„Turime nukirsti viruso plitimo grandines, maksimaliai apriboti žmonių kontaktų skaičių. Jeigu tėvai dirba nuotolyje, o vaikai eina į mokyklą – tėvų nuotolis nebus efektyvus. Jeigu vaikai bus namie, o tėvai darbovietėje su kolegomis gers kavą – moksleivių atostogos nebus prasmingos.
Jeigu visa šeima sėdės namuose, o į svečius atvyks „mieliausi giminės“ ar draugai, virusas plis toliau. Jeigu būriuosimės kartu prekybos centruose, šalia eglučių ar kitose vietose, negelbės nei puiki ištraukiamoji ventiliacija, nei milžiniškas vėjas lauke.
2 metrų atstumas, minimalus buvimo laikas kartu ir kaukės – vieninteliai vaistai, galintys sustabdyti infekciją pačiu palankiausiu jos plitimo metu – gruodžio mėnesį“, – sako prof. V.Kasiulevičius.
Pasak profesoriaus, jeigu situacija šalyje išliks tokia, kaip dabar, kai susirgimų ir mirčių nuo koronaviruso skaičius vis auga, netruksime aplenkti prastais rodikliais pasižyminčią Švediją:
„Turime sumažinti naujų susirgimų skaičių. Pirmosios bangos metu mums visiems kartu tai sekėsi daryti. Net ir dabar, kai tenkantis milijonui susirgimų skaičius gyventojų toks pats kaip Švedijoje, Covid-19 mirčių skaičiumi 1 milijonui gyventojų Švedija mums vis dar nusileidžia daugiau kaip 3 kartus. Tačiau, jeigu viskas klostysis taip kaip dabar, tai mes šia blogąja prasme aplenksime ir švedus.“
V.Kasiulevičius sako, kad koronaviruso pandemija savo mastu ir žala prilygsta XIX–XX a. pandemijoms:
„Tik šį sykį bakterinės komplikacijos nebėra svarbiausia mirties priežastis. Koronaviruso sukelta citokinų audra ir jos pasekmės pasiglemžia daugumą gyvybių.“
Savo feisbuko paskyroje profesorius pasidalijo XIX ir XX a. siautusių gripo pandemijų padarinių skaičiais ir palyginimais:
„1889–1890 m. siautusios ir pirmosios geriausiai aprašytos gripo pandemijos metu atvejų – mirčių santykis (angl. case – fatality rate) rodiklis svyravo tarp 3–4 proc., mirčių buvo daug, nes vien Švedijoje per 8 savaites virusas apėmė 60 proc. populiacijos. Tuo tarpu 2020 m. švedai laikėsi rekomendacijų, kiek įmanoma dirbo iš namų ir virusas šalyje apėmė tik nedidelę populiacijos dalį.
Mokslininkai iki šiol nesutaria dėl 1918 m. pandemijos padarinių visame pasaulyje, tačiau Jungtinėse Valstijose ispaniškuoju gripu užsikrėtė maždaug 28 proc. tuometės 105 mln. žmonių populiacijos. 1918–1919 m. JAV mirė nuo 500 000 iki 850 000 žmonių, arba 1,7–2,8 proc. visų susirgusių.
1957–1958 m. Azijos gripo pandemija nusinešė nuo 1,5 iki 4 mln. gyvybių. Azijos gripo pandemijos atvejų – mirčių (angl. case – fatality rate) santykis – 0,67 proc. Tačiau Azijos gripo metu pasaulis jau turėjo antibiotikus.
Kadangi daugelis gripo sukeltų mirčių buvo susiję su bakterinėmis komplikacijomis (dažniausiai plaučių uždegimais), tos šalys, kurių sveikatos apsaugos sistemos turėjo antibiotikų ir geras ligonines Azijos gripo bangą išgyveno daug lengviau. Vėlesnės gripo pandemijos tiek galvos skausmo nebesukeldavo, kadangi gera sveikatos priežiūra ir antibiotikai gelbėdavo daugelį.“
