėšomis draudžiamos nuolat Lietuvoje gyvenančios moterys nėštumo laikotarpiu, t. y. 70 dienų iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo.
Vis dėlto, kai kuriais atvejais tokios informacijos neužtenka ir gyventojams reikia patiems kreiptis į teritorinę ligonių kasą, kad būtų patvirtintas jų draustumas.
– Kodėl niekur nedirbančioms ir kūdikio besilaukiančioms moterims nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos priklauso ne visą nėštumo laikotarpį?
– Į teritorinę ligonių kasą pirmiausia turėtų kreiptis niekur nedirbančios kūdikio besilaukiančios moterys, kadangi valstybės lėšomis jos yra pradedamos drausti nuo 28 nėštumo savaitės.
Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymu, privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis gali būti draudžiami Lietuvos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje.
Valstybės lėšomis draudžiamos nuolat Lietuvoje gyvenančios moterys nėštumo laikotarpiu, t. y. 70 dienų iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo. Todėl niekur nedirbančiai besilaukiančiai moteriai nerimauti, ar bus suteiktos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos, neverta, tik reikia apsilankyti teritorinėje ligonių kasoje su asmens tapatybę ir nėštumą patvirtinančiais dokumentais.
– Ką daryti, jei kūdikio besilaukiančiai moteriai dar nėra suėjusios 28 nėštumo savaitės?
– Tokiu atveju būsima mama turi pati draustis, nes asmenys, nepatenkantys į privalomojo sveikatos draudimo (PSD) draudžiamųjų kategorijas (nevykdantys jokios darbinės veiklos ir nedraudžiami valstybės lėšomis), turi už save kas mėnesį mokėti 9 proc. minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio PSD įmokas (per metus – 9 proc. 12 MMA). Įmoka sumokama iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos. PSD įmokos mokamos į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas.
Pasitaiko atvejų, kai tėvai, auginantys vaikus, mano, kad pagal Sveikatos draudimo įstatymą jie valstybės lėšomis draudžiami „automatiškai“ ir į ligonių kasas dėl draustumo patvirtinimo nesikreipia.
Pasitaiko atvejų, kai tėvai, auginantys vaikus, mano, kad pagal Sveikatos draudimo įstatymą jie valstybės lėšomis draudžiami „automatiškai“ ir į ligonių kasas dėl draustumo patvirtinimo nesikreipia.
Pagal Sveikatos draudimo įstatymą, auginant vaiką iki 8 metų vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų gali rinktis, kuris bus draudžiamas valstybės lėšomis. Jeigu šeimoje auga du ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų gali būti draudžiamas valstybės lėšomis, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų. Tačiau šiuo atveju vienas iš tėvų, kuris nori būti draudžiamas valstybės lėšomis, turi atvykti į teritorinę ligonių kasą su savo asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu ir vaiko gimimo liudijimu.
Duomenys, patvirtinantys vieno iš tėvų draustumą, bus suvesti į informacinę sistemą, kuria naudojasi ir visos gydymo įstaigos. Minėtus dokumentus galima pateikti asmeniškai, per įgaliotą asmenį ar paštu.
Jei dokumentai bus pateikti per įgaliotą asmenį, jis turės pateikti savo tapatybę patvirtinantį dokumentą bei vieno iš tėvų asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją ir gimimo liudijimo originalą.
Jei dokumentai siunčiami paštu, turi būti pateikta vaiko gimimo liudijimo kopija, patvirtinta notaro, vieno iš tėvų asmens dokumento kopija ir laisvos formos prašymas patvirtinti vieno iš tėvų draustumą.
– Kodėl atvykti į ligonių kasas patvirtinti savo draustumą reikia ir jaunuoliams, pasirinkusiems studijas užsienyje?
Pagal Sveikatos draudimo įstatymą Lietuvos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai bei studentai yra draudžiami valstybės lėšomis. Apie juos duomenis ligonių kasos gauna iš moksleivių ir studentų registro.
Studentai privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami vieniems mokslo metams, todėl pažymą iš ES aukštosios mokyklos ligonių kasai reikia pristatyti kiekvienais mokslo metais.
Tačiau išvykstantiesiems studijuoti į Europos Sąjungos (ES) šalių universitetus, sveikatos draudimas Lietuvoje patvirtinamas tik tuomet, kai teritorinei ligonių kasai pateikiama mokymo įstaigos akademinė pažyma (originalas). Joje turi būti nurodyti studento asmens duomenys, aukštosios mokyklos pavadinimas ir mokslo metų pradžios data ar studijų laikotarpis bei studijų forma.
Studentai privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami vieniems mokslo metams, todėl pažymą iš ES aukštosios mokyklos ligonių kasai reikia pristatyti kiekvienais mokslo metais.
– O jeigu Lietuvos aukštųjų mokyklų studentas išvyksta studijuoti į ES šalis pagal studijų mainų programas? Ar ir šiuo atveju studentui reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius teisę į sveikatos draudimą valstybės lėšomis?
– Taip, ir šiuo atveju studentui reikia kreiptis į ligonių kasas ir pateikti pažymą iš ES aukštosios mokyklos, kadangi vykstančiojo (išvykusio) studijuoti į ES šalis pagal mainų programas studento duomenys nėra tvarkomi Studentų registre.
Vilniaus TLK primena, kad savo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu galima pasitikrinti internetinėje svetainėje www.vilniaustlk.lt – skyrelyje „Pasitikrinkite savo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu“.
