V.Urbono teigimu, žmogaus sveikata ir ilgaamžiškumas tik 20 proc. priklauso nuo genetikos ir net 80 proc. nuo aplinkos veiksnių (mitybos, fizinio aktyvumo, streso, oro taršos, medikamentų, infekcijų ir kt.), iš kurių mityba yra svarbiausia.
Dar daugiau, pasak gastroenterologo, tūkstantis pirmųjų žmogaus gyvenimo dienų (nuo pastojimo iki dvejų metų amžiaus) yra jautriausias ir svarbiausias laikas, kada paklojamas pagrindas žmogaus sveikatos būklei visam gyvenimui.
„Jeigu palenksime jauną medelį, jis visą gyvenimą augs kreivas ir nebeištiesinsime jo. Lygiai taip pat ir žmogaus organizmo sveikatai didžiausią įtaką turi laikotarpis nuo pastojimo iki dvejų metų amžiaus, kada sparčiausiai vystosi smegenys ir kiti vidaus organai“, – renginyje „Vaikų šalis 2019“ kalbėjo medicinos mokslų daktaras, pristatęs pranešimą apie sveiką maistą bei sveiką kūdikių ir vaikų mitybą.
Apie motinos pieną
„Gamtos taip sutvarkyta, kad motinos pienas yra unikalus, ir, vargu, ar kada nors jį galima bus visavertiškai pakeisti dirbtiniu. Aišku, kaip ir viskas gyvenime nėra tik juoda ir balta, taip ir motinos pienas kartais turi savų bėdų (pvz., per didelis ar per mažas riebumas), tačiau tai daugiau išimtiniai atvejai“, – teigė V.Urbonas.
Medikas taip pat pridūrė, jog motinos pieno sudėtį galima pagerinti moters mitybą papildant natūraliais vitaminais (t.y. gaunamais iš maisto produktų) bei omega-3 riebiosiomis rūgštimis (vartojant žuvį arba kokybiškus žuvų taukus).
Tūkstantis pirmųjų žmogaus gyvenimo dienų yra jautriausias ir svarbiausias laikas
Anot jo, naujagimiams, maitinamiems motinos pienu, sumažėja kvėpavimo ir virškinimo sistemų infekcijų bei nutukimo rizika. Tačiau skirtingai nei dažnai manoma, alergijų vystymuisi motinos pienas didelės reikšmės neturi.
„Kartais matau mamas, kurios maitina virš metų ar dvejus metus, aukodamos savo sveikatą. Tačiau motinos pienas didžiausią svarbą kūdikio sveikatai turi tik pirmąjį pusmetį, o kuo toliau – tuo mažiau. Tad jei mamos sveikata nėra ideali, visuomet patariu įvertinti, ar tęsti maitinimą krūtimi, nes jei mama dėl to neteks sveikatos, vaikui didelės naudos neliks. Svarbu atminti, kad nors motinos pienas yra nepakeičiamas, vaikui mama yra dar svarbesnė“, – pabrėžė jis.
Anot mediko, tikrai yra mamų, kurios, kad ir nori, bet negali maitinti: „Tokiais atvejais kūdikiams duodami pieno mišinėliai – gydomieji ar įprastiniai. Tų mišinių yra labai daug, įvairių firmų, bet negalėčiau pasakyti, kuris variantas yra geriausias ar panašiausias į motinos pieną. Tiesiog noriu pabrėžti, kad daugelio naudojami ir neretai šeimos gydytojų rekomenduojami HA mišiniai naudos alergijų prevencijai ar gydymui tikrai neturi.“
Kada laikas papildomam maitinimui?
V.Urbonas nuogąstavo, jog Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vis dar vadovaujasi 2002-ųjų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijoms, skirtoms visoms pasaulio šalims, kuriose nurodama, kad papildomą kūdikio maitinimą reikėtų pradėti nuo šešių mėnesių amžiaus.
Tačiau, anot jo, pastebėta, jog pradėjus papildomą maitinimą tik nuo šešių mėnesių, padidėja alergijų išsivystymo rizika.
„Man labai skaudu, kad mūsų Sveikatos apsaugos ministerija ir kai kurios „supermamos“ remiasi tuo, kas jau seniai praeita (PSO rekomendacijomis – aut.). Šiuo atveju mes turėtume vadovautis Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos rekomendacijoms, kadangi tai vienintelė organizacija, kuri rūpinasi vaikų mityba Europos regione. Jų išleistose 2017-ųjų rekomendacijose papildomas maitinimas turėtų būti įvedamas tarp keturių ir šešių mėnesių“, – tikino medikas.
Kokį maistą ir kada įtraukti į kūdikio racioną
Gastroenterologas teigė, jog pradėjus papildomą maitinimą, naują produktą į kūdikio mitybos racioną reikėtų įvedinėti kas savaitę ar dvi, kad būtų galima pastebėti galimai pasireiškiančias alergijas. „Kadangi vaikai bijo naujo maisto, kartais gali prireikti ir aštuonių ar daugiau paragavimų tam tikro produkto, kad vaikas įprastų“, – pridūrė jis.
Medikas sakė, jog papildomą maitinimą galima pradėti nuo košių – ar tai būtų daržovių, ar kruopų košė. Svarbiausia, kad košė būtų gaminama iš kuo mažiau apdirbtų grūdų, daržovių ir nebūtų greitai paruošiama.
Mėsą galima įvesti nuo šešių mėnesių, o kartais ir nuo penkių, jei kūdikio hemoglobino lygis kraujyje yra žemas.
Žuvis rekomenduojama nuo septynių mėnesių (geriausia rinktis Lietuvos ežerų ekologišką žuvį, kadangi joje mažiausiai teršalų; taip pat patartina pirkti jauniausias – kuo mažesnes ir trumpesnes žuvis).
Kietai virtus putpelių arba vištų kiaušinius – nuo šešių mėnesių (iš pradžių trynį, kuris mažiau alergizuoja, o po savaitės – baltymą).
Karvės pienas įvedamas metų pabaigoje (rekomenduojama pradėti nuo fermentuotų pieno produktų, kaip jogurtas, rūgpienis, kefyras, ir tik po to įvesti gryną pieną; varškė turėtų būti įvedama vėliausiai, nes tai yra koncentruotas baltymas).
Sveikos mitybos pagrindas – daržovės
Biomedicinos mokslų daktaras, apžvelgdamas gyventojams rekomenduotiną sveikos mitybos racioną, pažėrė dar daugiau kritikos šalies Sveikatos apsaugos ministerijai.
„Įvairiose šalyse yra savos mitybos rekomendacijos, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas kritikuoju jau daugelį metų. Kodėl? Ten sveikos mitybos piramidės apačioje pavaizduotas baltos duonos gaminys. Tai yra produktas, kuris visiškai nerekomenduojamas, o toje piramidėje jis pavaizduotas kaip bene pagrindinis racione“, – pateikė pavyzdį V.Urbonas.
„Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas kritikuoju jau daugelį metų“, – sako V.Urbonas.
Anot jo, šiai dienai sveikos mitybos raciono pagrindą turėtų sudaryti daržovės; taip pat racione neturėtų trūkti šviežių vaisių, neapdirbtų pilno grūdo gaminių, mažo riebumo pieno produktų (ypač – fermentuotų), žuvies ir jūros gėrybių, liesos mėsos.
Be to, kasdienėje mityboje svarbu riboti aukšto glikeminio indekso (GI) maisto produktų (pvz., baltos duonos, baltų ryžių) bei sočiųjų riebalų, transriebalų rūgščių, cukraus, druskos (esant kraujospūdžio problemoms) suvartojimą.
Gydytojas taip pat pridūrė, jog mažiems vaikams nerekomenduojamas pridėtinis cukrus, medus, ryžių gėrimai (dėl juose esančio arseno), arbatžolių ir augalų arbatos (iki metų amžiaus, nebent vaikas serga), pankolis (iki keturių metų amžiaus), druska (ypač, jei yra kraujospūdžio problemų paveldėjimo rizika).
Augalinė mityba vaikams nerekomenduotina
Karts nuo karto viešojoje erdvėje iškyla diskusijos, ar augalinė mityba (vegetarizmas, veganizmas) yra tinkama vaikams.
V.Urbonas šiuo klausimu išlieka skeptiškas: „Augantis organizmas turi gauti kuo daugiau įvairių maistinių medžiagų, o sintetiniai preparatai neprilygsta natūraliam maisto produktui. Patarčiau nuo pat mažens vaikui leisti ragauti kuo įvairesnių maisto produktų, kad organizmas pats atsirinktų, ko jam reikia.
Kitu atveju, jei tėvai nori sudaryti vaikui vegetarinę dietą, labai svarbu reguliariai atlikti tyrimus. Tikrai yra aprašytų atvejų, kai dėl vitamino B12 trūkumo mažiems vaikams išsivystė negrįžtami nervų sistemos pakitimai.“
Jo teigimu, tyrimai, lyginantys augalinę mitybą ir visavalgystę, nepateikia vienareikšmiškų išvadų, tad aklai vadovautis tam tikrais duomenimis – nėra tikslinga.
„Nors vegetarinis ir veganinis maistas tikrai yra sveikas, maitintis vien augaliniu maistu tikrai nerekomenduočiau, nebent nuo šešiasdešimties metų amžiaus, bet, vėlgi, atidžiai sekant, kad nepasireikštų tam tikrų medžiagų stoka“, – apibendrino biomedicinos mokslų daktaras.
Svarbiausia – ekologija ir natūralumas
Pranešimo pabaigoje V.Urbonas aptarė ir dar vieną, itin aktualią, maisto teršalų temą. Jo teigimu, galima valgyti pačius sveikiausius produktus, bet jei jie bus neekologiški ar netinkamai paruošti – sveikatai naudos iš to nebus.
„Maisto teršalai yra tos medžiagos, kurios netyčia pateko į maisto produktą, o ne kas nors ten jų pridėjo. Teršalų atsiradimas maisto produktuose gali būti sąlygotas maisto gamybos ir apdirbimo proceso (ypač – kaitinimo), transportacijos, įpakavimo (pvz., naudojant plastiką). Problema ta, kad maisto teršalų pasekmės sveikatai gali išlįsti ir po keliasdešimt metų“, – apibrėžė jis.
Be to, anot mediko, maisto teršalų yra labai daug bei nuolatos jų atrandama vis naujų, kaip, pavyzdžiui, 2002-aisiais atrastas akrilamidas: „Tad galima daryti išvadą, kad viskas, kas yra natūralu, yra sveika, o viskas, kas yra sintetika, dažniausiai anksčiau ar vėliau pasirodo kenksminga.“
Taigi, pasak V.Urbono, labai svarbu, kad kūdikių ir vaikų maistas (kaip ir suaugusiųjų) būtų kuo ekologiškesnis, natūralesnis ir kuo dažniau gaminamas namuose. Jis rekomendavo maistą kiek įmanoma rečiau kepti (keptuvėje ar orkaitėje), kadangi kuo aukštesnė temperatūra – tuo daugiau kenksmingų medžiagų susidaro maiste.
Gastroenterologas taip pat patarė maisto gamybai, vartojimui ir sandėliavimui naudoti indus, pagamintus iš metalo, stiklo ar kitų natūralių ekologiškų žaliavų. Tuo metu teflonu ar aliuminiu padengtų dangų bei plastikinės taros (netgi plastikinių žaislų), jo teigimu, reikėtų vengti.
