Mažėja sunkaus fizinio darbo, taigi ir valgome kitaip
Bulviakasis – pakankamai sunkus darbas, reikalaujantis daug ištvermės ir energijos, todėl anksčiau būdavo įprasta, kad ir maistas turi būti labai sotus, kaloringas ir suteikiantis energijos. Cepelinai, vėdarai, dzūkiškos bandos ar Kėdainių blynai – tokie būdavo tradiciniai pietų patiekalai per bulviakasio atokvėpį.
Kai bulvės išvirs, jokiu būdu nepalikite jų mirkti vandenyje, nes vertingosios medžiagos ir liks vandenyje, o ne bulvėje.
Vis dėlto dabar per bulviakasio įkarštį laukuose dirba žymiai mažiau žmonių nei anksčiau – rankų darbą keičia moderni žemės ūkio technika. Mažėjant fizinio darbo, keičiasi ir žmonių mitybos įpročiai.
„Kaloringi ir riebūs bulviakasio patiekalai – daugiau išimtis ir duoklė senoms tradicijoms. Pastarojo dešimtmečio mūsų tinklo duomenys rodo, kad lietuvių mitybos įpročiai kinta – žmonės domisi suderinta mityba, renkasi sveikesnius produktus, ieško lengviau virškinamų patiekalų“, – pastebi Aidas Poleninas, „Maximos“ maisto gamybos departamento direktorius.
Tačiau bulvės, anot A.Polenino, lietuviams išlieka svarbiu ir vertingu energijos šaltiniu. Be to, tai yra labai pigus produktas, kurio laikymo sąlygos – nereiklios, tad tai puikus produktas taupantiesiems.
Kaip išsaugoti vertingas medžiagas?
Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako, kad bulvė yra labai vertinga daržovė, tačiau, kaip ir bet kuris kitas maisto produktas, turi būti tinkamai paruošta.
„Jeigu bulvės apdorojamos verdant vandenyje ar garuose, svarbu virti trumpai: kuo trumpiau apdorojate, tuo daugiau naudingų medžiagų lieka, ir ilgiau išlieka sotumo jausmas.
Todėl rekomenduoju neluptas daržoves sudėti į jau verdantį vandenį. Kai bulvės išvirs, jokiu būdu nepalikite jų mirkti vandenyje, nes vertingosios medžiagos ir liks vandenyje, o ne bulvėje. Todėl po virimo vandenį nupilkite“, – pataria V.Kurpienė.
Bulvėse gausu mineralų, įvairių vitaminų ir kitų maisto medžiagų. „Geriausiai naudingas medžiagas šios daržovės išlaiko: 1) verdamos garuose, 2) vandenyje su lupena arba 3) kepamos žemoje temperatūroje orkaitėje ant grotelių“, – aiškina mitybos specialistė.
Lietuvos ūkininkų derlius – lietuviškame prekybos tinkle
Bulvėse daug angliavandenių (apie 18 proc.) ir baltymų (2 proc.). Taip pat šioje daržovėje – ištisi klodai vitaminų: B2, B6, B9, PP, K, E, C. Bulves valgantys žmonės taip pat gauna karotino, organinių rūgščių ir organizmui labai naudingų mineralų: fosforo, kalio, geležies, magnio ir kitų.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vienas šalies gyventojas per metus suvalgo 94 kilogramus bulvių.
Specialistai bulvių veisles skirsto į labai ankstyvas, ankstyvas, vidutinio ankstyvumo, vėlyvas ir labai vėlyvas. Vėlyvųjų veislių stiebagumbių odelė yra storesnė, jose – daugiau krakmolo. Todėl tradicinius patiekalus gaminančios šeimininkės dažniau renkasi rudens, o ne vasaros ankstyvojo derliaus gėrybes. Parduotuvėse galima įsigyti „Catania“, „Marabel“, „Vineta“, „Jelly“, „Borvina“, „Solist“ ir kitų veislių bulvių.
Geriausiai dera su daržovėmis
Mitybos specialistė V.Kurpienė rekomenduoja bulves valgyti pirmoje dienos pusėje. „Jeigu bulves valgote pietums, rinkitės jas kaip pagrindinį patiekalą, o ne garnyrą.
Apskritai, su mėsa ar žuvimi ši daržovė netinka, nes toks derinys labai sunkiai virškinamas. Geriausia bulves valgyti su šviežiomis arba raugintomis daržovėmis“, – pataria V.Kurpienė ir priduria, kad bulves galima valgyti ne tik virtas ir keptas, tačiau ir šviežias – įtarkuojant į šakninių daržovių salotas, pavyzdžiui, prie morkų ir salierų.
