Tuberkuliozės bakterijų prisigaudyti galima ligoninėje
Esą tokia situacija Vilniuje susidarė, kai buvo panaikintas tuberkuliozės stacionaras Santariškėse: dalis tuberkuliozės gydymo ir diagnostikos skyrių liko Antakalnio mikrorajone, dalis integruota į Santariškių klinikas.
Su pacientais ligonių priėmimo skyriuje susiduriančių gydytojų teigimu, tuberkulioze sergantys ligoniai kviečia greitosios pagalbos medikus dėl kosulio, atkosėjimo krauju, bendro silpnumo, gausaus naktinio prakaitavimo.
Jie smarkiai kosti, atkosti kraujo, bet jiems tuberkuliozės centro gydytojai liepia viešuoju transportu važiuoti tikrintis ambulatoriškai.
Tai nėra simptomai, dėl kurių reikėtų atsidurti skubios pagalbos skyriuje, tačiau greitosios pagalbos medikai juos veža į ligoninę, o ten jie kartu su kitais, šia liga nesergančiais, tris ar daugiau valandų laukia, kol juos priims, kosti. Nors jiems pagal simptomus įtariama atvira, t. y. užkrečiama, tuberkuliozės forma, greitoji pagalba jų neišveža į specializuotus skyrius.
„Uždarė tuberkuliozės stacionarą Santariškių g. gale, todėl dabar reanimaciniai ligoniai turi būti vežami į Santariškių klinikų priėmimą ir į specialų skyrių, ambulatoriniai pacientai darbo metu eina į Žolyno gatvėje esantį skyrių. Tačiau, pavyzdžiui, nemaža dalis sunkių pacientų, kurie nėra nei reanimaciniai, nei ambulatoriniai, po darbo valandų palikti likimo valiai: jie smarkiai kosti, atkosti kraujo, jaučia silpnumą, bet jiems tuberkuliozės centro Antakalnyje gydytojai liepia laukti rytojaus ir viešuoju transportu važiuoti tikrintis ambulatoriškai“, – pasakojo vienas gydytojas.
Lietuvoje vaistams atspari tuberkuliozė nesuvaldyta
Pasak kai kurios statistikos, vienas atvira tuberkuliozės forma sergantis žmogus gali užkrėsti maždaug 25 sveikus asmenis. Liūdniausia, kad Lietuvoje vis dar nesuvaldytas sergamumas itin sunkiai gydoma, vaistams atsparia tuberkulioze. Ir nuo šios ligos vis dar mirštama.
Lietuvoje vis dar nesuvaldytas sergamumas itin sunkiai gydoma, vaistams atsparia tuberkulioze.
Praėjusių metų duomenimis, ES registruoti 169 vaistams atsparios tuberkuliozės atvejai, iš jų 47 – Lietuvoje. Anksčiau šioje srityje pirmavo Rumunija, tačiau mes pralenkėme ir ją. Šioje šalyje registruoti 44 vaistams atsparios tuberkuliozės atvejai. Lietuva išsiskiria ir prastais šios formos gydymo rezultatais: per 36 mėnesius buvo sėkmingai išgydyta tik 6 proc. pacientų. ES vidurkis – 25,9 proc.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninė (RVUL) patvirtino, kad tokių pacientų, kuriems įtariama atvira tuberkuliozės forma, iš tiesų sulaukia, kaip ir kitos ligoninės.
Pasak ligoninės atstovų, greitosios pagalbos atvežtiems pacientams yra suteikiama visa reikalinga medicininė pagalba teisės aktų numatyta tvarka. Vėliau šie pacientai pervežami į kitą įstaigą tolimesnei priežiūrai, nes RVUL nėra specializuota tuberkuliozės ligoninė.
Neįmanoma apsaugoti nuo kontakto su galimai sergančiu tuberkulioze
Pasak RVUL gydytojos pulmonologės Giedrės Grigienės, Santariškių tuberkuliozės ligoninėje dėl struktūrinių pertvarkymų nebepriimami įtariama, bet dar nepatvirtinta tyrimais tuberkulioze sergantys ligoniai, todėl visos Vilniaus apskrities ligoninės susiduria su ta pačia problema – kur nusiųsti stacionariniam ištyrimui ligonį, kuriam įtariama plaučių tuberkuliozė.
„Vien iš ligonio išvaizdos neįmanoma diagnozuoti tuberkuliozės, todėl nė vienoje ligoninėje skubios pagalbos skyriuje neįmanoma apsaugoti laukiamajame esančių pacientų nuo kontakto su galimai sergančiu tuberkulioze iki jo patekimo pas gydytoją ir tyrimų atlikimo, kaip ir neįmanoma apsaugoti gydytojo, kuris apžiūri ir tiria pacientą, kuriam siuntime nėra jokių užuominų apie galimą tuberkuliozę. Lygiai taip pat kaip ir visuomenėje (parduotuvėje, viešajame transporte ir kt.) visada yra rizika atsidurti šalia sergančio tuberkulioze žmogaus.
Tik atlikus krūtinės ląstos rentgenologinį tyrimą ir įtarus plaučių tuberkuliozę, toks pacientas izoliuojamas, jam uždedama speciali kaukė, priimami tolimesnio ištyrimo ir gydymo vietos sprendimai. Tokie ligoniai skubios pagalbos skyriuje pasitaiko, tačiau kaip dažnai, duomenų neturiu“, - teigė pašnekovė.
Pasak jos, pacientai su siuntime nurodyta įtariamos plaučių tuberkuliozės diagnoze į ligoninės skubios pagalbos skyrių neatsiunčiami. Tuberkuliozės eiga gali būti lėtinė, palaipsniui progresuojanti, o gali būti ir ūminė. Neretai pacientai jaučia, kad serga, bet dėl įvairių priežasčių laiku nesikreipia į medikus, kol dėl ligos pradeda dusti, karščiuoti, ir tik tuomet kviečia greitąją pagalbą ir atvežami į skubios pagalbos skyrių. Dėl dusulio ar kitų organų sistemų funkcijų tokie ligoniai jau nebegali būti siunčiami ambulatoriniam ištyrimui.
Greitoji pagalba: o kur juos daugiau vežti?
Tuo tarpu Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė teigė, kad greitosios pagalbos medikai negali diagnozuoti vietoje, kodėl žmogus, pavyzdžiui, kosti krauju ar jaučiasi labai silpnai. Šie simptomai gali būti dėl įvairių priežasčių, nebūtinai dėl tuberkuliozės.
Šie pacientai vežami į artimiausią ligoninę pagal gyvenamąją vietą, kur jiems gali būti patikslinta diagnozė ir jie gali būti išsiųsti į specializuotus centrus. Greitoji pagalba į specializuotus tuberkuliozės skyrius pacientų neveža, nes į juos žmonės ir negali patekti, kol nepatvirtinta diagnozė. Duoti siuntimą – šeimos arba ligoninės terapinio skyriaus gydytojo kompetencija.
Kokie žmonės rizikuoja susirgti tuberkulioze
Kaip pasakojo Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. dr. Edvardas Danila, tuberkuliozė yra specifinis plaučių uždegimas, kuris, skirtingai nuo įprasto, turi būti gydomas ilgai. Vaistams jautri tuberkuliozė gydoma pusę metų – iš pradžių keturiais vaistais, vėliau – dviem.
Jeigu vaistai neišgeriami ar vartojami nereguliariai arba gydymą pacientas savavališkai nutraukia, dalis tuberkuliozės mikobakterijų nežūsta, o, atvirkščiai, tampa atspariomis pirmos eilės vaistams nuo tuberkuliozės. Vaistams atsparią tuberkuliozę jau tenka gydyti 5–6 ar daugiau vaistų, o gydymo trukmė gali užtrukti vienerius, dvejus ar net trejus metus, o kartais išgydyti paciento būna visai neįmanoma.
Tuberkulioze susergama įkvėpus mikobakterijų į plaučius, tačiau gera žinia ta, kad 90–95 proc. žmonių, užsikrėtusių tuberkuliozės mikobakterijomis, šia liga nesuserga.
Tuberkulioze susergama įkvėpus mikobakterijų į plaučius, tačiau gera žinia ta, kad 90–95 proc. žmonių, užsikrėtusių tuberkuliozės mikobakterijomis, šia liga nesuserga. Per pirmus 2 metus nuo užsikrėtimo aktyvi tuberkuliozė pasireiškia tik maždaug 1–5 proc. atvejų.
„Dažniausiai suserga žmonės, kurie prastai maitinasi, laikosi drastiškų dietų, per mažai sveria. Šiuo atveju geriau turėti vieną papildomą kilogramą negu vienu kilogramu mažiau. Trimis kilogramais mažiau – dar didesnė rizika susirgti. Taip pat rizika susirgti susijusi su ilgalaikiu pervargimu, alkoholio vartojimu arba jei žmogus serga kita sunkia liga, vartoja imunitetą slopinančius vaistus. Didesnė rizika susirgti taip pat yra mažiems vaikams. Tačiau jei žmogus laikosi darbo ir poilsio režimo, pakankamai miega, normaliai maitinasi, jo imuninė sistema dažniausiai bakterijas „užrakina“ plaučiuose ir ilgainiui jas „užkalkina“.
Visgi dalis tuberkuliozės mikobakterijų nežūsta, o tik „užmiega“, bet susidarius joms palankioms aplinkybėms – esant ilgalaikiam stresui, pervargus, esant netinkamai mitybai ar susirgus kita liga, – gali nubusti. Manoma, kad daugelis aktyvios tuberkuliozės atvejų susiję būtent su tuo, kad organizme esančios tuberkuliozės bakterijos reaktyvuojasi („pabunda“). Tik nedidelė dalis susirgimų pasireiškia santykinai greitai (per kelias savaites) po to, kai žmogus atsidūrė prie sergančiojo ir įkvėpė jo iškosėtų bakterijų“, – teigė pašnekovas.
Tuberkuliozės simptomai
Pasak mediko, tuberkuliozė nėra žaibiškai prasidedanti liga. Simptomai ryškėja palaipsniui, kadangi bakterijos dauginasi labai lėtai. Todėl vykdyti planinius tyrimus dėl tuberkuliozės skubios pagalbos skyriuje – ne vieta. Ir vežti tokius pacientus tirtis į ligoninių priėmimo-skubios pagalbos skyrius dauguma atvejų nėra reikalo.
Kadangi taip nutinka, galima daryti prielaidą, kad greitosios pagalbos medikai yra pernelyg atsargūs ir veža pacientą į ligoninę, jei šis prašo ar reikalauja. Kita vertus, nors ir reikia laikytis visų būtinų infekcijos kontrolės principų, kol tuberkuliozės diagnozė nepatvirtina, o ji tik įtariama, reikia laikytis „nekaltumo prezumpcijos“. Net kosėti krauju galima dėl įvairių priežasčių, ne tik dėl tuberkuliozės.
Pagrindiniai tuberkuliozės simptomai – nedidelis karščiavimas, trunkantis bent keletą savaičių, prakaitavimas, svorio kritimas, kosulys. Esant tokiems simptomams visuomet reikėtų pagalvoti apie tuberkuliozę ir pacientą dėl jos tirti.
Medikas prašo nestigmatizuoti
Pirmieji tyrimai, įtarus tuberkuliozę – krūtinės ląstos rentgenografija ir skreplių mikroskopinis tyrimas. Juos galima atlikti planiškai, tam nereikia žmogaus skubiai vežti į ligoninę. Tuberkuliozė ne ta liga, dėl kurios prieš tai buvęs sveikas žmogus staiga per naktį blogai pasijunta ar jo būklė labai pablogėja. Be abejonės, pasitaiko tokių atvejų, kai žmogus tuberkulioze serga kelis mėnesius ir jo būklė pamažu vis blogėja. Tačiau tokie atvejai dažniausiai pasitaiko, kai žmogus pats delsia kreiptis į gydytoją.
Eiti į polikliniką gripuojant – daug kartų didesnė rizika užkrėsti gripo virusu kitus žmones, nes žmogaus imlumas gripui – beveik šimtaprocentinis.
„Kaip ir daugeliu kitų ligų atvejų, geriausiai savo apylinkės pacientus pažįsta šeimos gydytojai. Dažniausiai būtent šeimos gydytojai pirmieji įtaria, kad jų pacientas gali sirgti tuberkulioze, pradeda juos tirti, nukreipia pas pulmonologą. Ir labai norėtųsi, kad šie pacientai nebūtų stigmatizuojami. Eiti į polikliniką gripuojant – daug kartų didesnė rizika užkrėsti gripo virusu kitus žmones, nes žmogaus imlumas gripui – beveik šimtaprocentinis, tuo tarpu tuberkulioze suserga, kaip minėjau, vos apie 5 proc. tuberkuliozės sukėlėju užsikrėtusių žmonių.
O ką gi daryti žmogui, kuriam įtariama tuberkuliozė – jis turi ateiti pas gydytoją ir išsitirti. Atsakomybė, kad neužkrėstų kitų, kai čiaudima ir kosima, visiems vienoda: elementari apsaugos priemonė yra medicininės kaukės dėvėjimas. Kaukė sulaiko seilių bei gleivių lašelius, kuriuose yra bakterijų ir virusų. Ją reikėtų dėvėti ir gripu sergantiems pacientams. Iš tikrųjų rizika užsikrėsti tuberkulioze atsitiktinio socialinio kontakto metu parduotuvėje, viešajame transporte ar poliklinikoje yra minimali“, – aiškino E.Danila.
Vietoj specializuotos ligoninės – atskiri skyriai
Paklaustas nuomonės apie tai, kad buvo uždaryta tuberkuliozės ligoninė, medikas teigė, daugelyje pažangių šalių jau nėra atskirų tuberkuliozės ligoninių. Šie pacientai gydomi atskiruose skyriuose daugiaprofilinėse ligoninėse. Pradėjus tinkamai gydyti, dauguma vaistams jautria tuberkulioze sergančių žmonių jau po dviejų trijų savaičių nebeišskiria tuberkuliozės bakterijų ir nėra pavojingi aplinkiniams.
Numatoma, kad 2018 m. buvusio senojo tuberkuliozės pastato vietoje bus naujas modernus, atitinkantis visus tarptautinius reikalavimus, pastatas, į kurį bus perkelti tuberkuliozės skyriai. Tai pokyčiai yra šiuolaikiški ir adekvatūs.
Manau, kad niekas nenorėtų patekti vien tik ištyrimui į tuberkuliozės skyrių, kad būtų paguldytas tarp sergančiųjų ištyrimui.
„Ne kartą teko lankytis užsienyje – Europos šalių ligoninėse ir matyti, kaip vienoje palatoje guli žmogus po plaučių transplantacijos, o gretimoje – tuberkulioze sergantis ligonis, ir niekas nemato problemos tame, jei tinkamai užtikrinamos infekcijos kontrolės sąlygos.
Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centre yra du tuberkuliozės skyriai – vaistams jautrios ir vaistams atsparios tuberkuliozės. Į juos guldomi ligoniai, kuriems jau patvirtinta tuberkuliozė. Diagnostiniai tyrimai dėl tuberkuliozės, jei tokių reikia, atliekami kituose padaliniuose – ambulatoriškai arba Pulmonologijos ir alergologijos skyriuje ar Intervencinės pulmonologijos ir kvėpavimo funkcinės diagnostikos skyriuje. Manau, kad niekas nenorėtų patekti vien tik ištyrimui į tuberkuliozės skyrių: tikėtina, kad žmogus neserga tuberkulioze, o būtų paguldytas ištyrimui tarp sergančiųjų“, – svarstė pašnekovas.
Didžiausia bėda, kad žmonės mano turintys teisę nesigydyti
Kai pacientai tampa nepavojingi aplinkiniams, jie toliau gali gydytis ambulatoriškai, tačiau pagal Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintą tvarką išgerti vaistų privalo atvykti į gydymo įstaigą ir padaryti tai matant slaugytojai. Taip stengiamasi užtikrinti tinkamą tuberkuliozės gydymą, kovoti su vaistams atsparios tuberkuliozės atsiradimu bei plitimu. Beje, gydymą nutraukia ne tik socialinės rizikos grupei priklausantys žmonės, nors jie ir sudaro daugumą.
„Deja, kai kuriuos žmones tenka įkalbinėti baigti gydymą, nes jie gan greitai pasijunta geriau ir nebenori gerti vaistų, manydami, kad toliau gydytis ar ne – jų teisė rinktis. Todėl tuberkuliozė nebuvo pakankamai suvaldyta. Taigi trūksta ir kai kurių ligonių sąmoningumo, ir teisės aktų, kurie kai kuriais atvejais priverstų žmogų gydytis arba bent jau jis būtų izoliuojamas, kad neužkrėstų kitų.
Kai kuriose šalyse tokie teisės aktai yra. O pas mus dažnai tenka girdėti, kad žmonės piktinasi, kaip po gatves vaikšto vaistams atsparia tuberkulioze sergantys asmenys, bet taip pat piktinasi siūlymais priimti teisės aktus gydyti ar izoliuoti nesutinkantį gydytis asmenį priverstinai“, – teigė E.Danila.
