Šakninių daržovių pasirinkimas – išties nemažas ir galintis atitikti įvairius skonius. Jų būna įvairių spalvų: baltos, geltonos, violetinės, oranžinės, kiekviena turi savo naudą.
Pasak V.Kurpienės, šakninės daržovės, išskyrus bulves, turi gana nedaug kalorijų, labai daug skaidulų, yra labai sočios. „Kadangi nutukimo problema – gan didelė, fizinis aktyvumas daugumos gyventojų – mažas, šakninės daržovės yra puikus maistas, turintis mažai kalorijų, sotus ir sveikas“, – sako mitybos ekspertė ir priduria, kad, valgant šaknines daržoves, dėl jų suteikiamo sotumo jausmo galima išvengti užkandžiavimo.
V.Kurpienė taip pat pastebėjo, kad šakninės daržovės, nors, kaip ji sako, iš pirmo žvilgsnio gali taip ir nepasirodyti, yra labai pigu:
„Suvalgius 200 g šakninių daržovių sotumo jausmas bus kur kas didesnis, ilgiau išliekantis nei pomidorų ir agurkų, padalijus kainą – ji tikrai išeina labai nedidelė.“
Šaknines daržoves galima ilgai išlaikyti
Šakninių daržovių nebūtina greit suvartoti, nes jos, esant tinkamai temperatūrai, gali ganėtinai ilgai išsilaikyti.
„Palaikant tam tikrą žemą temperatūrą ir drėgmę šakninės daržovės ilgai gali būti laikomos be jokių chemikalų. Geriausia jas laikyti rūsyje, jei neturite, galite laikyti šaldytuve daržovių skyrelyje. Jei nusipirkę žinote, kad greit suvartosite, galite laikyti ir kambario temperatūroje, bet tik, jei grindys nėra šildomos, nes tada jos suvys“, – pataria V.Kurpienė.
Pasak dietistės, norint šaknines daržoves atšviežinti, kad jos atgautų savo traškumą, jas galima pamerkti į kambario temperatūros vandenį ir palaikyti.
Tą viršutinę dalį su lapais, kurią nupjaunate nuo morkų, burokėlių, ridikėlių, galite pamerkti vandenyje ir pasidaiginti lapelių.
Iš šakninių daržovių galima pasidaiginti ir lapelių. „Tą viršutinę dalį su lapais, kurią nupjaunate nuo morkų, burokėlių, ridikėlių, galite pamerkti vandenyje gilesnėje lėkštelėje, kad ta nupjauta dalis būtų šiek tiek (keletą milimetrų) apsemta, ir taip pasidaiginti lapelių, kuriais galėsite gardinti salotas, sumuštinius, sriubas. Nemokamai gausite daug vitaminų“, – rekomenduoja mitybos ekspertė.
Kaip vartoti šaknines daržoves?
Pasak V.Kurpienės, šaknines daržoves galima valgyti šviežias, virti, garinti, kepti orkaitėje. Galima kepti ir keptuvėje, bet, kaip sako pašnekovė, viskas priklauso nuo temperatūros.
„Ir keptuvėje kepti produktai gali būti geri, šiuo atveju – daržovės, jei nėra didelio riebalų kiekio, nėra smarkiai užkaitinama, nėra skrudėsių. Nes lietuviai linkę labai ilgai čirškinti maistą – iki košės“, – pastebi mitybos ekspertė.
Orkaitėje V.Kurpienė daržoves pataria kepti iki 180 laipsnių, kiek ilgai – priklauso nuo to, kaip stambiai ar smulkiai jas supjaustysite. Svarbiausia, pasak jos, kad daržovės nebūtų sutižusios, nes tada sotumo jausmo jos nebesuteiks: ilgai kepant suyra skaidulos, kurios ir duoda sotumo jausmą. Taigi termiškai apdorojant daržovės turi likti traškios.
V.Kurpienė išskyrė 10 šakninių daržovių ir trumpai papasakojo apie kiekvienos jų naudą.
Ropės
V.Kurpienė rekomenduoja vartoti nuo senų laikų žinomas ropes. Jų yra įvairių skonių ir spalvų. Jas galima kepti orkaitėje, patiekti vietoj bulvių, vartoti prie mėsos ir žuvies. Galima maišyti šviežias su taip pat šiaudeliais pjaustytomis morkomis ar cukinijomis arba visas kartu.
Pasak mitybos ekspertės, ropės šaknyje yra daug vitamino C, o lapai – vitamino A, C, K, folatų ir kalcio šaltinis, juose taip pat daug liuteino.
Kai kurie ropių gali netoleruoti dėl jose esančių karčiųjų cianoglukozidų, išskiriančių nedidelį kiekį cianido.
Parsinešus ropę į namus, rekomenduojama pašalinti jos lapus ir stiebus, nes jie „vagia“ maistines medžiagas iš daržovės šaknų. Žalumynus reikėtų suvartoti kuo greičiau, nes jie greit praranda maistines medžiagas, o šaknis galite laikyti vėsioje ir drėgnoje patalpoje keletą savaičių.
Ridikai
Ridikų šaknis, V.Kurpienės teigimu, naudojama kaip vaistas, pavyzdžiui, apetito praradimui, bronchitui, karščiavimui, peršalimui ir kosuliui. Jis taip pat vartojamas esant dideliam cholesterolio kiekiui.
„Valgant kryžmažiedes daržoves, pavyzdžiui, ridikėlius, galima sumažinti vėžio riziką. Pasak Linuso Paulingo instituto, kryžmažiedžių daržovių sudėtyje yra junginių, kurie suskaidomi į izotiocianatus, kai jie derinami su vandeniu. Izotiocianatai padeda kūnui apsisaugoti nuo vėžį sukeliančių medžiagų ir užkirsti kelią navikui vystytis“, – sako mitybos ekspertė.
Ridikuose esančios skaidulos, pasak pašnekovės, padeda išvengti vidurių užkietėjimo, gali padėti valdyti gliukozės kiekį kraujyje ir taip padėti mesti svorį bei mažinti cholesterolio kiekį. Be to, ridikėliai yra natūralus priešgrybelinis produktas. V.Kurpienės teigimu, juose yra priešgrybelinis baltymas „RsAFP2“, kuris kovoja su Candida, kankinančia daugelį moterų.
Burokėliai
„Burokėlius daug kas valgo virtus, o kur kas geriau juos valgyti šviežius, termiškai neapdorotus, nes tada jie – vertingiausi“, – sako V.Kurpienė. Ji pataria juos supjaustyti smulkiais šiaudeliais arba pasidaryti burokėlių karpačo – tik tam reikalinga speciali tarka, kuri ypač plonai supjausto. „Šakninių daržovių skonis labai priklauso nuo supjaustymo“, – pastebi pašnekovė.
Pasak mitybos ekspertės, švieži burokėliai yra betaino šaltinis. Jie padeda įsisavinti gyvūninės kilmės baltymus, veikia priešuždegimiškai, juose esantis cholinas gerina kraujotaką, didina kraujo krešėjimą ir apsaugo nuo per didelio cholesterolio kiekio. Teigiama, kad ši daržovė gelbėja esant mažakraujystei.
Bulvės
Šviežia bulvė, pasak mitybos ekspertės, – vertinga daržovė, savyje turinti įvairiausių vitaminų, mineralų ir kitų mums būtinų maistinių medžiagų. Šios šakninės daržovės turi nemažą kiekį krakmolo, todėl jos teikia daug energijos, puikiai tinka vaikams, norintiems priaugti svorio ar intensyviai sportuojantiems.
Pažaliavusioms bulvėms vietos jūsų puoduose tikrai neturėtų būti.
„Bulvių galima valgyti ir norintiems palaikyti esamą svorį bei lieknėjantiems, tačiau pastaruoju atveju jų reikia vengti valgyti vakarais. Daugiausia naudingų medžiagų jos išlaiko verdamos su lupena ar kepamos orkaitėje ant grotelių iki 175 laipsnių, – sako V.Kurpienė ir primena, kad reikia atkreipti dėmesį į bulvės spalvą:
– Žaliose augalo dalyse ir pažaliavusiuose gumbuose yra iki 0,07 proc. nuodingo alkaloido solanino, taigi pažaliavusioms bulvėms vietos jūsų puoduose tikrai neturėtų būti.“
Griežčiai
Griežčiai, pasak V.Kurpienės, yra mažai kaloringa, daug vitamino C, kalio, kalcio, tirpių skaidulų (pektinų) turinti daržovė.
Jie tinka sriuboms, troškiniams, garnyrams, supjausčius šiaudeliais galima gaminti salotas su morkomis, cukinijomis ar kitomis daržovėmis.
Petražolės šaknys
Mitybos ekspertė sako, kad petražolių lapai, šaknys ir sėklos buvo naudojami tradicinėje graikų medicinoje gydant meteorizmą (pilvo pūtimą), nevirškinimą, spazmus ir mėnesinių sutrikimus.
Petražolių šaknų ekstraktas yra naudingas gydant lėtines kepenų ir tulžies pūslės ligas, nes turi šlapimą varančių savybių. Palyginti su kitomis daržovėmis, turi daug geležies fosforo, kalio ir magnio.
Petražolės šaknis galima valgyti šviežias ar kepti orkaitėje.
Pastarnorkai
V.Kurpienė pastebi, kad mažiems vaikams dažnai duodami pastarnokai, bet suaugęs retas kuris juos valgo. „Daugumai žmonių ši daržovė tikrai turėtų patikti, nes žmonės mėgsta saldų skonį, o pastarnokas turi tokį maloniai salsvą skonį“, – sako pašnekovė ir priduria, kad jis gali būti valgomas šviežias, gali būti kepamas orkaitėje.
Pasak mitybos ekspertės, pastarnokuose yra daug antioksidantų, įskaitant vitaminą C, ir poliacetilenų, kurie gali užkirsti kelią oksidaciniam stresui ir lėtinėms ligoms, tokioms kaip vėžys, diabetas ir širdies ligos.
Pastarnokuose esančios tirpios skaidulos gali padėti ilgiau jaustis sotiems ir neleidžia išsiskirti alkio hormonui grelinui.
Šiose daržovėse esanti folio rūgštis padeda sumažinti apsigimimų riziką, padeda palaikyti gerą nuotaiką.
„Pastarnokuose esančios tirpios skaidulos gali padėti ilgiau jaustis sotiems ir neleidžia išsiskirti alkio hormonui grelinui. Tai gali padėti sumažinti per dieną suvalgomo maisto kiekį ir jums išlaikyti savo svorį“, – atkreipia dėmesį V.Kurpienė.
Saliero šaknys
„Mes esame įpratę vartoti daug kur tinkančius saliero stiebus, tačiau puiki daržovė žiemą yra saliero šaknis, – sako mitybos ekspertė. – Tiesa ta, kad saliero stiebai yra gana dažnas alergenas ir nemažai žmonių jų nemėgsta. Dėl šios priežasties kai kurie nevalgo ir saliero šaknies, bet iš tikrųjų jų skonis labai skiriasi ir labai rekomenduoju pabandyti.“
Laikant tinkamoje temperatūroje, V.Kurpienės teigimu, saliero šaknis puikiausiai išsilaiko ilgus mėnesius. Saliero šaknį galima virti, troškinti, tačiau ji skani ir ypač naudinga valgoma šviežia.
„Valgant šviežią reikėtų kuo smulkiau sutarkuoti ir labai gerai sukramtyti. Šaknies aitrumą gali sumažinti grietinė ar natūralaus jogurto padažas, – pataria specialistė.
– Tiesa, žiemos pabaigoje šakninės daržovės būna sausesnės, tad ruošiant salotas su salieru, susmulkintą daržovę pirmiau reikia pašlakstyti kambario temperatūros vandeniu ir tik tada dėti padažą.“
Morkos
Morkos – puikus vitaminų šaltinis, padedantis stiprinti imunitetą. Pasak V.Kurpienės, morkose gausu karoteno, vitaminų (C, B, B2, B6, PP, E, K) ir mineralinių medžiagų (kalio, natrio, kalcio, fosforo, magnio, jodo, geležies). Ši daržovė didina atsparumą infekcijoms, saugo nuo mažakraujystės.
„Morkos yra puikus pasirinkimas norintiems palaikyti gerą svorį ir puiki alternatyva nesveikiems, greitiems užkandžiams. Jos padeda gerinti žarnyno peristaltiką, yra naudingos sergantiems kepenų, inkstų, odos, širdies ir kraujagyslių ligomis.
Geriausia šias daržoves valgyti šviežias, kuo mažiau apdorotas“, – sako dietistė ir atkreipia dėmesį, kad morkos paviršiuje – daugiausia vitaminų, todėl reikėtų stengtis jų neskusti, o tik kruopščiai nuplauti.
Česnakai ir svogūnai
Pasak V.Kurpienės, antioksidanto alicino turintys česnakai ir svogūnai veikia kaip natūralus antibiotikas ir turi antivirusinį poveikį. Taip pat pasižymi cholesterolį mažinančiu ir kraują skystinančiu poveikiu.
„Išgrynintas alicinas neparduodamas, nes jis nėra stabilus ir turi labai aitrų kvapą. Iš česnako išgautas alicinas per kelias valandas praranda savo naudingąsias savybes ir virsta kitais sieros turinčiais junginiais. Chemiškai gaminamas dialilo trisulfatas, panašus į aliciną, yra stabilus ir naudojamas bakterinėms, grybelinėms ir parazitinėms infekcijoms gydyti. Būna kapsulėse ar ekstrakto pavidalu“, – supažindina mitybos ekspertė.
Rytais galite suvalgyti tokį sumuštinį: viso grūdo duona, sviestas ir česnakas – puikus naminis antigripinas.
Pasak jos, česnakų ir svogūnų vartojimas siejamas su mažesne tam tikrų vėžio rūšių rizika, pavyzdžiui, skrandžio ir žarnyno. Tyrimai rodo, kad svogūnų vartojimas susijęs su pagerėjusiu kaulų mineralų tankiu. Įrodyta, kad svogūnai slopina potencialiai kenksmingų bakterijų, tokių kaip E. coli ir S. aureus, augimą.
V.Kurpienė priduria, kad svogūnai dar yra puikus antioksidantų šaltinis – juose yra daugiau kaip 25 skirtingų rūšių flavonoidų antioksidantų.
„Svogūnų verta įsipjaustyti į salotas ar kitus patiekalus nedideliais kiekiais. O sėdėdami karantine, namie, rytais galite suvalgyti tokį sumuštinį: viso grūdo duona, sviestas ir česnakas – puikus naminis antigripinas“, – rekomenduoja mitybos ekspertė.
