Tai lėmė ir tai, kad sveika gyvensena tapo patrauklia tendencija Baltijos šalyse. Kaip rašome pranešime žiniasklaidai, tyrimų centro „SKDS“ vykdytos apklausos duomenimis, net 55 proc. respondentų Baltijos šalyse teigė, kad jie maitinasi sveikai. Taip pat net trys ketvirtadaliai apklaustųjų teigė, kad stengiasi į savo mitybą įtraukti daugiau augalinės kilmės produktų.
Tai neturėtų stebinti, nes jie yra laikomi vienais iš sveikos gyvensenos pamatų: augalai savo sudėtyje turi skaidulų, vitaminų, mineralų ir įvairių kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Tai teigiamai veikia žmogaus organizmą – skaidulos gerina virškinimo sistemos darbą, vitaminai ir mineralai veikia visus organizmo procesus, biologiškai aktyvios medžiagos, pavyzdžiui, antioksidantai, apsaugo organizmą nuo laisvųjų radikalų poveikio.
Praėjusiais metais „Alpro“ atliktos apklausos duomenimis, 45 proc. vartotojų propaguoja sveikesnį gyvenimo būdą vartodami augalinės kilmės gėrimus. Jų populiarumą didina ir tai, kad dažnai šie gėrimai yra puikus pieno pakaitalas – jie gali būti geriami vieni, naudojami su sausais pusryčiais, pilami į kavą, taip pat tampa sudedamąja kokteilių, blynų ir padažų dalimi.
„Vis dar gajus mitas, kad augalinės kilmės gėrimai yra veganiškų ir vegetariškų patiekalų dalis ir yra naudojami žmonių, kurie laikosi tam tikros gyvenimo filosofijos. Iš tiesų jie vis labiau mėgstami įvairiausių žmonių dėl gero skonio, teigiamo poveikio sveikatai, mažesnio sočiųjų riebalų kiekio.
Taip pat vartoti šiuos gėrimus skatina ne tik jų gerosios savybės, dabar vyraujančios mados, bet ir tai, kad vien Lietuvoje kas trečias žmogus netoleruoja karvės piene esančios laktozės, o dar dalis yra alergiški pieno baltymui“, – teigia dietistė V.Kurpienė.
Jie taip pat yra praturtinti žmogaus organizmui reikalingomis maistinėmis medžiagomis, mineralais ir vitaminais, jų yra įvairių rūšių ir skonių, todėl visada įmanoma rasti patraukliausią variantą.
Tiesa, reikia atsižvelgti ir į tai, kad augalinio „pieno“ savybės gali būti labai skirtingos ir priklauso nuo dviejų veiksnių.
Lietuvoje kas trečias žmogus netoleruoja karvės piene esančios laktozės.
„Svarbiausia atkreipti dėmesį iš kokio produkto gėrimas yra pagamintas. Pavyzdžiui, migdolų gėrimo savybės bus panašios į migdolų riešutų, avižų pienas turės avižų naudingąsias savybes.
Antra, reikia žiūrėti, kokia yra gėrimo sudėtis maistinių ir sudėtinių medžiagų prasme. Pavyzdžiui, dažniausiai augalinis „pienas“ (išskyrus kokosų gėrimą) yra mažiau kaloringas už karvės pieną. Baltymų kiekis skirtinguose augaliniuose gėrimuose smarkiai skiriasi, bet karvės pieno ir sojų gėrimo, vadinamu pienu, baltymų kiekis yra panašus. Abiejų produktų baltymai – visaverčiai, tai reiškia, kad labai gerai pasisavinami.
Avižų ir migdolų gėrimuose baltymų kiekis mažas, tačiau šie gėrimai praturtinti riebiosiomis rūgštimis ir yra mažiausiai kaloringi. Patariu augalinį „pieną“ rinktis individualiai pagal kiekvieno žmogaus tikslus, sveikatos būklę ir mitybos įpročius. Taip pat reikėtų vis keisti augalinius gėrimus ir vengti vartoti kasdien tą patį“, - pasakoja V. Kurpienė.
Ryžių gėrimas gali būti praturtintas vitaminais B ir D, kalciu, skaidulomis. Labai mažai cukraus randama kokosų gėrime, nors jis yra saldžiausias iš visų mitybos specialistės minėtųjų gėrimų. Jame taip pat yra įvairių vitaminų (B1, B2, B3, C), kalcio, seleno, vario, cinko, geležies ir mangano.
Minėti produktai padeda paįvairinti savo meniu netoleruojantiems laktozės, kurių pasaulyje vis daugėja.
