Save žalojantis elgesys – kas tai?
Kaip paaiškino 15min kalbinta vaikų ir paauglių psichiatrė, dažniausiai pasitaikanti savęs žalojimo forma yra odos braižymasis, kiek rečiau – pjaustymasis. Kartais tai gali pasireikšti savęs mušimu, kandžiojimu, badymu, deginimu, apsinuodijimu vaistais ir panašiai. Kalbant paprastai, anot specialistės, savižala laikomas bet koks elgesys, kuriuo siekiama sau pakenkti.
Pasak M.Misevičės, kiek jai žinoma, tyrimų, kurie padėtų nusakyti problemos paplitimo Lietuvoje mastą, nebuvo atlikta, todėl tenka remtis kitų valstybių patirtimi. O statistika išties iškalbinga – skirtingose šalyse save žalojančių jaunuolių iki 18 metų skaičius svyruoja nuo 26 iki 40 proc. „Žinoma, – pridūrė ji, – skiriasi savižalos lygis. Vienas gali tik kartą gyvenime pabandyti pasibraižyti ranką, o kitas tai daro kelerius metus ir gana dažnai.“
„Deja, kartais tai slepia norą nusižudyti. 2018 m. vienoje ligoninėje atlikome tyrimą, per kurį paaiškėjo, kad net beveik pusė į ligoninę dėl save žalojančio elgesio patekusių vaikų turėjo minčių apie savižudybę“, – paaiškino 15min pašnekovė.
Psichiatrės M.Misevičės teigimu, toks elgesys, nors kartais pasireiškia suaugusiesiems, labiausiai yra paplitęs tarp jaunuolių. Anot jos, pasaulyje atlikti tyrimai atskleidė įdomų faktą – sulaukus pilnametystės daugelis nustoja save žaloti. Manoma, kad prie to prisideda pasikeitusi žmogaus aplinka ir atsakomybės arba gydymas. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad savęs žalojimo problema, nors ir rečiau, gali pasireikšti ir vyresniame amžiuje.
Stenkitės reaguoti ramiai: išklausyti, o ne gąsdinti
Kodėl savęs žalojimas taip glaudžiai siejasi su amžiumi, anot pašnekovės, mokslininkai ir šiandien negali tiksliai pasakyti, tačiau neabejojama, kad viena pagrindinių savižalą lemiančių priežasčių – sunkumas valdant emocijas.
„Priežastys gali būti labai įvairios, tačiau dažniausiai paaugliai žalojasi siekdami nusiraminti, bet negebėdami atrasti kito, saugaus būdo ištverti pyktį, nusivylimą, skausmą ar kitas emocijas“, – pasakojo psichiatrė.
Kaip paaiškino pašnekovė, nė viena šeima nuo to nėra apsaugota, todėl svarbiausia – tinkamai reaguoti, paauglį palaikyti ir jokiu būdu nekaltinti ar juolab ignoruoti:
Kaltinimas, grasinimas, gąsdinimas psichiatrine ligonine tik dar labiau paskatins užsiverti.
„Dažnas vaikas savo elgesio priežasčių negali paaiškinti, tačiau jeigu pastebėjote, kad žalojasi – tai signalas, kad jis dėl kažko kenčia, todėl neužsipulkite, o ramiai ir atvirai pasikalbėkite. Kaltinimas, grasinimas, gąsdinimas psichiatrine ligonine ir etikečių klijavimas jauną žmogų tik dar labiau įskaudins ir paskatins užsiverti.“
Kartais, anot psichiatrės M.Misevičės, problemai išspręsti užtenka nuoširdaus, atviro pokalbio su tėvais ar psichologu. Jeigu savižala kartojasi arba vaikas susižaloja smarkiai – tai rimtas pavojaus signalas, todėl labai svarbu pagalbos kreiptis į specialistus.
Specialistė paaiškino, kad ne kiekvienas noriai atsiveria psichologui ar psichiatrui, todėl tėvai turėtų paskatinti, paremti. Vis dėlto, anot jos, galima pasidžiaugti, kad jaunoji karta yra labiau linkusi spręsti psichologinius sunkumus ir pakankamai drąsiai kreipiasi pagalbos, todėl savęs žalojimo problemą tikrai galima įveikti.
Moko pažinti jausmus
Yra sakančių, kad savęs žalojimas – šiuolaikinės visuomenės problema. Anot psichiatrės, smarkiai klysta teigiantys, esą „anksčiau tokių dalykų nebuvo“. Kaip pastebėjo M.Misevičė, vieną iš pavyzdžių knygoje „Petro imperatorė“ aprašė Kristina Sabaliauskaitė. Save žalojančių būdavo ir sovietmečiu, tačiau apie tai, kaip ir daugybę kitų dalykų, viešai buvo vengiama kalbėti.
Paprašyta daugiau papasakoti apie pagalbą save žalojantiems paaugliams, pašnekovė paaiškino, kad specialistas – psichologas arba psichiatras – padeda išmokti pažinti savo jausmus ir juos išreikšti saugiais būdais. Viena neseniai Lietuvoje atsiradusių naujų pagalbos formų yra saugos plano sudarymas, nes kiekvieną kartą, kai vaikas save žaloja, yra vertinama jo savižudybės rizika. Atliekant tokį vertinimą ir sudaromas savisaugos planas.
Kalbant paprastai, tai yra sąrašas dalykų, kurie padeda ištverti sunkias akimirkas:
„Tai svarbu aptarti su paaugliu ir tėvais, o planas namuose turi būti kabinamas matomoje vietoje. Nusiraminimo būdai labai įvairūs – vienam nukreipti mintis padeda kompiuterinis žaidimas, kitam – pokalbis su draugu ar spintos tvarkymas.
Plane numatomos konkrečios pagalbos galimybės.
Tiems, kuriems būtinai norisi aštrių pojūčių, rekomenduojama ant rankos užsidėti ledą ar valgyti citriną. Labai svarbi plano dalis yra aptarti su paaugliu, į ką jis kreipsis pagalbos, jei dar kartą kiltų noras save žaloti. Plane būna numatomos konkrečios pagalbos galimybės, pavyzdžiui, – nurodomi asmenys su vardais ir pavardėmis, jų telefono numeriais.“
Psichiatrė M.Misevičė paragino problemos neslėpti, o padėti tokiam paaugliui tikrai galima, tereikia išdrįsti ieškoti pagalbos. Be to, anot jos, kartais savęs žalojimas gali būti kitų psichikos sutrikimų simptomas, todėl norint suprasti tokio elgesio priežastis – būtina kreiptis į specialistus.
Kur ieškoti pagalbos?
- Jeigu ieškote psichologinės pagalbos, taip pat nemokamos ar anoniminės, arba kito žmogaus elgesyje pastebėjote savidestrukcijos požymius – specialistų kontaktus ir patarimus rasite apsilankę interneto svetainėse www.tuesi.lt bei www.pagalbasau.lt
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
