Kodėl ne visada reikia mažinti temperatūrą
Vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė, vaikų klinikos „Mama, aš sergu“ direktorė dr. Indrė Plėštytė-Būtienė pabrėžia, kad temperatūra yra fiziologinė žmogaus būsena, tačiau visiškai vieno standarto, kokia tiksli temperatūra yra normali, nėra, juolab kad ji svyruoja priklausomai nuo įvairių veiksnių – paros meto, veiklos, aplinkos temperatūros, organizmo medžiagų apykaitos ir pan.
„Visgi sutariama, kad įprasta kūno temperatūra yra apie 36,6–36,8 laipsnio, o kai ji šokteli per 37 laipsnius, jau laikoma pakilusia. Kūdikiams, kurių termoreguliacijos procesai dar yra silpnesni, temperatūra gali pakilti vien nuo perkaitimo, pavyzdžiui, kai jie labai šiltai aprengiami arba būna labai šiltoje aplinkoje. Žinoma, jei kūno temperatūra pakyla virš normos, visada reikėtų paieškoti priežasties, kad įvertintume riziką sveikatai. Vaikams dažniausiai karščiavimą sukelia infekcinės ligos, suaugusiems jį gali sukelti ir kai kurios lėtinės ligos“, – aiškino pašnekovė.
Pasak gydytojos, skirtingi žmonės karščiuodami gali jaustis labai įvairiai. Pirmiausiai žmogaus savijauta priklauso nuo ligos sukėlėjo. Jeigu tai virusinė infekcija, ypač vaikai temperatūrą pakelia pakankamai lengvai. Tačiau jeigu ligą sukėlė gripo arba į jį panašūs virusai, savijautą labai blogina šalia temperatūros atsiradę kiti simptomai (galvos, kaulų, raumenų skausmai). Sergant bakterine infekcija vėlgi bloga savijauta gali būti net ir esant neaukštai temperatūrai, nes bakterijos išskiria toksinus, todėl vyksta organizmo intoksikacija.
„Savijauta priklauso ir nuo paties žmogaus organizmo. Kadangi temperatūra yra nespecifinio imuniteto atsakas, t.y. mūsų organizmas ją kelia pajutęs grėsmę iš aplinkos arba iš vidaus, savijauta priklauso nuo organizmo reaktyvumo: jeigu imunitetas yra pakankamai subalansuotas, organizmas neišsiderinęs, temperatūra labai neapsunkins, o jeigu kūnas pavargęs, intoksikuotas, jam trūksta skysčių, karščiavimas bus toleruojamas blogiau.
Pastaruoju metu iš tiesų daug dėmesio kreipiama į savijautą karščiavimo metu ir netgi pasikeitusios rekomendacijos dėl temperatūrą mažinančių vaistų vartojimo. Anksčiau buvo teigiama (ypač kalbant apie vaikus), kad pakilus temperatūrai iki 38,5 laipsnio, jau reikėtų duoti vaistų nuo karščiavimo. Dabar rekomenduojama vaistų duoti tuomet, kai karščiavimas sukelia didelį diskomfortą. Tai reiškia, kad net jeigu yra 37,2, bet jaučiamasi blogai, galima gerti vaistų. Ir priešingai, jeigu temperatūra per 38 laipsnius, bet ji pakankamai gerai toleruojama, nebūtina tuoj pat griebtis vaistų“, – patarė I.Plėštytė-Būtienė.
Dabar rekomenduojama vaistų duoti tuomet, kai karščiavimas sukelia didelį diskomfortą.
Kada gerti vaistus nuo karščiavimo
Manoma, kad virusams ir bakterijoms nepalanki temperatūra prasideda nuo 37,8 laipsnio, taigi, kad imunitetas kovotų su liga, jos mažinti nereikėtų skubėti. Kada jau reikia tai daryti, labai priklauso nuo amžiaus. Kad nepersistengtų imuninė sistema, kūdikiams paprastai duodama vaistų nuo karščiavimo, jeigu temperatūra pakyla virš 38 laipsnių, o vyresniems vaikams – virš 38,5.
„Jeigu tai kūdikis, vienkartinis temperatūros pakilimas per 38,5 laipsnio neturėtų iš karto būti traktuojamas kaip labai rimta liga, ypač jeigu davėme medikamentų ir ji daugiau nepakilo. Bet jeigu kūdikis pirmą parą karščiuoja intensyviai, jeigu temperatūra krenta sunkiai, būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus, nes pirma para gali būti labai svarbi. Kuo mažesnis vaikas, tuo labiau temperatūra gali būti rimtos ligos rodiklis.
Kalbant apie vyresnius vaikus, jeigu numušus temperatūrą vaikas gerai jaučiasi, atsigauna ir tik po kurio laiko ji vėl kyla, galima laukti ir tris paras, įsitikinus, kad būklė stabili ir nėra kitų nerimą keliančių simptomų. Vyresniems vaikams 38,5 laipsnio temperatūra tikrai nėra baisi, neretai jie gerai toleruoja ir 39 laipsnius. Tik jeigu vaikui yra buvę traukulių karščiavimo sąlygomis, labai padažnėja kvėpavimas ir širdies ritmas, aišku, negalima leisti, kad temperatūra pakiltų“, – teigė gydytoja.
Kaip elgtis karščiuojant
Paklausta, ką reikėtų valgyti karščiuojant, I.Plėštytė-Būtienė patarė pirmiausiai klausytis savo kūno, nes vienos rekomendacijos nėra. Jeigu valgyti nesinori, per prievartą to daryti nereikėtų. Mat 80 proc. imuninės sistemos yra mūsų virškinamajame trakte. Ir kai imunitetas užsiėmęs, kovoja su infekcija, be abejo, virškinimo veikla nebus labai efektyvi. Todėl reikėtų valgyti labai gerai virškinamą, neriebų maistą, kad neapsunkintume virškinimo sistemos. Svarbiausia yra gerti daug skysčių, nes karščiuojant jų netenkama.
Kai vaikas karščiuoja, tėvai dažnai jį labai šiltai apkloja, kad šis kuo labiau prakaituotų. Pašnekovės teigimu, tai nėra visai teisinga.
Kai galūnės jau pradeda šilti, rausta žandai, tokiu atveju geriau nukloti, nes tuomet kūno temperatūra sumažės greičiau.
„Kaip kloti, labai priklauso nuo karščiavimo fazės. Jeigu temperatūra kyla, gali krėsti šaltkrėtis, pašiurpti oda, nes spazmuoja periferines kraujagysles. Tai reiškia, kad organizmas uždaro temperatūros išėjimo kelius, kad viduje kuo aukščiau pakiltų temperatūra. Tokiu atveju geriau apkloti, nes būna šalta. Kai temperatūra krenta, šiluma turi būti atiduota į aplinką. Taigi kai galūnės jau pradeda šilti, rausta žandai, tokiu atveju geriau nukloti, dėti šaltus kompresus, nes tuomet kūno temperatūra sumažės greičiau, kadangi bus atiduodama daugiau šilumos. Tėvai, davę vaistų, dažnai vaiką apmuturiuoja, o temperatūra nekrenta, nes kūnui fiziškai nėra kam atiduoti šilumos“, – aiškino medikė.
Kokie požymiai signalizuoja, kad vaikui reikia pamatuoti temperatūrą? Pasak specialistės, pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį į bendrą vaiko išvaizdą – pradeda blizgėti akys, šiurpsta oda, labai šaltos galūnės, vaikas nebe toks aktyvus, vangesnis, gulinėja, glaustosi: „Dažnai juokauju, kad geriausias termometras – mamos lūpos. Ne veltui mamos vakare bučiuoja vaikus į kaktą lyg norėdamos patikrinti, ar nėra temperatūros. Jeigu yra papildų simptomų – sloga, kosulys, vėmimas, viduriavimas, aišku, būtinai reikėtų pamatuoti temperatūrą.“
Penki temperatūros matavimo būdai
Temperatūrą matuoti galima keliose vietose – pažastyje, ausyje, burnoje, tiesiojoje žarnoje ir kaktoje. Vidinė temperatūra, kuri matuojama ausyje ar tiesiojoje žarnoje, yra apie 0,5 laipsnio aukštesnė už išorinę. Ji pastoviausia bei mažiausiai priklausoma nuo išorinių veiksnių.
„Matuojant pažastyje, temperatūra gali būti išmatuota netiksliai, jei termometras nepakankamai prispaudžiamas, per mažai liečiasi su kūnu, jei vaikas kilnoja ranką, todėl pažastyje laikyti termometrą reikėtų ilgiau – iki 5 min. Tačiau vaiką tiek laiko išlaikyti, kad jis pabūtų ramiai, nekrutėtų, labai sunku. Burnoje matuoti apskritai nerekomenduojama, nes tai vienas iš netiksliausių temperatūros matavimų. Mat termometrą reikia laikyti po liežuviu gerai prispaudus termometrą, nejudinti liežuvio, kvėpuoti pro nosį, o vaikui sunku tai kontroliuoti, jis bet kada gali išsižioti.
Ausies termometrai, kaip minėta, matuoja vidinę temperatūrą, kuri mažiausiai priklauso nuo aplinkos veiksnių, be to, ausyje temperatūra pakyla greičiausiai, taigi karščiavimą galima „pagauti“ anksčiausiai. Tačiau ir šiuo atveju būna įvairių paklaidų, jeigu termometras neteisingai laikomas, pavyzdžiui, ne visada pavyksta termometrą teisingai nukreipti į ausies būgnelį. Tiksliausia yra rektalinė temperatūra, matuojama tiesiojoje žarnoje, bet ją išmatuoti besimuistančiam vaikui taip pat nėra paprasta ir vyresniems vaikams būna nemalonu. Todėl vieni populiariausių visgi yra kaktiniai termometrai – jie patogiausi“, – teigė pašnekovė.
Apibendrindama gydytoja patarė, kad jeigu vaikas lakstė, buvo sušilęs, temperatūrą geriau matuoti ausyje arba išangėje, o jeigu ramus arba miega – kaktoje. Tokiais atvejais ji pamatuojama tiksliausiai. Mat jeigu vaikas ką tik lakstė, dūko, yra suprakaitavęs, jo kakta bus natūraliai karštesnė.
Termometras turėtų būti toje pačioje patalpoje, kad nesiskirtų aplinkos temperatūra. Paklaida netgi gali būti, jeigu vaikas gulės, tarkime, prie radiatoriaus, o termometras bus padėtas kažkur kitur. Taigi geriausia, kad termometras visada būtų padėtas šalia vaiko.
Ką reikia žinoti apie kaktinius termometrus
„Naudojant kaktinius termometrus labai svarbu laikytis matavimo instrukcijų. Pavyzdžiui, vienais termometrais reikia prabraukti pro kaktą, kitų nereikia judinti arba matuoti tam tikroje kaktos vietoje. Taip pat reikia žinoti, kaip teisingai laikyti termometrą. Žmonės ne visada paskaito instrukciją, matuoja netinkamu atstumu, neteisingai laikydami termometrą, o vėliau skundžiasi, kad jie netikslūs. Taip pat reikia pasirūpinti prietaiso kalibravimu, stebėti, ar neišsenka elementai.
Prieš matuojant reikia įvertinti kaktą – vaikas iš tiesų karščiuoja ar sukaitęs nuo aplinkos. Jeigu vaiko oda labai plonytė ir labai arti kraujagyslės, vėlgi termometras rodys labiau vidinę temperatūrą nei išorinę. Kilus įtarimams, kad matavimas galėjo būti netikslus, nereikėtų iš karto vėl matuoti, o bent 5–10 minučių palaukti ir tik tada vėl pamatuoti.
Naudojant kaktinius termometrus labai svarbu laikytis matavimo instrukcijų.
Taigi išmatuoti temperatūrą vaikams nėra lengva, su suaugusiais daug paprasčiau. Kita vertus, dabartiniai termometrai temperatūrą išmatuoja labai greitai ir kuo jie naujesni, tuo tikslesni. Gamintojai tikrai girdi vartotojų atsiliepimus ir į juos atsižvelgia, kad matuoti būtų kuo patogiau“, – pasakojo I.Plėštytė-Būtienė.
Kokios funkcijos gerina matavimo tikslumą
Pavyzdžiui, vieno iš pirmaujančių pasaulinių prekės ženklų, siūlančių inovatyvius medicinos diagnostikos prietaisus, kompanijos „Microlife“, kaktinis bekontaktis termometras NC 200 nuo kitų termometrų skiriasi tuo, kad jame yra automatinė atstumo kontrolė, todėl nebereikia spėlioti, ar termometras laikomas teisingu atstumu iki kaktos, kadangi jis nematuoja temperatūros, kol nepasiektas reikiamas atstumas (iki 5 cm). Apie tai, kad atstumas teisingas, informuoja šviesos indikatorius, ir temperatūra pamatuojama automatiškai. Būtent todėl šis termometras labai tikslus, o pats procesas užtrunka vos 3 sekundes.
Kai norime pasimatuoti temperatūrą patys sau, specialus šviesos indikatorius taip pat padeda pasirinkti teisingą termometro padėtį ir atstumą.
Tai prietaisas, pagamintas pagal naujausias technologijas ir yra kliniškai testuotas, o dėl unikalios prietaiso konstrukcijos ir infraraudonųjų spindulių jutiklio užtikrina nuo pašalinių šilumos šaltinių nepriklausomą temperatūros matavimą.
Termometras turi įdiegtą „Silent GlowTM“ technologiją – jeigu kūno temperatūra yra pakilusi daugiau kaip 37,5 laipsnio, apie tai įspėja specialus garso signalas ir termometro ekranas užsidega raudona spalva, tačiau prireikus, pavyzdžiui, matuojant temperatūrą miegančiam vaikui, garsinį signalą galima išjungti vienu mygtuko paspaudimu.
Dabartiniai termometrai temperatūrą išmatuoja labai greitai ir kuo jie naujesni, tuo tikslesni.
Įdiegta laiko ir datos funkcija leidžia lengvai sekti temperatūros pokyčius – termometras turi 30 matavimo reikšmių atmintį su laiko žyma. Todėl, jeigu vaiką prižiūri kitas žmogus, grįžę tėvai gali matyti, kokią valandą kokia buvo temperatūra. Rezultatai aiškiai matomi dideliame šviečiančiame ekrane.
Taip pat labai patogu, kad šiuo termometru galima matuoti ir daiktų bei aplinkos temperatūrą, pavyzdžiui, perjungus į kitą režimą, galima matuoti vandens, maisto temperatūrą, taigi praverčia maudant vaiką, ruošiant arbatą ar košę.
Išmanus termometras nepertraukiamam matavimui
Dar viena kompanijos „Microlife“ technologinė naujovė – fiksuojamas termometras PT 200 BT su Bluetooth® funkcija, susiejančia termometrą su išmaniuoju telefonu. Jis skirtas nepertraukiamai temperatūros stebėsenai realiuoju laiku.
Šis termometras klijuojamas kaip pleistras ant odos, pavyzdžiui, prie pažasties, ir išmaniajame telefone leidžia nuolat stebėti, kaip kinta vaiko temperatūra 24 valandas per parą. Jis gali veikti nepertraukiamai net iki 72 valandų.
Prietaisas yra sukurtas specialiai vaikams. Kokybiški, ploni, lipnūs pleistrai patikimai pritvirtina termometrą prie odos. Kadangi jie yra antialerginiai, saugūs net jautriai kūdikio odelei. Į rinkinį įeina 10 tokių pleistrų.
Didžiausias šio termometro privalumas ne tik tas, kad galite stebėti temperatūrą netrikdydami vaiko miego, bet išgirsite garsinį signalą, pranešantį, kad temperatūra pasiekė kritinę ribą. Taigi vaikui sergant naktį galite miegoti ramiau – nereikės be reikalo šokinėti iš lovos, kad pamatuotumėte vaikui temperatūrą.
