Limfoma – laimingas bilietas iš blogybių krepšelio
Pasak gydytojos, limfomos – labai plati ir įvairių ligų grupė, o tarp vaikų jos sudaro apie 10–15 proc. visų onkologinių susirgimų ir užima trečią vietą po leukemijos bei centrinės nervų sistemos navikų.
„Limfomos yra skirstomos į Hodžkino ir ne Hodžkino. Dažniausiai Hodžkino limfoma suserga paaugliai ir jauni suaugę bei senyvo amžiaus žmonės. Jei vaikui tarp 12–15 įtariama limfoma, tai pirmoje vietoje galvosime apie Hodžkino limfomą.
Ne Hodžkino limfomų susirgimo tikimybė didėja su amžiumi. Visgi, jei suserga mažas vaikas, pavyzdžiui 5-erių metų, tai irgi įtartume ne Hodžkino limfomą“, – teigė hematologė.
Nors kiekvienas onkologinis susirgimas – didelis šokas tiek pacientui, tiek jo šeimai, gydytojos teigimu, limfoma – viena geriausių diagnozių iš visų blogybių.
„Hodžkino limfoma yra vienas didžiausių šviesulių visoje vaikų onkologijoje, nes I-os ar II-os stadijos išgyvenamumas yra daugiau nei 90 proc. Paguodai mėgstame pasakyti, kad jei jūsų vaikas susirgo tokia liga, tai iš blogo krepšelio jūs ištraukėte tą laimingą bilietą. Ankstesnė stadija beveik lygu pasveikimui, III-ios ir IV-os stadijos išgyvenamumas siekia apie 70–80 proc.“, – kalbėjo specialistė.
Aiškių priežasčių nėra, o simptomai – ne visada jaučiami
Onkologiniai susirgimai yra tie, kurių priežasties gydytojai dažnai negali pasakyti. Limfoma – ne išimtis, tačiau yra tam tikri rizikos veiksniai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį.
„Vienas didžiausių rizikos veiksnių – jonizuojančios radiacijos poveikis. Taip pat ir imuninės sistemos prislopinimas, įgimtas ar įgytas, pavyzdžiui ŽIV ar Epšteino-Baro virusas. Vis dėlto, rizikos veiksniai tik leidžia įtarti, o ne patvirtinti diagnozę. Juk žinome, kad rūkymas tikrai yra plaučių vėžio rizika, tačiau ne kiekvienas rūkantis juo suserga“, – tvirtino gydytoja.
Anot jos, limfomą gali išduoti neįprastai ir ne ligos metu padidėję limfmazgiai kakle, pažastyje, kirkšnyje. Tačiau dažna limfomos vieta yra tarpuplautis – kartais ji pasireiškia neproduktyviu kosuliu, dusuliu be jokios aiškios priežasties.
„Kai yra neskausminga padidėjusi masė kakle ar kitoje kūno vietoje, ir nekreipi dėmesio – tai gali pavėluoti, kad ji išplis. Tačiau jei limfoma slypi tarpuplautyje arba pilvo ertmėje, tai tada turi užaugti iki tam tikro dydžio, kad pasireikštų sisteminiai simptomai: nepaaiškinamas karščiavimas, svorio kritimas ir padidėjęs prakaitavimas“, – teigė gydytoja.
Jos teigimu, oficialių prevencijos programų, kaip su krūties ar gimdos kaklelio vėžiu, limfomai nei Lietuvoje, nei pasaulyje nėra, bet ir nėra poreikio.
„Tiesiog reikėtų nepamiršti vaikus kartą per metus užrašyti pas šeimos gydytoją, padaryti kraujo tyrimus, bet jeigu pastebimas asimetriškas neskausmingas limfmazgių padidėjimas vienoje pusėje, visada reikėtų sunerimti“, – pastebi specialistė.
Gydymo ieškoti svetur nereikia, tikslas – mažinti toksiškumą
Kaip teigia S.Šaulytė-Trakymienė, šiandien limfomos dažniausiai gydomos chemoterapija ir spinduline terapija, o visas gydymas – puikiai prieinamas ir Lietuvoje.
„Dažniausiai taikoma chemoterapija, suaugusiems – ir spindulinė terapija. Vaikams ji šiandien skiriama daug rečiau, nes vaikams ji labai toksiška, ir jei pavyksta jos išvengti, tai geriau netaikyti. Kai limfoma nepasiduoda pirmos eilės gydymui arba po kiek pirmos eilės gydymo pasikartoja, taikome didelių dozių chemoterapiją su paciento kamieninių ląstelių perpylimu. I-os ir II-os stadijos gydymui pasiduoda apie 90 proc., III-ios ir IV-os – apie 75–80 proc.“, – teigė gydytoja.
Anot specialistės, šiandien gydymas jau taip pažengęs, kad gydymo rezulaltų beveik nebereikia tobulinti, todėl pagrindinis tikslas – mažinti gydymo toksiškumą.
„Kaip pacientas, vaikystėje sirgęs onkologine liga, gyvens ateityje – priklauso nuo to, kiek chemoterapijos ar spindulinės terapijos jis buvo gavęs. Kuo daugiau gydytas pacientas vaikystėje, tuo didesnė tikimybė jam po 15–20 metų susirgti antriniu naviku. Kadangi limfoma dažnai būna tarpuplautyje arba kakle, ta vieta yra švitinama, moterims labai išauga rizika susirgti krūties vėžiu, todėl tikslas – mažinti gydymo toksiškumą“, – tikino specialistė.
Gera žinia yra ta, kad efektyvaus gydymo, anot hemotologės, nereikia niekur kitur ieškoti – viską galima rasti ir Lietuvoje.
Susitvarkyti psichologiškai padeda bendruomenė
Susirgus onkologine liga, dažnai kyla daug nežinomybės ir baimės, kaip gyventi toliau. Nors gydytojai yra pasiruošę paguosti ir paaiškinti situaciją, dažniau pacientai bei jų šeimos paguodą randa tarp kitų sergančiųjų.
„Pati geriausia pacientų adaptacija įvyksta tada, kai po kelių chemoterapijos kursų pabūna toje aplinkoje, supranta, kad yra ne vieni. Didelis įkvepimas ir susitikimas su kadais besigydžiusiais ir jau pasveikusiais pacientais.
Pediatrijoje labai svarbus mamų bendravimas, nes jos viena kitą labai įkvėpia. Kai pamatai, kad net ir sergantys pacientai irgi kokybiškai gyvena, juokiasi, o kai kurie atvyksta ir pasveikę – nusiramini“, – tikino gydytoja.
Pandemija, anot gydytojos, nesukėlė didelių nesklandumų limfomos pacientams – vis dėlto, kai kurie į gydytojus kreipėsi pavėlavę.
„Pacientų, iš anksčiau gavusių gydymą, pandemija visai nepaveikė – visus mes testuodavome ir visi patekdavo į skyrių. Buvo pora atvejų su kitomis pediatrinėmis ligomis, kad karantinas paveikė galimybę patekti pas specialistus ir į ligoninę atvažiavo per vėlai, tačiau įprastai visos pediatrinės ligos yra retos, todėl nelabai pasijautė pandemijos poveikis“, – tvirtino gydytoja hematologė S.Šaulytė-Trakymienė.
C-ANPROM/LT/ADCE/0002
