Vis dėlto, mitybos specialistės Danguolės Gasparavičienės teigimu, problema gali slypėti ne tik ugdymo įstaigose, kadangi vaikų valgymo įpročiai formuojasi šeimoje ir pavyzdys imamas iš artimųjų.
„Neretai pradėję eiti į mokyklą vaikai patys turi galimybę rinktis, kur pietauti: mokyklos valgykloje, per pertrauką bėgti į šalia esantį prekybos centrą ar, pavyzdžiui, greito maisto užkandinę, kuri, dažnai, dirba prisitaikydama prie mokyklos grafiko. Taigi, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kurį pietų variantą vaikas pasirenka.
Kita problema – kokį pavyzdį vaikas mato namuose. Jei šeimoje negaminamos ir nevalgomos sriubos, mėgstamas keptas, įvairiais prieskoniais su skonio stiprikliais prifarširuotas maistas, perkami pusgaminiai ar kiti greito maisto patiekalai, akivaizdu, kad mokykloje siūlomas maistas vaikui tikrai nebus priimtinas.
Juk čia draudžiama naudoti daugybę skonio stipriklių, maisto dažiklių, ribojamas druskos, cukraus kiekis ir kepti patiekalai. Be to, nuo nesveiko maisto vartojimo vaikams yra išsiderinę skonio receptoriai, jiems mokyklos maistas atrodo prėskas, todėl dažnai iš jų galime išgirsti, kad valgyklose ypač neskanu“, – teigia VšĮ „Tikra mityba“ direktorė Danguolė Gasparavičienė.
Vaikų skundai dėl trumpų pertraukų
Specialistė atkreipia dėmesį ir konkrečiai neteigia, kad visose ugdymo įstaigose nerasime maitinimo problemų, tačiau aiškina, kad situacija nėra tokia nepakeliama, kaip dažnai galime išgirsti.
„Vaikų mitybą ugdymo įstaigose reglamentuoja teisės aktai ir mokyklose vaikai gauna pietų patiekalą, kuriame gausu baltymų, pavyzdžiui, mėsa, paukštiena, žuvis, ankštiniai bei pieno produktai. Taip pat prie karšto pietų patiekalo patiekiamas daržovių garnyras, o valgyklų lentynose galima rasti ir kitų įvairių siūlomų produktų, savo sudėtyje turinčių kitų naudingų maistinių medžiagų. Taigi, ugdymo įstaigose patiekiamas maistas yra subalansuotas bei atitinka visus maisto saugos ir kokybės reikalavimus“, – sako pašnekovė.
Vis dėlto šioje situacijoje dažnai išryškėja ir kita problema – ar vaikai mokyklose išvis pietauja? Pasak mitybos specialistės, lankantis ugdymo įstaigose ir bendraujant su vaikais dažnai išgirstama juos skundžiantis, kad pietų pertraukos pernelyg trumpos ir šiems nepakanka laiko.
Tėvai ir mokytojai rodo blogą pavyzdį?
Rūpinantis vaikų mityba taip pat svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tėvų rodomą pavyzdį, tačiau ir į ugdymo įstaigų personalo švietimą. Žmonės, susidurdami su dideliu kiekiu informacijos, kuriems sveikos mitybos tema svetima, dažniausiai pasimeta ir nesugeba susidėlioti prioritetų.
„Būtent tokiu atveju personalui tampa sudėtinga atsirinkti, kas išties svarbu, į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis maisto produktus, kaip sveikiau gaminti ir kokį pavyzdį kasdieniais sveikos gyvensenos įpročiais rodyti mokiniams.
Reikia atsiminti tai, kad mes galime daug ką sakyti, moralizuoti vaikus, tačiau jei patys tėvai nevalgys daržovių, košių, maitinsis pusgaminiais, o mokytojai vietoj sveikų pietų mokykloje rinksis kaloringą ir greitą maistą, vaikai niekada nepradės keistis“, – kalba D.Gasparavičienė.
Labai svarbus yra mokinių tėvų gebėjimas patiems sveikai maitintis, šeimoje puoselėti sveikos mitybos tradicijas, perduoti savo vaikams sveikos mitybos žinias bei formuoti vertybes.
Švediško stalo eksperimentas
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo Dr. Almanto Kranausko, šiandien vaikų ugdymo ir globos įstaigose nerasime bulvių traškučių, saldainių, tortų, konditerijos gaminių su glaistu, kavos, gaiviųjų ar energinių gėrimų, saldžių arbatų, kisielių ir daugelio kitų nesveikų produktų.
„Visi produktai privalo būti švieži, tą pačią dieną pagaminti, o pusgaminiai ar šaldytos žaliavos patiekalų gamybai nenaudojamos. Taip pat vaikai privalo nuolat turėti įvairių šviežių daržovių ir vaisių pasirinkimą. Šiuo metu maitinimo tvarka vis dar tobulinama, renkami vaikų tėvų, pedagogų, gydytojų, dietologų atsiliepimai, pasiūlymai, vadovaujamasi geriausiais užsienio šalių pavyzdžiais. Visgi tokios, kokią dabar turime, vaikų maitinimo sistemos Lietuvoje gali pavydėti daugelis Europos Sąjungos šalių“, – teigia Almantas Kranauskas.
Kalbant konkrečiai apie mokyklų valgyklose patiekiamus patiekalus, koks maistas juos sudaro, pašnekovas teigia, kad šviežių daržovių ir sveikų garnyrų vaikai turi gauti nuolatos, tačiau konkrečiai nėra nurodyta, kurią lėkštės dalį turi sudaryti atskiros patiekalo dalys.
„Kai kurios mokyklos, eksperimento tvarka, nuo šio rudens pradėjo taikyti „švediško stalo“ savitarnos sistemą, kada vaikai patys renkasi, ko ir kiek įsidėti į lėkštę. Tuo ugdomas vaikų sąmoningumas rinktis maistą protingai, netaupyti pinigų daržovių sąskaita, nes pietų kaina visiems vienoda, bei sumažina maisto švaistymą. Jei šis eksperimentas pasiteisins ir vaikams patiks, diegsime jį ir kitose mokyklose“, – sako Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas.
„Džiugu, kad naujam maitinimo modeliui diegti buvo pasiūlyta mūsų savivaldybė“, – teigė Žydra Narbutienė, Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus technologė. Yra atrinktos 6 Kauno rajono mokyklos: Karmėlavos Balio Buračo, Raudondvario, Vilkijos gimnazijos, Lapių ir Garliavos A.Mitkaus pagrindinės mokyklos, Ringaudų pradinė mokykla, kurios yra skirtingo tipo: skiriasi mokinių amžiaus grupės, maitinimo organizavimo būdas.
„Labai svarbu visuomenėje formuoti viešą nuomonę, kad menkaverčio maisto pasirinkimas ne tik nenaudingas, bet jau ir nebemadingas. Labai svarbu sukurti ugdymo įstaigose tokią valgyklos aplinką, kurioje būtų patrauklu vaikams pietauti. Ne mažiau svarbu maisto pateikimas ir visos valgymo kultūros formavimas jau mokykloje“, – įžvalgomis dalijasi VšĮ „Tikra mityba“ direktorė Danguolė Gasparavičienė.
